Ridikėlių auginimas – kaip užauginti traškius ir greitai derančius ridikėlius
Ridikėliai (lot. Raphanus sativus var. sativus) yra greitai bręstanti valgomojo ridiko atmaina, kurios smulkūs šakniavaisiai būna traškūs ir aitroko skonio. Dauguma jų užauga apvalūs ir vyšnios dydžio, tačiau yra ir pailgų, pirštą primenančių veislių. Jiems subręsti pakanka maždaug mėnesio, o šiltoje dirvoje daigai pasirodo vos po kelių dienų. Ridikėlių auginimui palankiausi vėsūs orai ir trumpesnė diena, todėl skaniausias derlius užauga pavasarį ir rudenį. Subrendusių šakniavaisių nereikėtų ilgai palikti lysvėje: pavėlavus juos išrauti, jie netenka traškumo ir apkarsta.
Žiemą ridikėlius taip pat įmanoma užauginti šildomame šiltnamyje arba namuose, naudojant papildomą apšvietimą. Valgyti galima ir jaunus jų lapus bei žalias ankštaras, kurias jie užmezga pražydę.
Ridikėlių veislės
Ridikėlių veislės skiriasi ankstyvumu, šakniavaisių dydžiu, forma ir spalva. Ankstyvos veislės labiausiai tinka sėti pavasario pradžioje lauke ir šiltnamyje. Retai žiedstiebius išleidžiančios veislės auginamos ir vasarą, o lėčiau augančios gerai dera rudenį. Juodieji, arbūziniai ir vasariniai ridikai bei daikonai kartais vadinami ridikėliais, nors bręsta gerokai ilgiau (50–100 dienų) ir turi stambesnius šakniavaisius.
Ankstyvi ridikėliai
Ankstyvi ridikėliai užauga per 25–35 dienas, o labai ankstyvi – per 18–22 dienas. Dauguma šių veislių geriausiai auga trumpesnėmis dienomis, todėl patikimiausiai dera pavasarį ir vasaros pabaigoje. Vidurvasarį jos dažnai išleidžia žiedstiebius.
Prie ankstyvų ridikėlių priskiriamos šios veislės:
- ‘Babtų žara’ – vienintelė ridikėlių veislė, įrašyta į Lietuvos nacionalinį augalų veislių sąrašą. Derlius subręsta per 18–22 dienas, šakniavaisiai būna apvalūs arba šiek tiek ovalūs, sultingi, švelnaus skonio ir ilgai neperauga.
- ‘Rudolf’ – pirmajam pavasario derliui skirta ridikėlių veislė. Po agroplėvele ar kita priedanga ridikėliai būna tinkami rauti po 18–20 dienų, o atvirame lauke – po 20–24 dienų.
- ‘Rondar H’ – ridikėlių hibridas trumpais, ties šakniavaisiu tvirtai įaugusiais lapais. Jis auginamas šiltnamyje ir lauke pavasario bei rudens derliui. Blizgūs, maždaug 3 cm skersmens šakniavaisiai retai skilinėja ir ilgai nevysta.
- ‘Celesta F1’ – vėsius ir drėgnus orus gerai pakeliantis ridikėlių hibridas, kurį lauke galima sėti visą sezoną, o šiltnamyje – ištisus metus. Per 18–25 dienas užauga vienodo dydžio šakniavaisiai, kurie ilgai nepasidaro tuščiaviduriai. Lapai kompaktiški ir statūs, todėl derlių lengva nuimti. Hibridas taip pat atsparus netikrajai miltligei.
- ‘Saxa 2’ – švelnaus skonio ridikėlių veislė, užauganti maždaug per 22 dienas. Vidutinio dydžio šakniavaisiai yra atsparūs trūkinėjimui ir ilgai neperauga. Ši veislė tinka šiltnamiui visais metų laikais ir pavasario sėjai lauke.
- ‘Cherry Belle’ – sena ridikėlių veislė sultingais, ryškiai raudonais šakniavaisiais. Ridikėliai subręsta per 20–27 dienas. Pavasarį jie pirmiausia auginami šiltnamyje, o vėliau sėjami lauke.
- ‘Kaspar H’ – ridikėlių hibridas, kurio šakniavaisiai užauga 3–4 cm skersmens, o lapai lieka trumpi ir tamsiai žali. Ridikėlius galima rauti po 25–30 dienų nuo sudygimo. Hibridas sėjamas šiltnamyje ir lauke pavasarį bei rudenį. Baltas šakniavaisių minkštimas būna švelnaus skonio ir nekeičia spalvos.
Vidutinio ankstyvumo ridikėliai
Vidutinio ankstyvumo ridikėliai užauga per 35–45 dienas, o jų šakniavaisiai dažnai būna dideli, 5–7 cm skersmens. Lėčiau augdami ridikėliai ne taip greitai sumedėja, todėl šios veislės gerai tinka rudens derliui, o kai kurios pakelia ir vasaros karštį.
Lietuvos daržuose auginamos šios vidutinio ankstyvumo ridikėlių veislės:
- ‘Rover H’ – ridikėlių hibridas, auginamas dėl didelių šakniavaisių: pasėjus retai, jų skersmuo siekia 7 cm. Augalai pakelia karštį bei drėgmės trūkumą ir net per ilgiausias metų dienas retai išleidžia žiedstiebius, todėl šį hibridą galima sėti ir vasarą. Derlius subręsta per 27–46 dienas; trukmė priklauso nuo to, kada ir kaip tankiai pasėta. Ridikėliai ilgai neperauga, neskilinėja ir nepasidaro tuščiaviduriai.
- ‘Rondeel’ – lauke auginama ridikėlių veislė tamsiai raudonais, maždaug 5 cm skersmens šakniavaisiais. Ji sėjama visą lauko sezoną, o užaugusius ridikėlius galima kurį laiką palikti lysvėje, nes jie neperauga.
- ‘Carmen’ – žiedstiebių beveik neišleidžianti ir trūkinėjimui atspari ridikėlių veislė. Didelių, karmino raudonumo šakniavaisių minkštimas būna baltas, kartais rausvas, švelnaus skonio. Lauke ridikėliai tampa tinkami rauti maždaug po 42 dienų, be to, jie ilgai išlieka kokybiški.
Pailgi ridikėliai
Pailgi ridikėliai užauga cilindro formos ir dažnai būna raudonos spalvos su baltu galiuku. Jų derlių geriausia nuimti, kol šakniavaisiai ne ilgesni nei 10 cm ir ne storesni nei 2,5 cm: peraugę jie gali tapti tuščiaviduriai ir aštrūs.
Iš pailgų ridikėlių Lietuvoje auginamos šios veislės:
- ‘18 dienų’ (‘De dix-huit jours’) – ridikėlių veislė, pavadinta pagal augimo trukmę. Šakniavaisius galima rauti praėjus 18–20 dienų po sudygimo, jų minkštimas būna sultingas ir neaštrus.
- ‘French Breakfast’ – dvispalvė ridikėlių veislė: šakniavaisių viršutinė dalis būna ryškiai raudona, o apatinė – balta, su aiškia spalvų riba. Švelnaus skonio ridikėliai subręsta maždaug per 4 savaites. Augalai geriausiai auga vėsiu pavasario bei rudens oru, tačiau šiek tiek karščio pakelia.
- ‘Treto F1’ – smulkialapis ridikėlių hibridas, auginamas šiltnamyje pirmiesiems pavasario ridikėliams, o lauke sėjamas pavasarį ir rudenį. Šakniavaisiai užauga per 25 dienas, būna neaštrūs ir lėtai tampa tuščiaviduriai, tačiau šis hibridas yra jautresnis netikrajai miltligei.
- ‘Forum’ – sultingo, švelnaus minkštimo ridikėlių veislė, kurios šakniavaisiai neskilinėja. Ankstyvą pavasarį sėklos sėjamos šiltnamyje, vėliau – lauke.
Balti ir spalvoti ridikėliai
Balti ir spalvoti ridikėliai auginami taip pat kaip raudonieji, o skiriasi daugiausia išvaizda ir skoniu. Balti ridikėliai dažnai būna kiek švelnesnio skonio nei raudoni.
Daržams tinka šios baltų ir spalvotų ridikėlių veislės:
- ‘White Icicle’ – pailgų baltų ridikėlių veislė, dar vadinama baltuoju varvekliu. Švelnaus skonio šakniavaisiai smailėja į galą ir, skirtingai nei daugumos pailgų ridikėlių, išlieka traškūs net užaugę iki 15 cm ilgio. Derliaus sulaukiama po 20–30 dienų, o geriausiai ši veislė dera pavasarį ir rudenį.
- ‘Zlata’ – geltonos žievės ridikėlių veislė su baltu, aštroko skonio minkštimu. Apvalūs, stambūs šakniavaisiai neskilinėja ir ilgai neperauga, o augalai retai išleidžia žiedstiebius.
- ‘Viola’ – ryškiai violetinių, apvalių ridikėlių veislė baltu minkštimu. Derlius subręsta per 30–35 dienas.
- ‘Easter Egg’ – skirtingų spalvų ridikėlių sėklų mišinys, kuriame sujungtos raudonos, baltos, rožinės, violetinės ir dvispalvės veislės. Visų spalvų ridikėlių vidus būna baltas ir švelnus. Juos geriausia rauti maždaug po 30 dienų, kol skersmuo neviršija 4 cm, nes didesni tampa puresni ir aštresni.
Ridikėlių sėja
Ridikėliai užauga traškūs ir sultingi, kai pasėjami vėsiu metu, purioje dirvoje ir ne per tankiai.
Kada sėti ridikėlius
Ridikėlius lauke galima sėti beveik visą sezoną, tik kiekvienam derliui tinka kitas laikas:
- Pavasario derliui ridikėliai sėjami kovo pabaigoje ir balandį, kai dirva įšyla iki +5 °C ar daugiau. Sudygę daigai šalčio nebijo ir ištveria iki −4 °C šalnas.
- Vasaros derliui gegužę–liepą sėjamos tik žiedstiebiams atsparios ridikėlių veislės, geriausia – lengvame pavėsyje ir gausiai laistant. Kitų veislių ridikėliai vietoj šakniavaisių išleidžia žiedstiebius, kadangi dienos būna ilgos ir dirva stipriai įkaista.
- Rudens derliui ridikėlius galima sėti liepos pabaigoje ir rugpjūtį, šiltą rudenį – net rugsėjo pradžioje. Vėstant orams šakniavaisiai užauga sultingi ir švelnesnio skonio.
Kad šviežių ridikėlių būtų ilgiau, sėkite juos nedideliais kiekiais kas 10–15 dienų. Ridikėlių ir salotų sėjos laikas pavasarį sutampa, nes abi daržovės mėgsta vėsą ir greitai auga. Tačiau mėnulio sėjos kalendoriuje ridikėliams ir salotoms nurodomos skirtingos dienos: šakniavaisines daržoves reikia sėti dylant mėnuliui, o lapines – jam augant.
Kokia vieta ir dirva tinka ridikėliams
Ridikėliams reikia vietos, kurią saulė apšviečia bent 6 valandas per dieną, geriausia 8–10 valandų. Pavėsyje ridikėlių lapai ištįsta, o šakniavaisiai lieka smulkūs. Dėl to lysvei parenkama atvira, medžių ar pastatų neužstota daržo vieta. Tik vasarą karščiausiu paros metu naudingas lengvas pavėsis.
Ridikėliams tinkamiausia puri, humusinga priesmėlio arba priemolio dirva, kurios pH siekia 6–7. Sunkiose ir labai lengvose dirvose jie vystosi prastai. Kur žemė molinga, ridikėlius patogiau sėti pakeltose lysvėse su purios žemės mišiniu. Prieš sėją lysvę reikia gerai supurenti ir išrinkti akmenis: grumstai bei kitos kliūtys dirvoje trukdo formuotis šakniavaisiams. Šviežią mėšlą galima įterpti ne vėliau kaip likus 2–3 metams iki ridikėlių sėjos, nes azoto perteklius skatina augti lapus, o ne šakniavaisius. Dirvai pagerinti užtenka komposto.
Ridikėliai yra bastutinių šeimos augalai, todėl, laikantis sėjomainos, po kopūstų, ropių, krienų ar kitų tos pačios šeimos daržovių juos galima sėti tik po 3 metų. Pagrindinė priežastis yra kopūstinių šaknų gumbas: šios ligos sporos dirvoje išlieka ilgiau nei 10 metų ir labiausiai plinta rūgščioje, drėgnoje žemėje. Geri priešsėliai ridikėliams yra ankštiniai augalai, salotos, burokėliai ir špinatai.
Iš augalų kaimynystės derinių ridikėliams geriausiai tinka lėtai dygstančios morkos ar svogūnai. Tarp jų pasėti ridikėliai sudygsta pirmi, pažymi eilutes ir nuraunami anksčiau, nei pagrindinei daržovei prireikia vietos.
Kaip sėti ridikėlius
Ridikėlių daigų nereikia nei persodinti, nei pikuoti, todėl sėklos beriamos tiesiai į nuolatinę vietą. Kad ridikėliai gerai sudygtų ir augtų, paruoštoje lysvėje juos reikia sėti taip:
- Padarykite 1–1,5 cm gylio griovelius, nes giliau pasėtos smulkios ridikėlių sėklos dygsta lėčiau.
- Palikite 10–15 cm tarpueilius, kad tarp ridikėlių eilučių būtų patogu purenti ir ravėti.
- Berkite sėklas kas 2–5 cm. Pasėtų kas 2,5 cm ar rečiau ridikėlių vėliau retinti nebereikia.
- Užberkite griovelius puria žeme ir lengvai prispauskite delnu, kad sėklos priglustų prie drėgnos dirvos.
- Palaistykite per sietelį, nes stipri vandens srovė išplauna sėklas iš griovelių.
Didesniame plote ridikėlius patogu sėti juostomis po 2–3 eilutes 5 cm atstumu, tarp juostų paliekant 25–30 cm takelį. Taip išdėsčius lysves, prie kiekvienos eilutės galima prieiti nemindant dirvos. Jei sėklos pakelyje skiriasi dydžiu, stambesnes verta sėti atskirai, nes iš jų išauga stipresni daigai.
Per kiek laiko sudygsta ridikėliai
Ridikėlių sėklos +20 °C ir šiltesnėje dirvoje sudygsta per 3–4 dienas, tačiau vos iki +5 °C įšilusiame dirvožemyje daigai pasirodo maždaug po mėnesio.
Ridikėlių dygimas pagal dirvos temperatūrą
| Dirvos temperatūra | Ridikėlių dygimo trukmė |
|---|---|
| 5 °C | 29 dienos |
| 10 °C | 11 dienų |
| 15 °C | 6 dienos |
| 20 °C | 4 dienos |
| 25–30 °C | 3 dienos |
Kovo pabaigoje dirva dar būna šalta, todėl tuo metu pasėti ridikėliai dažnai dygsta dvi ar tris savaites, o vasaros pabaigoje – kelias dienas. Uždengtoje agroplėvele lysvėje dirva greičiau įšyla ir ilgiau išlieka drėgna, tad ridikėliai sudygsta anksčiau.
Ridikėlių auginimas šiltnamyje
Šiltnamyje ridikėliai auginami dviem laikotarpiais: pavasarį, kol pomidorai dar nepasodinti, ir rudenį, kai atsilaisvina lysvės. Taip pirmieji ridikėliai nuimami jau balandį, o paskutiniai – spalio pabaigoje ar lapkritį. Tačiau šiltnamio nereikėtų perkaitinti, nes tada ridikėliai ištįsta ir jų šakniavaisiai užauga smulkesni.
Kada sėti ridikėlius šiltnamyje
Šiltnamyje ridikėlius galima sėti keliomis savaitėmis anksčiau nei lauke, nes po danga greičiau sušyla dirva ir silpniau veikia šalnos. Sėjos pradžia skiriasi pagal šiltnamio tipą:
- Šildomame šiltnamyje ridikėliai sėjami vasario pabaigoje ar kovo pradžioje. Sėti galima ir anksčiau, tačiau dėl šviesos stokos sausį pasėti ridikėliai auga 45–50 dienų, o kovo viduryje – tik 25–30 dienų.
- Nešildomame šiltnamyje ridikėlius galima sėti kovo pirmoje pusėje, kai tik atitirpusią dirvą pavyksta supurenti. Dirva greičiau įšyla polikarbonatiniuose šiltnamiuose, o plėveliniuose naktimis prastai išsilaiko šiluma ir sėti tenka vėliau.
Ridikėliai užauga anksčiau, nei ateina laikas į šiltnamį sodinti pomidorus ar paprikas. Nešildomame šiltnamyje pomidorai sodinami gegužės pirmoje pusėje arba viduryje, todėl prieš juos ridikėlius reikėtų sėti ne vėliau kaip balandžio pradžioje: kol orai vėsūs, nuo sėjos iki derliaus praeina 4–6 savaitės.
Vasarą šiltnamyje būna per karšta: dauguma ridikėlių veislių išleidžia žiedstiebius ir jų šakniavaisiai tampa tuščiaviduriai bei aštrūs. Rudenį ridikėliai sėjami į atsilaisvinusias šiltnamio lysves iki rugsėjo 20 dienos, geriausia – mėnesio pradžioje. Vėliau pasėtiems ridikėliams pritrūksta šviesos, nes šviesusis paros metas sparčiai trumpėja.
Ridikėlių priežiūra šiltnamyje
Šiltnamyje ridikėlius reikia auginti vėsiai, nes šilumoje, kai stinga šviesos, jie išauga į lapus. Kuo šviesos mažiau, tuo žemesnė turi būti temperatūra: ankstyvą pavasarį ir rudenį per šiltai laikomų ridikėlių derlius būna mažesnis ir nė kiek ne ankstyvesnis.
Po danga ridikėliai auginami taip:
- Laikykite daigus vėsiai 3–4 paras po sudygimo, apie 5–6 °C, kad jie nesistiebtų.
- Vėdinkite šiltnamį saulėtomis dienomis, kai oras įšyla virš 16–18 °C. Kartu sumažėja oro drėgmė: kai ji viršija 80 %, plinta grybinės ligos.
- Laistykite ryte, kad iki nakties lapai būtų sausi. Šiltnamyje dirva išdžiūsta greičiau nei lauke, todėl ją reikia dažniau tikrinti: nuo svyruojančios drėgmės šakniavaisiai skilinėja ir aštrėja.
- Nesėkite per tankiai, nes sutankėję ridikėliai šiltnamyje dar labiau stiebiasi.
Ridikėlių auginimas ant palangės
Ant palangės ridikėliai užauga per 3–4 savaites, jeigu jiems pakanka šviesos ir vėsos. Kambaryje dažnai būna per šilta, o žiemą ir per tamsu, todėl ridikėliams reikia parinkti šviesiausią palangę toliau nuo radiatoriaus.
Ridikėliai namuose auginami šia tvarka:
- Parinkite 15–20 cm gylio indą su drenažo angomis, kad žemė neužmirktų. Pailgoms veislėms reikia gilesnio indo.
- Pripildykite jį puraus, derlingo žemės mišinio, pavyzdžiui, sodo žemės su humusu ir smėliu ar durpėmis.
- Pamirkykite sėklas parą vandenyje, jei norite, kad jos sudygtų keliomis dienomis greičiau.
- Pasėkite ridikėlių sėklas 0,5–1 cm gylyje kas 5 cm, o stambialapių veislių – kas 10 cm.
- Uždenkite indą plėvele ir kasdien trumpam pravėdinkite. Šiltame, 20–25 °C kambaryje daigai pasirodo per 4–6 dienas.
- Sudygus nuimkite plėvelę ir 3–4 paras laikykite daigus apie 5–6 °C temperatūroje, pavyzdžiui, įstiklintame balkone. Kai ima formuotis šakniavaisiai, ridikėliams tinka šiltesnė, 12–18 °C temperatūra.
- Laistykite tolygiai: kai žemės paviršius pradžiūsta, sudrėkinkite visą žemę inde. Į padėklą nubėgusį vandenį išpilkite, kad šaknys nestovėtų vandenyje.
Vėlyvą rudenį ir žiemą lango šviesos ridikėliams neužtenka, todėl juos reikia papildomai apšviesti. Lempą įjunkite ryte ir vakare, kad diena pailgėtų iki 16 valandų: tada šakniavaisiai užauga didesni. Rinkitės viso spektro, baltai šviečiančią fitolempą, nes vien raudonoje šviesoje ridikėliai ištįsta ir šakniavaisių nesuformuoja.
Ridikėlių daiginimas namuose
Ridikėlių daigai yra aštroko, ridikėlius primenančio skonio ir namuose užauga vos per kelias dienas. Daiginti juos paprasta, tačiau reikia tinkamų sėklų ir švaros, nes jie valgomi žali.
Kaip daiginti ridikėlių sėklas
Ridikėlių sėklas lengviausia daiginti stiklainyje: per 3–6 dienas iš jų išauga daigai, valgomi kartu su sėkla ir šaknelėmis. Daiginimui tinka tik tam skirtos arba neapdorotos sėklos. Fungicidais apdorotų sėklų, kurios kartais parduodamos sėjai, valgyti negalima.
Stiklainyje sėklos daiginamos šia tvarka:
- Įberkite 2 šaukštus sėklų į švarų litrinį stiklainį ir uždenkite jį marle, pritvirtinta guma. Daugiau sėklų neberkite, nes sudygusios jos užima kelis kartus daugiau vietos nei sausos.
- Užpilkite sėklas drungnu vandeniu ir palikite mirkti per naktį.
- Nupilkite vandenį pro marlę, praskalaukite sėklas ir pastatykite stiklainį dubenyje pakreiptą anga žemyn, kad vanduo nubėgtų.
- Skalaukite daigus bent du kartus per dieną ir kaskart gerai nusausinkite, kad jie būtų drėgni, bet nemirktų vandenyje.
- Pirmas 2–3 dienas laikykite stiklainį tamsoje, o paskutines dvi – šviesoje, kad lapeliai sužaliuotų.
- Išimkite daigus po 3–6 dienų, kai išsiskleidžia lapeliai ir ima kristi sėklų luobelės. Gaiviai kvepiančius daigus praskalaukite, nusausinkite ir laikykite šaldytuve iki 5 dienų.
Ridikėlių mikrožalumynai auginami ne stiklainyje, o ant drėgno durpių substrato, ir valgomi be šaknelių. Sėklas užtenka tolygiai paberti ir uždengti, kol sudygs. Vėliau vanduo pilamas į padėklą po indu: substratas jį sugeria, o lapeliai lieka sausi. Po 6–10 dienų mikrožalumynus galima nukirpti žirklėmis prie pat substrato. Jiems tinka tik švarus substratas, ne daržo žemė, kompostas ar mėšlas.
Ridikėlių daigų nauda
Ridikėlių daigų nauda būna didžiausia, kai jie valgomi žali ir jauni: 3 dienų daiguose gausu glukorafenino ir sulforafeno, o daiginant ilgiau ar verdant šių junginių smarkiai sumažėja. Dėl to daigus geriau berti į salotas, sumuštinius ar sriubą prieš pat patiekiant. Mikrožalumynuose vitaminų ir karotinoidų dažnai būna daugiau nei tų pačių augalų suaugusiuose lapuose. Mažiems vaikams, nėščiosioms ir nusilpusio imuniteto žmonėms ridikėlių daigus saugiau valgyti termiškai apdorotus.
Ridikėlių priežiūra
Kad ridikėliai užaugtų stambūs ir neišeitų į lapus, juos reikia laiku išretinti, tolygiai laistyti ir saikingai tręšti.
Ridikėlių retinimas
Ridikėlius reikia retinti, kai išsiskleidžia 2–4 tikrieji lapeliai: tarp augalų paliekama apie 3 cm. Daigai raunami ne iš eilės, o kas kelis, pirmiausia silpniausi ir netaisyklingi, kad likusiems užtektų vietos. Tankiai augančių ridikėlių šakniavaisiai lieka smulkūs arba visai neužauga. Retinti geriausia drėgnu oru, o sausą dieną lysvę iškart po to reikia palaistyti. Išrautus daigelius galima suvalgyti salotose.
Kaip dažnai laistyti ridikėlius
Pavasarį ridikėlius reikia laistyti kas 3–5 dienas, o karštą vasarą – kas 1–2 dienas, tik mažesniais kiekiais. Ridikėlių laistymo norma priklauso nuo augimo tarpsnio:
- Po sudygimo ridikėliams užtenka 10–15 l/m² vandens.
- Augant šakniavaisiams ridikėlių lysvei reikia 15–20 l/m².
- Paskutinę savaitę prieš derlių ridikėliai laistomi tik išdžiūvus dirvai, apie 10 l/m².
Ridikėlių lysvėje dirva turi būti tolygiai drėgna, nes išdžiūvusioje žemėje šakniavaisiai tampa aštrūs ir pluoštingi, o gausiai palaisčius po sausros – sutrūkinėja. Patogiausia laistyti lašelinėmis laistymo sistemomis, kuriomis vanduo tiekiamas tiesiai į dirvą, todėl lapai lieka sausi. Po 2–3 cm šiaudų sluoksniu dirva ilgiau išlieka drėgna. Mulčias paklojamas, kai ridikėliai turi 1–2 tikruosius lapelius, nes po storesniu sluoksniu dirva lėčiau įšyla ir veisiasi šliužai.
Ridikėlių tręšimas
Ridikėliai tręšiami prieš sėją, nes auga vos kelias savaites. Kalio jiems reikia daugiau nei azoto. Ridikėlių lysvei tręšti tinka šios trąšos:
- Komposto iš savo kompostinės užtenka 1–1,2 kg/m², ir kitų trąšų tada nebereikia. Azotas iš komposto išsiskiria pamažu: pirmąjį sezoną augalams prieinama tik apie 30 % jo kiekio.
- Tręšiant mineralinėmis trąšomis, 1 m² lysvės reikia 2,5–3 g azoto, 1–1,5 g fosforo ir 3,5–5 g kalio veikliosios medžiagos. Pavyzdžiui, toks azoto kiekis yra 25–30 g kompleksinių trąšų NPK 10-10-20.
- Medžio pelenuose yra 5–7 % kalio, bet jie šarmina dirvą, todėl tinka tik rūgštesnei žemei, kurios pH mažesnis nei 6.
- Trąšų tirpalu augimo metu galima kelis kartus palaistyti nederlingoje dirvoje augančius ridikėlius: litrui vandens užtenka 1–3 g kompleksinių trąšų.
Kai ridikėliams trūksta azoto, apatiniai lapai pablykšta ir pagelsta, o augimas sulėtėja. Stingant kalio, senesnių lapų kraštai paruduoja ir apdžiūsta.
Kodėl ridikėliai išeina į lapus
Ridikėlių šakniavaisiai nestorėja, o auga tik lapai ar žiedstiebiai tokiais atvejais:
- Gegužę–liepą pasėti ridikėliai dėl ilgos dienos dažnai išleidžia žiedstiebius ir nesuformuoja šakniavaisių.
- Karštyje, kai temperatūra pakyla virš 27 °C, ridikėliai anksčiau pražysta, o jų šakniavaisiai beveik neauga. Karštomis dienomis lysvę galima pridengti nuo vidurdienio saulės, šiltnamį – išvėdinti.
- Pavėsyje ridikėliai ištįsta, nes jiems trūksta saulės.
- Tankiai pasėti daigai stiebiasi į šviesą ir varžosi dėl vietos, o jų šakniavaisiai lieka smulkūs.
- Per daug azoto gavusių ridikėlių lapai vešliai auga šakniavaisių sąskaita. Taip nutinka patręšus šviežiu mėšlu ar per dideliu azoto trąšų kiekiu.
- Sausoje dirvoje ridikėliai anksčiau laiko išleidžia žiedstiebius, o jų šakniavaisiai nebestorėja.
Ridikėlių kenkėjai ir ligos
Ridikėlių derliui daugiausia pavojaus kelia spragės ir kopūstinės musės, o vėsiu, drėgnu oru – grybinės ligos.
Ridikėlių kenkėjai
Ridikėliai ir kopūstai priklauso bastutinių šeimai, todėl jų kenkėjai beveik visi sutampa. Lysvę nuo spragių ir kiaušinius dedančių kopūstinių musių geriausia iškart po sėjos uždengti smulkiu tinkleliu ar agroplėvele ir nenuimti iki derliaus. Ridikėlių lysvėje galima rasti šių kenkėjų:
- Kryžmažiedės spragės yra 1–5 mm dydžio blizgūs juodi ar melsvi vabaliukai, kurie šokinėja ir išgraužia lapuose smulkias apvalias skylutes. Labiausiai jos kenkia daigams sausu ir šiltu pavasario oru, todėl tuo metu lysvę reikia reguliariai laistyti.
- Kopūstinės musės Lietuvoje būna dviejų rūšių: pavasarinė per metus išsivysto dvi kartas, vasarinė – vieną. Jų baltos, iki 9 mm ilgio lervos išgraužia šakniavaisiuose takus, ir tokie ridikėliai tampa nevalgomi.
- Kryžmažiedės blakės siurbia lapų sultis: ant lapų atsiranda šviesių dėmelių, lapai gelsta ir vysta. Jų būna mažiau, kai laikomasi sėjomainos ir lysvėje nėra piktžolių.
- Šliužai išgraužia skyles lapuose ir šakniavaisiuose, daugiausia drėgnose, piktžolėtose vietose. Ridikėlių lysvę reikia mulčiuoti plonai, nes po storu sluoksniu šliužų veisiasi daugiau.
Ridikėlių ligos
Ridikėlių ligas galima atpažinti iš pažeidimų ant lapų ir šakniavaisių:
- Netikroji miltligė ridikėlių lapuose sukelia kampuotas geltonas dėmes, kurios vėliau paruduoja, o apatinėje lapo pusėje atsiranda pilkšvas apnašas. Šakniavaisio viršuje susidaro tamsi įdubusi dėmė, ir oda sutrūkinėja.
- Baltųjų rūdžių požymis – iškilusios baltos pūslelės ant lapų, kartais ir išsipūtę šakniavaisiai. Jomis dažnai serga apvalios raudonos ridikėlių veislės, kai ilgai laikosi rasa ar lyja.
- Alternariozei būdingos pilkos ar juodos apvalios dėmės su ratilais ant apatinių lapų. Išdžiūvusios dėmės iškrinta, ir lapai lieka skylėti.
- Juodasis šaknų puvinys (Aphanomyces raphani) pirmiausia puola ridikėlius: ant šakniavaisio atsiranda rudai ar melsvai juodų dėmių, kurios apjuosia jį ir sustabdo augimą. Jis plinta šlapioje, perlaistytoje dirvoje ir labiausiai pažeidžia baltųjų ridikėlių veislę ‘White Icicle’.
- Paprastieji šašai, kurie pažeidžia ir bulves, ridikėlių šakniavaisių odelę padaro šiurkščią, sukietėjusią ir sutrūkinėjusią. Šašai rečiau atsiranda nuolat drėgnoje ir be reikalo nekalkintoje dirvoje.
Kad ridikėliai mažiau sirgtų, juos geriausia laistyti lašeliniu būdu, nesėti tankiai ir sergančius iškart išrauti. Toje pačioje vietoje ridikėlius galima auginti ne dažniau kaip kas 3 metus, o lysvėje, kurioje jau buvo ligų, – kas 4–5 metus.
Ridikėlių derliaus nuėmimas ir laikymas
Ridikėlių derlių galima nuimti jau po kelių savaičių nuo sėjos. Traškūs ridikėliai būna tik laiku išrauti ir iškart atvėsinti.
Per kiek laiko užauga ridikėliai
Daugumos veislių ridikėliai užauga per 20–35 dienas po sėjos. Pagal veislę ir sėjos laiką ridikėlių auginimas trunka nevienodai:
- Labai ankstyvos veislės subręsta vos po 18–22 dienų.
- Ankstyvų veislių derlius nuimamas po 25–35 dienų.
- Vidutinio ankstyvumo veislių ridikėlių tenka palaukti 35–45 dienas.
- Žiemą pasėti ridikėliai šiltnamyje ar ant palangės auga 45–50 dienų, nes trūksta šviesos.
Šaltoje dirvoje vien sudygimas gali užtrukti kelias savaites, todėl vėsų pavasarį ridikėliai auga ilgiau. Šiltu oru, tolygiai drėgnoje ir derlingoje dirvoje jie užauga greičiau, tačiau per karščius pradeda žydėti.
Kada ir kaip rauti ridikėlius
Ridikėlius rauti galima, kai jų skersmuo pasiekia 2–3 cm. Subrendusių šakniavaisių viršūnė dažnai būna matyti virš žemės. Abejojant galima išrauti vieną ir paragauti. Lysvėje ridikėliai skanūs išlieka neilgai, nes peraugę jie sumedėja, tampa tuščiaviduriai ir aitrūs.
Išraunant ridikėlius praverčia keli patarimai:
- Sausą lysvę palaistykite iš anksto, kad šakniavaisiai lengviau išsitrauktų.
- Raukite ryte ar vakare, kai vėsu ir šakniavaisiai būna traškiausi.
- Traukite už lapų prie pat žemės, kad jie neatplyštų nuo šakniavaisio.
- Smulkesnius ridikėlius palikite lysvėje dar kelioms dienoms, kad paaugtų.
Kaip išlaikyti ridikėlius šviežius
Ridikėliai ilgiausiai išlieka švieži, kai iškart išrovus paruošiami laikymui šaldytuve:
- Nupjaukite lapus, palikdami 1–2 cm lapkočių, nes per lapus ridikėliai greičiau netenka drėgmės ir suglemba.
- Nuplaukite šakniavaisius šaltu vandeniu ir atrinkite pažeistus.
- Sudėkite juos į maišelį ar sandarią dėžutę ir kuo greičiau atvėsinkite šaldytuvo daržovių stalčiuje. Lėtai atvėsę ridikėliai tampa kempiniški.
Taip laikomi ridikėliai traškūs išbūna apie savaitę. Nupjautus lapus galima valgyti, tačiau atskirame maišelyje jie išsilaiko tik 2–3 dienas. Ridikėlių nereikėtų šaldyti, nes atitirpę jie suminkštėja ir praranda traškumą.
Ridikėlių patiekalai ir ruošiniai
Daugiausia ridikėlių suvalgoma šviežių, tačiau derliaus perteklių galima išsaugoti ilgiau rauginant ar marinuojant. Virtuvėje praverčia ir ridikėlių lapai.
Ridikėlių salotos
Ridikėlių salotos skaniausios iš ką tik išrautų, traškių šakniavaisių, supjaustytų griežinėliais ar ketvirčiais. Suglebę ridikėliai vėl sustangrėja, jei prieš pjaustant juos pusvalandį palaikyti lediniame vandenyje. Pagardinti salotas reikia tik prieš valgant, nes pasūdyti ridikėliai ir agurkai greitai išleidžia sultis. Ridikėliai salotose derinami su skirtingais priedais ir padažais:
- Klasikinės ridikėlių salotos su grietine gaminamos su agurkais, krapais ir svogūnų laiškais.
- Lengvesnėms salotoms ridikėliai su pomidorais, salotų lapais ir petražolėmis pagardinami aliejumi ir citrinos sultimis.
- Sotesnės ridikėlių salotos būna su grūdėta varške ar virtais kiaušiniais.
- Traškiai mišrainei ridikėliai maišomi su jaunais kopūstais ir morkomis.
Be salotų, ridikėliai dedami ant sumuštinių su sviestu ar varškės užtepėle ir valgomi kaip lengvas užkandis su žalumynais. Orkaitėje ar keptuvėje apkepti jie netenka aitrumo ir skoniu primena jaunas ropes.
Rauginti ir marinuoti ridikėliai
Rauginti ridikėliai rūgsta sūryme be acto, o marinuoti užpilami acto marinatu, todėl šie ruošiniai skiriasi skoniu ir paruošimo laiku:
- Rauginant ridikėliai su česnakais, krapais ir prieskoniais sudedami į stiklainį ir užpilami sūriu vandeniu. Prislėgti, kad nuolat būtų apsemti, jie kambario temperatūroje rūgsta 3–4 dienas, tada juos reikia perkelti į šaldytuvą.
- Marinuojant griežinėliais supjaustyti ridikėliai užpilami karštu acto, vandens, cukraus ir druskos marinatu. Atvėsę ir porą valandų pastovėję šaldytuve, jie jau būna skanūs.
Putos rūgstančių ridikėlių paviršiuje yra normalus reiškinys, tačiau supelijusį ar nemaloniai kvepiantį ruošinį reikia išmesti. Peilio plokštuma prispausti ir įskilę ridikėliai, vadinamieji traiškyti, marinatą sugeria greičiau. Raudonų ridikėlių žievelė ruošiniuose nublunka, o skystis ir minkštimas nusidažo rausvai.
Ridikėlius žiemai geriausia marinuoti ir laikyti šaldytuve, kur jie išsilaiko iki 4 mėnesių. Išbandytų receptų, kaip ridikėlius konservuoti sterilizuojant, nėra, todėl tokie stiklainiai gali būti nesaugūs.
Ar ridikėlių lapai valgomi
Ridikėlių lapai valgomi ir švieži, ir virti: jų skonis aštrokas, panašus į garstyčių ar rukolos. Lapų paviršius šiek tiek plaukuotas, todėl juos geriau smulkiai supjaustyti arba trumpai apšutinti. Lapus galima panaudoti keliais būdais:
- Ridikėlių lapų pesto gaminamas kaip baziliko: lapai sutrinami su česnaku, riešutais, kietuoju sūriu ir aliejumi.
- Žaliojoje sriuboje ridikėlių lapai gali pakeisti špinatus ar dilgėles.
- Troškinti su česnaku ridikėlių lapai patiekiami kaip garnyras.
- Salotose švieži ridikėlių lapai dera su kitais žalumynais.
Ridikėlių nauda sveikatai
Ridikėliai vertinami ne tik dėl gaivaus ir šiek tiek aitraus skonio, bet ir dėl maistinių savybių. Kalorijų juose nedaug, užtat netrūksta vitaminų, mineralų ir antioksidantų, todėl ridikėliai dažnai įtraukiami į subalansuotą mitybą. Dar daugiau naudingųjų medžiagų susikaupia jų lapuose, kurie neretai išmetami.
Ridikėlių maistinė vertė
Ridikėliai priskiriami mažiausiai kaloringoms daržovėms, nes 95 % jų masės sudaro vanduo. Šimte gramų jų yra tik 16 kcal ir 3,4 g angliavandenių, iš kurių 1,6 g tenka skaiduloms, o baltymų ir riebalų – mažiau nei gramas.
Iš vitaminų ir mineralų ridikėliuose daugiausia vitamino C, kalio ir folio rūgšties:
Šviežių ridikėlių vitaminai ir mineralai
| Medžiaga | Kiekis 100 g ridikėlių | Paros normos dalis |
|---|---|---|
| Vitaminas C | 14,8 mg | 18 % |
| Folio rūgštis | 25 µg | 13 % |
| Kalis | 233 mg | 12 % |
| Kalcis | 25 mg | 3 % |
| Magnis | 10 mg | 3 % |
| Geležis | 0,34 mg | 2 % |
Ridikėlių nauda organizmui
Ridikėliai organizmui naudingi dėl šių juose esančių medžiagų:
- Vitaminas C reikalingas normaliai imuninės sistemos veiklai ir dalyvauja apsaugant ląsteles nuo oksidacinio streso. Pavasarį ridikėliai vieni pirmųjų iš daržo papildo racioną šiuo vitaminu.
- Skaidulos palaiko reguliarią žarnyno veiklą. Dėl jų ir vandens gausos ridikėliai greitai pasotina.
- Kalio ridikėliuose yra beveik šešis kartus daugiau nei natrio: toks santykis palankus normaliam kraujospūdžiui.
- Glukozinolatai pjaustant ar kramtant ridikėlius virsta izotiocianatais, kurie suteikia aitrų skonį. Laboratoriniuose ir gyvūnų tyrimuose šie junginiai mažino oksidacinę pažaidą ir slopino vėžinių ląstelių augimą, tačiau tyrimų su žmonėmis kol kas trūksta.
- Antocianinai suteikia žievelei raudoną ar violetinę spalvą ir veikia kaip antioksidantai, todėl spalvotų ridikėlių geriau nelupti.
Žaliuose ridikėliuose vitamino C ir izotiocianatų išlieka daugiausia, nes kaitinant šių medžiagų sumažėja. Aitrūs šakniavaisiai gali dirginti jautrų skrandį, tad sergantiems gastritu ar opalige juos geriau valgyti saikingai.
Ridikėlių lapų nauda
Ridikėlių lapų nauda didesnė nei šakniavaisių: lapuose vitamino C yra dvigubai, o antioksidantų – kelis kartus daugiau. Be to, juose gausiau baltymų, skaidulų ir kalcio. Valgyti geriausia jaunus, nepažeistus lapus, nes senesni būna kieti ir šiurkštūs.
Dažniausiai užduodami klausimai apie ridikėlius
Pabaigai
Ridikėliai lysvę užima neilgai, todėl kitų metų daržo planavime jiems nebūtina skirti atskiros vietos. Rudens sėjai tinka lysvės, kuriose vasarą jau nuimti žirniai arba ankstyvosios salotos. Ridikėlių nereikėtų sėti ten, kur per pastaruosius kelerius metus augo kopūstai ar kitos bastutinės daržovės, nes visi šios šeimos augalai serga tomis pačiomis ligomis.
Ridikėliai ilgai neišsilaiko, todėl žiemos atsargoms auginamos kitos šakniavaisinės daržovės, pavyzdžiui, morkos ar burokėliai. Jos sėjamos panašiu metu kaip pavasario ridikėliai, tačiau nuimamos tik rudenį ir rūsyje išbūna visą žiemą.
Atnaujinta: 2026-11-01