Pomidorų auginimas šiltnamyje ir lauke – veislės ir priežiūra
Pomidorai (lot. Solanum lycopersicum) yra viena dažniausiai šiltnamiuose, daržuose ir balkonuose auginamų daržovių. Lietuvoje jų sėklos sėjamos daigams, o paaugę daigai vėliau perkeliami į šiltnamį, lauką arba didesnius vazonus. Nuo sėjos laiko, daigų tvirtumo ir pasirinktos auginimo vietos priklauso, kaip greitai augalai prigys, pradės augti ir megzti pirmuosius vaisius.
Šiltnamyje pomidorams reikia gero oro judėjimo, tolygios drėgmės ir tinkamų sodinimo atstumų. Lauke daugiau reikšmės turi šalnų rizika, lietus, vėjas ir veislės ankstyvumas. Vazonuose ar balkone pomidorai greičiau reaguoja į drėgmės trūkumą, todėl jiems reikia daugiau vietos šaknims, gero drenažo ir reguliaresnio laistymo.
Pomidorų tipai
Pomidorai skiriasi savo krūmų aukščiu, stiebo tvirtumu bei vaisių dydžiu. Dėl šių savybių kiekvienai veislei reikia visiškai skirtingos priežiūros, individualiai parinktų atramų ir tinkamos auginimo vietos.
Praktikoje jie dažniausiai skirstomi į aukštaūgius, žemaūgius, stambiavaises arba smulkius vyšninius pomidorus. Taip pat vis labiau populiarėja specializuoti vazoniniai bei balkoniniai variantai, pritaikyti augti riboto tūrio talpose.
Aukštaūgiai (indeterminantiniai) pomidorai
Aukštaūgiai pomidorai auga ilgai, nuolat formuoja naujus žiedynus ir dažniausiai auginami su atramomis. Jie ypač tinka šiltnamiams, nes ten lengviau palaikyti šilumą, apsaugoti augalus nuo lietaus ir pratęsti derėjimo laiką.
Tokius pomidorus reikia rišti, reguliariai šalinti pažastinius ūglius ir formuoti vienu arba keliais stiebais. Aukštaūgės veislės gali duoti ilgą derlių, bet jos užima daugiau vietos ir reikalauja daugiau priežiūros negu žemaūgiai pomidorai.
Žemaūgiai (determinantiniai) pomidorai
Žemaūgiai pomidorai auga kompaktiškiau, greičiau baigia vegetaciją ir dažnai tinka laukui. Jie patogūs tada, kai norima ankstesnio derliaus arba kai nėra aukšto šiltnamio. Dalis žemaūgių veislių dera gana vienu metu, todėl tinka konservavimui, padažams ar ankstyvam šviežiam vartojimui.
Žemaūgių pomidorų paprastai nereikia taip intensyviai genėti kaip aukštaūgių. Vis dėlto ir jiems reikia pakankamai vietos, gero vėdinimo ir atramos, jei vaisių daug arba jie stambesni.
Vyšniniai pomidorai
Vyšniniai pomidorai augina smulkius, saldžius vaisius kekėmis. Jie tinka šviežiam vartojimui, salotoms, vaikų užkandžiams ir auginimui tada, kai norisi ilgesnio, nuolat skinamo derliaus.
Vyšninių pomidorų būna ir aukštaūgių, ir kompaktiškesnių. Aukštaūgiai vyšniniai pomidorai dažniausiai geriau tinka šiltnamiui, o žemesnės formos gali augti vazonuose, balkone ar terasoje.
Mėsingi ir stambiavaisiai pomidorai
Mėsingi ir stambiavaisiai pomidorai vertinami dėl didelių, sultingų vaisių. Jie tinka salotoms, sumuštiniams, padažams ir šviežiam vartojimui, kai svarbus ne tik kiekis, bet ir vaisiaus tekstūra.
Stambiavaisės veislės dažniau auginamos šiltnamyje, nes joms reikia daugiau šilumos, tvirtesnių atramų ir tolygesnės drėgmės. Jei laistymas labai svyruoja, dideli vaisiai trūkinėja arba prasčiau vystosi.
Balkoniniai ir vazoniniai pomidorai
Balkoniniai ir vazoniniai pomidorai yra kompaktiški, todėl tinka balkonams, terasoms, palangėms ir mažoms erdvėms. Jie dažnai auginami vazonuose, loveliuose ar kibiruose, kur galima lengviau kontroliuoti substratą ir laistymą.
Tokiems pomidorams svarbu parinkti pakankamo tūrio indą, saulėtą vietą ir nepamiršti reguliaraus laistymo. Mažame vazone žemė greitai perdžiūsta, todėl net kompaktiška veislė silpnai derės, jei šaknims trūks vietos ir drėgmės.
Pomidorų veislės
Pomidorų veisles patogiausia rinktis pagal tai, kur jos bus auginamos. Šiltnamyje geriausiai dera aukštaūgės veislės, kurios vaisius brandina iki pat rudens. Lauke patikimesnės ankstyvos, vėsai atsparesnės veislės, o balkonui ar palangei tinka kompaktiški pomidorai, kuriems užtenka vazono ar lovelio.
Pomidorų veislės šiltnamiui
Šiltnamyje pomidorai auga apsaugoti nuo lietaus, vėjo bei staigių temperatūros šuolių. Tokioje aplinkoje geriausiai atsiskleidžia aukštaūgės, neriboto augimo (indeterminantinės) veislės, kurios visą sezoną formuoja naujas žiedų kekes ir stiebiasi iki 2 m aukščio. Uždaras mikroklimatas palaiko stabilią šilumą bei drėgmę, tad šiltnamyje lengviau išauginti ir lepesnes stambiavaises veisles.
Šiltnamiui tinka šios aukštaūgės pomidorų veislės:
- ‘Brooklyn’ H – pomidorų hibridas, išsiskiriantis stabiliu derliumi: ant pirmųjų penkių kekių jis suformuoja po 6 vaisius. Vienodo dydžio, 150–170 g pomidorai turi blizgią, ryškiai raudoną odelę, yra tvirti, neskilinėja ir gerai išsilaiko. Iki 1,5 m užaugantys krūmai dėl trumpų tarpubamblių ir kompaktiškos lapijos šiltnamyje užima nedaug vietos. Hibridas dera ir vėsią, drėgną vasarą, todėl jį galima auginti ne tik šiltnamyje, bet ir lauke.
- ‘Black Cherry’ – laisvai apsidulkinanti aukštaūgė vyšninių pomidorų veislė tamsiai raudonais, beveik juodai purpuriniais vaisiais. Apie 2,5 cm skersmens, 28 g sveriantys pomidorai auga tankiomis, gausiomis kekėmis ir yra sodraus, saldaus skonio su sudėtingu poskoniu. Iki 1,8–3 m ištįstantiems augalams reikia tvirtos atramos ar narvelio. Vaisiai sunoksta per 65–80 dienų nuo persodinimo, o augalus galima auginti ir bent 20–40 l talpose.
- ‘Tolstoi’ H – vidutiniškai ankstyvas pomidorų hibridas, kurio vaisiai sunoksta beveik vienu metu, todėl pomidorus patogu skinti ištisomis kekėmis, kuriose užauga iki 8 vaisių. Apvalūs, tamsiai raudoni, 100–110 g vaisiai yra tvirti ir nuskinti ilgai išlaiko kokybę. Vegetacija trunka apie 70 dienų. Kadangi augalas aukštaūgis ir tvirtastiebis, jį geriausia formuoti vienu stiebu. Prie atramų reikia tvirtinti ir pačias kekes, kad gausus derlius nenulaužtų ūglių.
- ‘Gourmandia’ H – labai ankstyvas prancūziškos kilmės pomidorų hibridas, išsiskiriantis stambiais, 250–300 g sveriančiais širdies formos vaisiais. Ryškiai raudoni pomidorai yra mėsingi, sultingi ir tvirtos tekstūros, todėl tinka ir valgyti švieži, ir sriuboms ar padažams. Aukštaūgis augalas dera nuo liepos iki rudens, o dėl sunkių vaisių jam reikia tvirtų atramų ir formavimo 1–2 stiebais. Hibridas atsparus tabako mozaikos virusui, fuzariozei bei verticiliozei ir gerai auga net nešildomuose šiltnamiuose.
- ‘Red Pear’ – iš Italijos kilusi laisvai apsidulkinanti pomidorų veislė, kurios vegetacija trunka 80 dienų. Mėsingi, saldūs, šiek tiek briaunoti kriaušės formos pomidorai sveria 200–250 g, turi ploną odelę ir nedaug sėklų, todėl juos lengva perdirbti sultims bei padažams. Aukšti, tvirti augalai stambiausius vaisius užaugina formuojami 1–2 stiebais. Kadangi veislė jautri ligoms, ją patikimiausia auginti šiltnamyje, nors palankią vasarą derliaus galima sulaukti ir apsaugotoje vietoje lauke.
- ‘Milda’ – iš Latvijos kilusi vidutiniškai ankstyva aukštaūgė pomidorų veislė, kurią lengva atpažinti iš galingų krūmų su ilga, žemyn svyrančia lapija. Stambūs, mėsingi ir aromatingi saldžiarūgščio skonio vaisiai yra slyvos formos su būdinga „nosyte“. Gausiausią derlių augalai duoda formuojami 2–3 stiebais ir sodinami 40×60 cm atstumais.
- ‘S. Pierre’ – prancūziška senovinė pomidorų veislė, kurios augalai dera ir vėsėjant rudeniui, kol prasideda pirmosios šalnos. Krūmai, priklausomai nuo sąlygų, užauga 1–2 m aukščio ir jiems reikia tvirtų atramų. Apvalūs, lygūs, mėsingi 100–250 g vaisiai auga kekėmis po 4–5, o jų minkštimas yra švelnaus, saldoko skonio ir mažo rūgštingumo. Vegetacija trunka 70–85 dienas.
- ‘Gourmansun’ H – ankstyvas aukštaūgis pomidorų hibridas stambiais, 200–600 g širdies formos vaisiais. Dekoratyvūs pomidorai sunoksta ryškiai geltoni su oranžiniais dryžiais ir turi nedaug sėklų. Jų mėsingas minkštimas yra saldus, gerai subalansuoto skonio ir ryškaus aromato. Hibridas skirtas šiltnamiams, derlius bręsta nuo liepos iki rugsėjo.
- ‘Ildi’ – aukštaūgė vyšninių pomidorų veislė, kurios viename žiedyne užauga net 50–80 pomidorų. Krūmai siekia 1,5–1,9 m aukščio. Ryškiai geltoni, saldaus skonio vaisiai yra smulkūs (apie 2–3 cm), kriaušės arba lašo formos. Nuo sudygimo iki nokimo praeina 85–100 dienų, o sunokęs derlius ilgai negenda tiek nuskintas, tiek paliktas ant stiebo.
- ‘Moneymaker’ – klasikinė angliška pomidorų veislė, atspari vėsai ir šiltnamyje deranti nuo liepos iki spalio. Aukštaūgis augalas užauga 1,8–2 m ir formuojamas vienu stiebu. Apvalūs, lygūs, sodraus raudonumo 70–100 g vaisiai yra subalansuoto saldžiarūgščio skonio.
Pomidorų veislės laukui
Atvirame grunte auginami pomidorai turi spėti subręsti per trumpesnį ir mažiau stabilų sezoną nei šiltnamyje. Todėl laukui geriau rinktis ankstyvas, greitai derančias veisles: tiek žemaūges, tiek vėsai atsparesnes aukštaūges, kurios spėja subrandinti derlių ir mažiau priklauso nuo ilgo, šilto rudens. Žemaūgių augalų dažnai nereikia intensyviai formuoti, o lauko sąlygoms pritaikytiems aukštaūgiams reikia tvirtesnių atramų. Kadangi Lietuvos vasaros orai nepastovūs, lauke patikimiausios drėgmei atsparios veislės, kurios mezga vaisius net lietingomis dienomis.
Lauko sąlygoms tinka šios pomidorų veislės:
- ‘Marmande’ – prancūziška senovinė pomidorų veislė, kuri lauke mezga vaisius net vėsiu oru. Pusiau determinantiniai augalai užauga 150–180 cm aukščio. Stambūs, plokšti, briaunoti ir netaisyklingos formos vaisiai sveria 150–500 g ir sunoksta ryškiai raudoni su rausvu atspalviu ties „pečiais“. Mėsingas, sultingas minkštimas turi mažai sėklų, skonis yra sodrus, saldžiai rūgštokas. Vegetacija trunka 65–80 dienų. Augalus geriausia sodinti 45–60 cm tarpais, tarp eilių paliekant 75–90 cm. Vaisiai tinka pjaustyti, salotoms ir įdaryti.
- ‘Uragan’ H – labai ankstyvas čekiškas pomidorų hibridas, kurio augalai pakelia vėsesnes naktis ir patikimai dera tiek nešildomame šiltnamyje, tiek lauke. Krūmai užauga iki 1,5 m aukščio. Apvalūs, vidutinio dydžio pomidorai yra tvirti ir neskilinėja. Hibridas atsparus pomidorų mozaikos virusui, rudajai lapų dėmėtligei, fuzarioziniam vytuliui ir nematodams. Gausus derlius bręsta anksti: iš kvadratinio metro surenkama 8–10 kg pomidorų.
- ‘Orkado’ H – iš Čekijos kilęs ankstyvas aukštaūgis pomidorų hibridas, skirtas auginti lauke ir nešildomuose šiltnamiuose. Apvalūs, raudoni, 130–145 g vaisiai yra atsparūs trūkinėjimui, derlius bręsta liepą–rugpjūtį.
- ‘Betalux’ – labai ankstyva lenkiška žemaūgė pomidorų veislė, kurios lapai primena bulvių lapus. Neaukštų, maždaug 40–80 cm krūmų dėl tvirto stiebo rišti prie atramų nebūtina. Apvalūs, mėsingi, raudoni vaisiai sveria 70–80 g, o pirmosios derliaus bangos pomidorai dažnai užauga be sėklų. Nuo sudygimo iki pirmojo skynimo praeina 96–100 dienų. Nors veislė gana jautri ligoms, jos derlius skanus šviežias ir tinka sultims bei konservavimui.
- ‘Promyk’ – labai ankstyva lenkiška žemaūgė pomidorų veislė. Dėl partenokarpinių savybių augalai mezga vaisius net vėsią ir drėgną vasarą, kai apdulkinimas būna nepilnas. Kompaktiški, maždaug 40–50 cm krūmai augimą užbaigia žiedų keke, todėl jų genėti nereikia. Mėsingi, 70–80 g vaisiai užauga rutuliški arba šiek tiek pailgi, o po raudona odele slypi tamsiai raudonas minkštimas su daug sausųjų medžiagų, kurios suteikia skoniui sodrumo. Augalai gerai pakelia žemą temperatūrą, tad sėklas galima sėti tiesiai į lauką. Derlius bręsta nuo liepos iki rugsėjo.
- ‘Eduardo’ H – vidutiniškai ankstyvas aukštaūgis pomidorų hibridas, tinkantis ir šiltnamiams, ir atviram gruntui. Pailgi, cilindro formos vaisiai užauga apie 12 cm ilgio ir sveria 130–150 g. Hibridas dera gausiai ir ilgai: pomidorai nuosekliai bręsta nuo liepos iki rugsėjo.
- ‘Roma’ – amerikietiška determinantinė pomidorų veislė, kurios visas derlius sunoksta per 2–3 savaites, todėl jį patogu nuimti vienu kartu ir iš karto perdirbti. Maždaug 1 m aukščio augalams nereikia aukštų atramų. Slyvos formos, apie 60 g vaisiai užauga ryškiai raudoni, standžia, lygia odele. Mėsingas minkštimas turi mažai sulčių ir sėklų, todėl tinka pastai, padažams bei konservams. Veislė atspari verticiliozei ir fuzariozei, jos vegetacija trunka 75 dienas.
Pomidorų veislės balkonui ir vazonams
Mažoms erdvėms tinkamiausios žemaūgės, determinantinės pomidorų veislės, kurių krūmai užauga vos 20–45 cm aukščio. Pasiekę šią ribą, augalai patys sustabdo augimą, todėl jų nereikia nei rišti prie aukštų atramų, nei nuolat genėti. Smulkūs tokių veislių vaisiai sunoksta jau vasaros viduryje.
Balkonui ir vazonams tinka šios pomidorų veislės:
- ‘Vilma’ – ankstyva determinantinė pomidorų veislė, sukurta auginti vazonuose ir balkonuose. Augalai užauga tik 20–30 cm, todėl lengvai telpa net ant siaurų palangių. Krūmų nereikia rišti: jie natūraliai suformuoja tvirtą, dekoratyvią struktūrą su masyviu pagrindiniu stiebu. Apvalūs, 15–30 g skaisčiai raudoni vaisiai yra tradicinio saldžiarūgščio skonio ir noksta liepą–rugpjūtį. Dėl paprastos priežiūros veislė tinka pradedantiesiems.
- ‘Venus’ – iš Čekijos kilusi ankstyva determinantinė pomidorų veislė ryškiai oranžiniais vaisiais. Kompaktiški, iki 30 cm aukščio krūmai turi tamsiai žalius lapus, kurie gražiai kontrastuoja su pomidorais. Apvalūs, 15–30 g vaisiai yra švelnaus, saldaus skonio, derlius bręsta nuo liepos iki rugsėjo.
- ‘Tiny Tim’ – amerikietiška senovinė nykštukinė pomidorų veislė, kurios augalai užauga 20–45 cm aukščio ir 30 cm pločio, todėl jų nereikia nei genėti, nei rišti. Apvalūs, ryškiai raudoni, 2–4 cm skersmens vaisiai yra švelnaus, saldžiai rūgštoko skonio. Dėl miniatiūrinio dydžio veislę galima auginti pakabinamuose krepšiuose, ant palangių ar nedideliuose, 15–20 cm skersmens vazonuose. Pirmieji vaisiai sunoksta per 45–75 dienas, derlius būna gausus.
Pomidorų veislių palyginimas
| Veislė | Tipas | Tinkamiausia vieta |
|---|---|---|
| ‘Brooklyn’ | Aukštaūgiai, mėsingi | Šiltnamis, laukas |
| ‘Black Cherry’ | Vyšniniai, tamsūs | Šiltnamis, laukas |
| ‘Tolstoi’ | Aukštaūgiai, tvirtastiebiai | Šiltnamis |
| ‘Gourmandia’ | Jaučio širdies tipo | Šiltnamis |
| ‘Red Pear’ | Kriaušės formos, mėsingi | Šiltnamis |
| ‘Milda’ | Slyviniai, aromatingi | Šiltnamis |
| ‘S. Pierre’ | Aukštaūgiai, apvalūs | Šiltnamis |
| ‘Gourmansun’ | Geltoni, jaučio širdies tipo | Šiltnamis |
| ‘Ildi’ | Vyšniniai, geltoni | Šiltnamis |
| ‘Moneymaker’ | Klasikiniai raudoni | Šiltnamis |
| ‘Marmande’ | Pusiau aukštaūgiai, mėsingi | Laukas |
| ‘Uragan’ | Labai ankstyvi aukštaūgiai | Laukas, šiltnamis |
| ‘Orkado’ | Ankstyvi, neskilinėjantys | Laukas, šiltnamis |
| ‘Betalux’ | Žemaūgiai, bulvių lapais | Laukas |
| ‘Promyk’ | Žemaūgiai, partenokarpiniai | Laukas |
| ‘Roma’ | Žemaūgiai, slyviniai | Laukas |
| ‘Eduardo’ | Aukštaūgiai, pailgi | Šiltnamis, laukas |
| ‘Vilma’ | Vazoniniai | Balkonas, palangė, terasa |
| ‘Venus’ | Kompaktiški, oranžiniai | Vazonai, balkonai |
| ‘Tiny Tim’ | Nykštukiniai | Maži vazonai, palangė |
| ‘Ananas’ | Vėlyvi, stambiavaisiai | Šiltnamis |
| ‘Tamaris’ | Ilgastiebiai, ilgai derantys | Šiltnamis |
| ‘Jantar’ | Stambiavaisiai, aukštaūgiai | Šiltnamis, laukas |
| ‘Tigerella’ | Aukštaūgiai, dryžuoti | Šiltnamis, laukas |
| ‘Cherokee’ | Senovinė veislė, aukštaūgiai | Šiltnamis, laukas |
| ‘Noire de Crimee’ | Tamsiavaisiai, aukštaūgiai | Šiltnamis |
| ‘Delfine’ | Aukštaūgiai, plokščiai apvalūs | Šiltnamis, laukas |
| ‘Zofka’ | Aukštaūgiai, minkšti | Šiltnamis, balkonas |
| ‘Faworyt’ | Avietiniai | Šiltnamis, laukas |
| ‘Corazon’ | Aukštaūgiai, jaučio širdies tipo | Šiltnamis, laukas |
| ‘Kumato’ | Tamsiavaisiai, aukštaūgiai | Šiltnamis |
| ‘Rio Grande’ | Žemaūgiai, ankstyvi | Šiltnamis, laukas |
| ‘Goldene Königin’ | Žemaūgiai, geltoni | Šiltnamis, laukas |
| ‘Herodes’ | Aukštaūgiai, pailgi | Šiltnamis |
| ‘Duo’ | Aukštaūgiai, smulkiavaisiai | Šiltnamis, balkonas |
| ‘Orange Queen’ | Aukštaūgiai, oranžiniai | Šiltnamis, laukas |
| ‘Esmira’ | Avietiniai | Šiltnamis |
| ‘Juodasis princas’ | Senovinė veislė, tamsiavaisiai | Šiltnamis, laukas |
Kaip pasirinkti pomidorų veislę
Tinkamą pomidorų veislę pasirinkti yra nelengva, nes joms būdinga nepaprasta įvairovė. Vieni krūmai vos siekia 20 cm ir tinka palangei, kiti auga kelis metrus ir jiems būtina tvirta atrama šiltnamyje. Veislių vaisiai taip pat skiriasi dydžiu, spalva, skoniu bei paskirtimi virtuvėje. Toliau išvardyti kriterijai padės rasti tinkamiausią veislę:
- Augimo tipas. Aukštaūgiai pomidorai, pvz., ‘Brooklyn’ ar ‘S. Pierre’, auga visą sezoną, todėl juos reikia nuolat rišti ir šalinti pažastinius ūglius. Žemaūgiai, kaip ‘Roma’ ar ‘Betalux’, patys sustabdo augimą, ir formavimo jiems beveik nereikia.
- Vaisiaus dydis. ‘Tiny Tim’ veislės vaisiai užauga vos 2–4 cm skersmens, o kai kurios stambiavaisės veislės gali pasiekti beveik kilogramo svorį. Stambiavaisiams pomidorams reikia tvirtesnės atramos, kad sunkūs vaisiai nenulaužtų ūglių, ir tolygaus laistymo, kad vaisių odelė netrūkinėtų.
- Ankstyvumas. Trumpam Lietuvos klimato sezonui saugiau rinktis greitai derančias veisles, pvz., ‘Tiny Tim’, kuri subręsta per 45–75 dienas. Vėlyvesnės veislės geriausiai atsiskleidžia šiltnamyje, kur sezonas dirbtinai pratęsiamas.
- Panaudojimas. Salotoms tinka dauguma mėsingų veislių, pvz., ‘Gourmandia’ ar ‘Marmande’. Padažams ar pastai geriau rinktis mažai sėklų ir sulčių turinčias veisles, kaip ‘Roma’ ar ‘Red Pear’.
- Spalva. Klasikinė raudona nėra vienintelis pasirinkimas – geltoni (‘Gourmansun’, ‘Ildi’), oranžiniai (‘Venus’, ‘Orange Queen’) ar beveik juodi (‘Noire de Crimee’, ‘Kumato’) pomidorai dažnai turi ir kitokį, švelnesnį arba sodresnį skonį negu raudonieji.
- Atsparumas ligoms. Veislės, kaip ‘Uragan’, yra atsparios kelioms ligoms, todėl patikimesnės mažiau prižiūrimame sode.
Kada sėti pomidorus daigams
Nuo pomidorų sėjos laiko priklauso daigų stiprumas ir būsimas derlius. Jį verta derinti su sodininko ir daržininko kalendoriumi, kuriame galima pasitikrinti, kada pradėti sėją ir kada daigus perkelti į nuolatinę augimo vietą.
Pomidorų sėjos laikas Lietuvoje
Pagrindinis pomidorų sėjos daigams laikas Lietuvoje trunka nuo kovo vidurio iki balandžio pradžios. Kovo viduryje ar antroje pusėje dažniau sėjami šiltnamiui skirti pomidorai, o lauko veisles saugiau sėti kovo pabaigoje arba balandžio pradžioje. Taip daigai iki sodinimo spėja užaugti, bet rečiau perauga ant palangės. Sėdami sėklas, tarp jų palikite 2–3 cm tarpą, nes tankiai sudygusius daigus vėliau sunku pikuoti.
Pomidorų daigai iki sodinimo auga apie 6–8 savaites. Jei jie laikomi šiltoje patalpoje, bet gauna mažai šviesos, ankstyva sėja dažniau baigiasi ištįsusiais, silpnesniais daigais. Vasario pabaigoje ar labai ankstyvą kovą sėkite tik tada, kai turite papildomą apšvietimą arba kai augalai bus sodinami į šildomą šiltnamį. Šiuo laikotarpiu daigams kasdien reikia 12–14 valandų šviesos, o vien natūralios saulės ant palangės dar nepakanka.
Lietuvoje pomidorai tiesiai į dirvą sėjami retai, nes jiems reikia ilgo šilto laikotarpio. Patikimesnis būdas – sėti pomidorus daigams, o į šiltnamį ar lauką sodinti jau paaugusius daigus.
Pomidorų sėjos laiko skirtumai šiltnamiui ir laukui
Uždaro grunto sąlygos leidžia sėją pradėti 2–3 savaitėmis anksčiau nei lauko pomidorams, nes šiltnamis greičiau įšyla ir apsaugo daigus nuo pavasario šalnų. Šiltnamiui skirtus pomidorus galima sėti nuo kovo vidurio, o jei daigai bus sodinami į šildomą konstrukciją – ir anksčiau. Nešildomam šiltnamiui per ankstyva sėja nėra naudinga, nes daigai gali peraugti dar iki tol, kol dirva ir nakties temperatūra bus tinkamos sodinimui.
Jeigu pomidorai sėjami vasario pabaigoje ar kovo pradžioje, daigams reikia daug šviesos ir pakankamai vietos augti. Be papildomo apšvietimo ankstyva sėja dažnai duoda ištįsusius, silpnesnius daigus, todėl nešildomam šiltnamiui saugiau laikytis kovo vidurio ar antros kovo pusės terminų.
Laukui skirtus pomidorus geriau sėti vėliau negu šiltnamio, nes į atvirą dirvą jie keliami tik praėjus pavasarinių šalnų grėsmei. Dažniausiai tam tinka kovo pabaiga arba balandžio pradžia. Per anksti pasėti lauko pomidorai iki sodinimo gali peraugti, ypač jei daigai laikomi šiltai ir gauna per mažai šviesos.
Auginant pomidorus lauke svarbu, kad iki persodinimo daigai būtų tvirti, bet dar neperaugę. Jei sėja vėluoja, geriau rinkti ankstyvesnes veisles arba mažesnio augumo pomidorus, kurie greičiau pradeda derėti ir lengviau prisitaiko prie trumpesnio lauko sezono.
Pomidorų sėklų paruošimas ir sėja
Pirktoms ir savo surinktoms pomidorų sėkloms reikia skirtingo paruošimo prieš sėją. Gamykliniu apsauginiu sluoksniu padengtoms sėkloms jokių papildomų procedūrų nereikia, o savas ar senesnes sėklas verta patikrinti, trumpai pažadinti drėgme ir prireikus dezinfekuoti. Sėjimo technika taip pat turi savo niuansų: nuo tinkamo gylio, pastovios temperatūros bei šviesos po sudygimo priklauso, ar daigai užaugs tvirti, ar pasirodys silpni ir ištįsę.
Pomidorų sėklų paruošimas prieš sėją
Jeigu sėjate pirktas, beicuotas arba spalvotu sluoksniu padengtas pomidorų sėklas, jų papildomai mirkyti ar dezinfekuoti nereikia. Tokias sėklas sėkite tiesiai į sudrėkintą substratą, kadangi papildomas drėkinimas gali pažeisti gamyklinį apsauginį sluoksnį.
Savo rinktas arba senesnes sėklas prieš sėją verta patikrinti ir paruošti. Įmeskite jas į stiklinę vandens: gyvybingos sėklos nuskęs, o tuščiavidurės liks plūduriuoti paviršiuje, todėl jas galite iškart išmesti. Likusias sėklas dezinfekuokite 15–20 minučių pamirkydami rausvame, 1% kalio permanganato tirpale, kuris sumažina būsimų grybelinių infekcijų riziką. Trumpas brinkinimas drėgnoje servetėlėje ar švariame vandenyje padeda sėkloms greičiau prabusti, tačiau daiginti jų iki ilgų šaknelių nereikėtų – trapūs daigeliai sėjant lengvai nulūžta.
Kaip sėti pomidorus
Pomidorus sėkite į purų, daigams skirtą substratą. Substratą sudrėkinkite dar prieš sėją, kad jis būtų drėgnas, bet ne permirkęs. Sėklas berkite maždaug 0,5–1 cm gylyje, lengvai užberkite substratu ir indelius pridenkite plėvele, dangteliu arba stiklu. Tokia danga neleis viršutiniam sluoksniui per greitai išdžiūti.
Dygimo metu pomidorams reikia šilumos. Tinkama temperatūra siekia apie 20–25 °C, o nuolatinė drėgmė šiuo etapu yra svarbesnė už gausų laistymą. Jei substratas bus šlapias ir vėsus, sėklos dygsta lėčiau, o pačios užuomazgos gali tiesiog supūti.
Kai pomidorai sudygsta, dangą iškart nuimkite, o indelius perkelkite į kuo šviesesnę vietą. Pirmosiomis savaitėmis daigams natūralios šviesos dažnai trūksta, todėl ant šiltos palangės laikomi pomidorai greitai ištįsta. Jei saulės spindulių kambaryje mažai, daigams labai praverčia papildomas apšvietimas lempomis.
Pomidorai dažniausiai sudygsta per 5–7 dienas, jei substratas išlieka šiltas ir tolygiai drėgnas. Jeigu po savaitės daigai dar nepasirodo, verta patikrinti, ar indeliai nebuvo laikomi per vėsiai, ar substratas neperdžiūvo ir nebuvo per šlapias.
Pomidorų pikavimas
Pomidorų pikavimo reikia tada, kai daigus sėjate bendroje talpoje arba mažose daigyklos akutėse. Persodinant kiekvienas daigas gauna daugiau vietos šaknims, o silpnesnius ar pažeistus augalus galite atsirinkti dar prieš perkeliant juos į šiltnamį ar lauką.
Kada pikuoti pomidorus
Pomidorus geriausia pikuoti tada, kai daigai suformuoja 1–2 tikruosius lapelius. Skilčialapiai, kurie pasirodo pirmiausia, dar vadinami netikraisiais lapeliais. Jie nerodo, kad daigas jau pasiruošęs persodinimui. Per anksti pikuojami pomidorai turi silpnas šaknis, todėl juos lengviau pažeisti.
Jeigu pomidorai per ilgai auga bendroje talpoje, jų šaknys susipina, o daigai pradeda konkuruoti dėl šviesos, vandens ir maisto medžiagų. Tokius augalus persodinant lengviau nutraukti šakneles, todėl pikavimo neatidėliokite, kai tikrieji lapeliai jau aiškiai matomi.
Kaip pikuoti pomidorų daigus
Pikavimui paruoškite atskirus vazonėlius su puriu, lengvai sudrėkintu substratu. Likus kelioms valandoms arba iš vakaro, gausiai palaistykite daigus bendroje talpoje, kadangi drėgnas substratas leis lengviau ištraukti augalą nepažeidžiant šaknų. Daigus iš bendros talpos išimkite atsargiai, prilaikydami už lapelių, o ne už stiebo. Stiebas yra lengvai pažeidžiamas, todėl jo nespauskite ir netraukite.
Per ilgą pagrindinę šaknį verta apkirpti maždaug trečdaliu, tada augalas nukreipia jėgas į šoninių šaknelių auginimą ir suformuoja tankesnį tinklą nei viena ilga liemeninė šaknis.
Pikuojant pomidorus galima sodinti giliau, negu jie augo iki tol. Daigą įstatykite taip, kad dalis stiebo atsidurtų substrate, bet lapeliai liktų virš žemės. Pomidorai ant užkastos stiebo dalies išleidžia papildomų šaknų, todėl toks persodinimas padeda daigui geriau įsitvirtinti.
Pomidorų pikavimo eiga:
- Paruoškite atskirus vazonėlius su sudrėkintu substratu.
- Daigus išimkite atsargiai, neplėšydami šaknų.
- Atsirinkite silpnus, pažeistus ar labai ištįsusius daigus.
- Kiekvieną daigą sodinkite giliau, iki skilčialapių arba šiek tiek žemiau jų.
- Po pikavimo palaistykite saikingai ir kelias dienas nelaikykite daigų kaitrioje saulėje.
Po pikavimo pomidorams parinkite šviesią, bet ne per karštą vietą. Pirmomis dienomis svarbiausia neperlaistyti ir nepertręšti, kadangi jaunos šaknys yra jautrios, o stiprus trąšų tirpalas gali jas nudeginti. Substratas turi būti drėgnas, tačiau šaknys neturi stovėti šlapiame grunte.
Pomidorų sodinimas į šiltnamį ir lauką
Pomidorų daigus į nuolatinę vietą sodinkite tik tada, kai įšyla dirva ir praeina pavojingų naktinių šalnų rizika. Vien kalendorinės datos neužtenka: šiltnamyje sodinimo laikas ateina anksčiau, o lauke reikia stabilesnės šilumos. Į per šaltą dirvą pasodinti daigai lėčiau įsišaknija, sustoja augti arba tampa jautresni ligoms.
Kada sodinti pomidorų daigus
Nešildomame šiltnamyje pomidorus reikia sodinti gegužės pirmoje pusėje arba viduryje, kai dirva 10–15 cm gylyje įšyla bent iki 12–15 °C. Atvirame grunte sodinimą geriau atidėti iki gegužės pabaigos ar birželio pradžios, kai pavasarinės šalnos jau praėjusios, o naktys nebėra šaltos.
Tinkamu persodinimui laikomas toks pomidoras, kuris jau turi 6–8 tikruosius lapus bei tvirtą stiebą, o jo bendras aukštis siekia apie 20–30 cm. Svarbu, kad žiedynai dar nebūtų atsivėrę – jau žydintys daigai persodinimo metu dažnai numeta ankstyvuosius žiedus, o tai pastebimai vėlina patį derlių. Pomidorų nereikėtų iš karto pernešti nuo šiltos, 18–22 °C palangės į nešildomą šiltnamį – toks staigus mikroklimato pokytis augalui sukelia stiprų šoką, nes ten paros temperatūrų skirtumai būna kur kas drastiškesni. Todėl prieš sodinimą daigus grūdinkite 1–2 savaites, kasdien vis ilgesniam laikui išnešdami juos į lauką ar vėsesnę, šviesią vietą, pirmomis dienomis saugodami nuo tiesioginės kaitrios saulės ir šalto vėjo. Pačiam darbui rinkitės apniukusią dieną arba vėlyvą popietę, kai saulės kaitra nuslūgsta – tai padeda augalams lengviau įveikti persodinimo šoką.
Pomidorų sodinimas į šiltnamį
Į nešildomą šiltnamį pomidorus sodinkite tada, kai dirva jau įšilusi, o naktimis temperatūra nebenukrenta iki pavojingos ribos. Jei šiltnamis dieną greitai įkaista, bet naktį smarkiai atvėsta, daigai gali sustoti augti, todėl vien konstrukcijos uždangos stabiliai šilumai palaikyti nepakanka.
Prieš sodinimą dirvą supurenkite ir įmaišykite komposto arba gerai perpuvusio mėšlo. Dirvos rūgštingumas taip pat svarbus – pomidorai geriausiai vystosi, kai pH svyruoja tarp 6,0 ir 7,0. Per rūgščioje aplinkoje šaknims sunkiau pasisavinti fosforą ir kitus mikroelementus, net jei jų dirvoje pakanka. Jei gruntas sunkus ir linkęs užmirkti, sodinimo vietoje pagerinkite drenažą, nes šaknys jautriai reaguoja į ilgai šlapią, šaltą dirvą.
Daigus sodinkite giliau, negu jie augo vazonėliuose. Šiek tiek ištįsusius augalus galite sodinti įstrižai, dalį stiebo paguldant į paruoštą vagelę ir užberiant žeme. Virš dirvos paviršiaus turi likti tik viršutinė daigo dalis su lapais.
Pomidorų sodinimas lauke
Lauke pomidorus sodinkite tik pasibaigus šalnų periodui, kai naktys tampa pakankamai šiltos. Dažniausiai tai būna gegužės pabaigoje arba birželio pradžioje, tačiau tiksli data priklauso nuo konkrečių metų pavasario orų. Esant vėsiam pavasariui, geriau palaukite kelias dienas ilgiau negu sodinti augalus į šaltą dirvą.
Dirva privalo būti puri, derlinga ir neužmirkstanti. Ruošdami lysvę įmaišykite komposto. Šviežio mėšlo naudoti negalima, nes jis skatina perteklinį lapijos augimą ir gali nudeginti šaknis.
Pasodintus lauko pomidorus pirmomis dienomis verta pridengti agroplėvele, jei prognozuojami didesni temperatūros svyravimai. Papildomą apsaugą nuo staigaus atvėsimo suteikia ir paprastas praktinis būdas – šalia daigų, po ta pačia danga, pastatykite tamsias, vandens pripildytas talpas. Per dieną vanduo natūraliai įšyla, o naktį atiduoda šilumą į aplinką, pakeldamas temperatūrą aplink daigus 2–3 °C. Dangą nuimkite arba pakelkite orams sušilus, kad augalai neperkaistų ir gautų pakankamai šviesos.
Pomidorų sodinimo atstumai ir gylis
Sodinimo atstumus derinkite su veislės augumu ir parinkta vieta. Aukštaūgiams pomidorams reikia daugiau erdvės, nes jie formuoja ilgesnius stiebus, reikalauja rišimo prie atramų ir yra dažniau genimi. Žemaūges veisles galite sodinti tankiau, tačiau ir tarp jų turi likti pakankamai vietos laisvam oro judėjimui bei kasdienei priežiūrai.
Rekomenduojami sodinimo atstumai:
- Aukštaūgiai pomidorai šiltnamyje – palikite apie 50–60 cm tarpą tarp augalų.
- Žemaūgiai pomidorai lauko lysvėse – palikite apie 40–50 cm tarpą tarp augalų.
- Tarpueiliai – tarp eilių išlaikykite apie 70–80 cm atstumą, kad būtų patogu laistyti, rišti, genėti ir skinti derlių.
- Vazonuose kiekvieną pomidorą auginkite atskirai, parinkdami pakankamai gilią ir plačią talpą.
Šiuos augalus galite sodinti giliau negu jie augo daigynuose, ypač jei stiebai šiek tiek ištįsę, nes užkastoje stiebo dalyje formuojasi papildomos šaknys. Svarbiausia neužberkite lapų ir nepalikite daigų per giliai šlapioje ar sunkioje dirvoje, nes tuomet šaknų sistema nebegauna pakankamai deguonies.
Pomidorų laistymas
Pomidorams reikia tolygios drėgmės, bet ne nuolat šlapios dirvos. Laistant per retai ir labai gausiai, vaisiai gali trūkinėti, o ilgai užmirkusios šaknys prasčiau pasisavina maisto medžiagas. Laistykite prie šaknų, ne ant lapų, kad šiltnamyje ar tankesniame pasodinime mažėtų ligų rizika.
Kaip dažnai laistyti pomidorus
Pomidorų laistymo dažnumas priklauso nuo oro, dirvos, auginimo vietos ir augalo dydžio. Šiltnamyje per karščius pomidorus gali tekti laistyti dažniau, o vėsesniu oru ar sunkesnėje dirvoje vandens reikia mažiau. Geriausias orientyras yra dirvos drėgmė prie šaknų, o ne vienodas laistymo grafikas visam sezonui.
Pirmą savaitę po sodinimo į nuolatinę vietą pomidorus laistykite dažnai, beveik kasdien, kadangi šaknys dar yra neišplitusios ir negali pasiekti giliau esančios drėgmės. Augalams įsitvirtinus, pereikite prie kito principo: laistykite rečiau, bet gausiau, kad vanduo pasiektų gilesnį dirvos sluoksnį. Kasdienis paviršinis paliejimas sudrėkina tik viršutinį sluoksnį ir skatina paviršinių šaknų formavimąsi, todėl augalai greičiau reaguoja į karštį. Šiltnamyje orientaciniu atskaitos tašku galite laikyti apie 6–8 l vandens kiekvienam kvadratiniam metrui. Po laistymo dirva turėtų būti drėgna, bet ne klampi ir ne su stovinčiu vandeniu.
Geriausias laistymo laikas – ankstyvas rytas, nes tuomet augalas pasisavina drėgmę anksčiau, nei įkaista diena, o atsitiktinai sudrėkę lapai spėja apdžiūti iki vakaro, kai grybelinių ligų rizika yra didžiausia. Jei laistote rankomis, patogu naudoti lašelinę ar kitokią automatinę laistymo sistemą, kuri tolygiai paskirsto vandenį tiesiai prie šaknų be rankinio darbo.
Pomidorų laistymas šiltnamyje, lauke ir vazonuose
Šiltnamyje pomidorai dažniau nukenčia nuo per didelės drėgmės ir prasto vėdinimo, todėl laistykite prie šaknų ir po laistymo gerai pravėdinkite šiltnamį. Jei dirvos paviršius greitai išdžiūsta, bet giliau žemė dar išlieka drėgna, papildomai nelaistykite vien pagal sausą viršutinį sluoksnį.
Lauke pomidorus laistyti reikia atsižvelgiant į lietų, vėją ir dirvos tipą. Po lietaus patikrinkite ne tik paviršių, bet ir drėgmę kelių centimetrų gylyje, kadangi lengva dirva greitai pradžiūsta, o sunkesnė gali ilgiau išlikti šlapia.
Vazonuose augantys pomidorai perdžiūsta greičiau negu pasodinti lysvėje ar šiltnamio grunte. Jiems reikia didesnio indo, gero drenažo ir reguliaresnio drėgmės tikrinimo, nes ribotoje talpoje šaknys greitai išnaudoja vandenį.
Perlaistymo ir perdžiūvimo požymius vertinkite pagal bendrą pomidoro būklę ir dirvos drėgmę. Jei lapai vysta karštą dieną, bet vakare atsigauna, tai dar nebūtinai reiškia, kad reikia daugiau vandens. Laistykite tada, kai dirva prie šaknų pradeda sausėti, o ne vien dėl trumpalaikio lapų suglebimo per kaitrą. Kitas, dažnai klaidingai suprantamas požymis – augalas vysta net ir tada, kai dirva akivaizdžiai drėgna. Dažniausiai tai rodo, kad šaknys jau yra pažeistos nuo drėgmės pertekliaus ir nebesugeba vandens įsisavinti, todėl šiuo atveju laistymą reikia ne didinti, o mažinti.
Pomidorų tręšimas
Pomidorų tręšimą reikia derinti su augalo augimo etapu. Pradžioje daigams svarbus įsišaknijimas ir tolygus augimas, o vėliau – žydėjimas, vaisių mezgimas ir derliaus nokimas. Per daug azoto pomidorams gali būti taip pat žalinga, kaip ir maisto medžiagų trūkumas, kadangi tuomet augalai augina daug lapų, bet prasčiau mezga vaisius.
Kada pradėti tręšti pomidorus
Daigus vazonėliuose pradėkite tręšti praėjus 7–10 dienų po pikavimo, silpnu kompleksinių trąšų tirpalu, kartojant kas 10–14 dienų.
Po persodinimo į šiltnamį ar lauką pomidorų netręškite stipriai iš karto – pirmiausia daigai turi prigyti, pradėti auginti naujas šaknis ir prisitaikyti prie dirvos. Jei daigai vazonėliuose nebuvo tręšiami, pirmą rimtesnį tręšimą atlikite praėjus maždaug 7–14 dienų po pasodinimo, kai augalai atrodo prigiję ir pradeda augti. Jei juos jau tręšėte anksčiau, su pirmuoju tręšimu galite palaukti ilgiau – augalas dar turi maisto medžiagų atsargų.
Jei sodinant į dirvą įmaišėte komposto arba naudojote startines trąšas, papildomą tręšimą pradėkite atsargiau. Per anksti ar per gausiai patręšti pomidorai gali auginti vešlią lapiją, bet vėliau prasčiau žydėti ir megzti vaisius. Pirmosiomis savaitėmis stebėkite augalo būklę: ar lapai išlieka žali, ar viršūnė auga tolygiai, ar daigas nestovi vietoje po persodinimo.
Kuo tręšti pomidorus skirtingais augimo etapais
Pomidorams nereikia vienodos trąšų sudėties visą sezoną. Augimo pradžioje svarbu, kad daigai prigytų ir augtų tolygiai, o žydėjimo bei derėjimo metu tręšimą labiau orientuokite į vaisių mezgimą, nokimą ir augalo atsparumą. Todėl vien azotiniais raugais ar universaliomis trąšomis viso sezono metu nesiremkite.
| Augimo etapas | Tręšimo kryptis | Į ką atkreipti dėmesį |
|---|---|---|
| Po prigijimo | Saikingas azotas, fosforas, mikroelementai | Nepertręšti po komposto |
| Prieš žydėjimą | Subalansuotos pomidorų trąšos | Kontroliuoti lapijos augimą |
| Žydėjimo ir mezgimo metu | Daugiau kalio ir fosforo | Skatinti žiedų ir vaisių formavimąsi |
| Derėjimo metu | Kalis, kalcis, magnis pagal poreikį | Vertinti vaisius, lapus ir drėgmę |
Organinės trąšos, kompostas ar raugai gali būti naudingi, bet jų nereikėtų naudoti mechaniškai visą sezoną. Dilgėlių raugas labiau tinka augimo pradžioje, kai reikia azoto, tačiau derėjimo metu jo perteklius gali skatinti lapiją. Žydint ir mezgant vaisius geriau rinkitės pomidorams skirtas trąšas, kuriose yra daugiau kalio, taip pat kalcio, magnio ir mikroelementų. Jei tą pačią savaitę tręšiate ir kaliu, ir kalciu, tarp jų palikite bent 3–5 dienų pertrauką, kadangi šie du elementai dirvoje blokuoja vienas kito pasisavinimą, todėl augalas nė vieno negauna pilnavertiškai.
Tręšimo normos ir saugus dozavimas
Pomidorų trąšų normos priklauso nuo pasirinkto produkto sudėties, dirvos derlingumo ir augalo būklės. Todėl vienos tikslios normos visiems šiltnamiams ar lysvėms nėra. Skystas ir tirpias trąšas visada ruoškite pagal etiketę, o pirmą kartą geriau naudokite silpnesnį tirpalą negu per stiprų.
Orientacijai galima žinoti, kad tirpioms pomidorų trąšoms gamintojai dažnai nurodo maždaug 15–25 g trąšų 10 l vandens, bet šis kiekis nėra universali taisyklė. Konkreti norma priklauso nuo trąšų koncentracijos, todėl jos nekeiskite vien pagal kitame šaltinyje rastą skaičių.
Sausas trąšas berkite ant drėgnos dirvos ir ne prie pat stiebo. Patręšus palaistykite, kad maisto medžiagos pasiektų šaknų zoną, bet dirva neturi likti permirkusi. Jei lapai yra labai tamsiai žali, augalas vešlus, bet žiedų ar vaisių mažai, tręšimą azotu reikia mažinti.
Pomidorų tręšimo klaidos
Azoto perteklius pomidoruose dažniausiai matomas iš vešlios, tamsiai žalios lapijos bei silpnesnio žydėjimo. Tokie augalai gali atrodyti stiprūs, bet vaisių mezga mažiau, o šiltnamyje tanki lapija dar labiau blogina oro judėjimą. Jei pomidorai auga labai vešliai, bet žiedų ar vaisių mažai, azotinių trąšų kiekį būtina mažinti.
Kalcis pomidorams svarbus vaisių augimui, bet jo trūkumas dirvoje – ne vienintelė viršūninio puvinio priežastis. Prieš papildomai tręšdami kalciu, patikrinkite, ar dirvoje nėra per didelio druskų kiekio, kuris irgi trukdo kalcį pasisavinti. Jei nusprendžiate purkšti kalcio trąšas per lapus, geriausia tai darykite anksti ryte arba vėlai vakare, nes vidurdienio saulėje tirpalas gali nudeginti lapus.
Magnio trūkumas dažniausiai pasirodo lapijoje, kai lapai gelsta tarp gyslų, o pačios gyslos lieka žalios. Magnio papildai naudingi tik tada, kai trūkumas tikrai tikėtinas, todėl magnio sulfato nenaudokite kaip universalaus sprendimo visoms pomidorų problemoms. Pirmiausia įvertinkite, kokiomis trąšomis jau tręšėte, ar dirva nėra perlaistoma ir ar augalai nėra gavę per didelės trąšų koncentracijos.
Pomidorų genėjimas ir formavimas
Pomidorų genėjimas priklauso nuo veislės augumo. Aukštaūgiai pomidorai dažniausiai formuojami į vieną arba du stiebus, reguliariai šalinant pažastėles. Žemaūgiams pomidorams genėjimo reikia mažiau: per stipriai išskabyti augalai gali prarasti dalį žiedynų ir derliaus. Sveikai augantis pomidoras per savaitę paprastai suformuoja apie 3 naujus lapus ir 1 naują žiedų kekę – jei šis tempas aiškiai atsilieka, verta patikrinti, ar augalui netrūksta šviesos ar maisto medžiagų, o ne iš karto kaltinti genėjimą.
Kuriuos pomidorus reikia genėti
Labiausiai reikia genėti aukštaūgius pomidorus, kurie visą sezoną augina ilgą pagrindinį stiebą ir naujas pažastėles. Jei jų neformuosite, šiltnamyje greitai sutankės lapija, bus sunkiau rišti augalus, laistyti prie šaknų ir pastebėti ligų pradžią.
Žemaūgius pomidorus genėkite tik tiek, kiek reikia augalui sutvarkyti. Dažniausiai pakanka pašalinti prie žemės esančius, ligotus, pageltusius ar labai tankiai augančius lapus. Visų pažastėlių skabyti nereikėtų, nes dalis žemaūgių pomidorų derliaus formuojasi būtent ant šoninių ūglių.
Kaip šalinti pažastėles
Pažastėles pirmą kartą šalinti verta, kai pomidoro stiebas pasiekęs bent 30 cm, o vėliausiai – kai užauga iki 60 cm. Jos auga tarp pagrindinio stiebo ir lapo. Šalinti jas geriausia tada, kai ūgliai dar maži, nes tokią pažastėlę lengviau nulaužti ar išskabyti nepaliekant didelės žaizdos. Jei pažastėlė jau stora, geriau ją nukirpti švariomis žirklėmis, kad neįplėštumėte stiebo.
Aukštaūgius pomidorus formuokite į vieną arba du stiebus. Auginant vienu stiebu, šalinkite beveik visas pažastėles. Auginant dviem stiebais, palikite vieną stiprų šoninį ūglį iškart po pirmąja žiedų keke, o kitus šalinkite reguliariai.
Pažastėles skabykite sausą dieną, kai augalai nėra šlapi po laistymo ar rasos. Taip žaizdos greičiau apdžiūsta, o ligų rizika būna mažesnė. Vienu kartu nepašalinkite per daug lapų ir ūglių, ypač jei augalas jau krauna ar nokina vaisius.
Apatinių lapų šalinimas ir viršūnių trumpinimas
Apatinius pomidorų lapus šalinkite palaipsniui, kai jie gelsta, liečia dirvą arba labai tankina augalo apačią. Lapai prie žemės greičiau sušlampa nuo laistymo ar žemių taškymo, todėl jų šalinimas pagerina oro judėjimą ir sumažina ligų plitimo riziką.
Vienu kartu nenuskabykite per daug lapų. Pomidorams lapai reikalingi fotosintezei ir vaisių maitinimui, todėl palikite pakankamai sveikos lapijos virš kekių. Geriau šalinti po kelis lapus reguliariai, negu vieną kartą stipriai apnuoginti visą augalą.
Vasaros pabaigoje aukštaūgių pomidorų viršūnes galima patrumpinti, kad augalas daugiau nebeaugintų naujų žiedynų, kurie nespės subrandinti derliaus. Virš paskutinės kekės palikite kelis lapus, o pačią viršūnę nugnybkite arba nukirpkite švariomis žirklėmis.
Pomidorų ligos ir kenkėjai
Pomidorų ligos dažniausiai plinta, kai šiltnamyje trūksta vėdinimo, lapai ilgai išlieka drėgni, augalai susodinti per tankiai arba dirvoje kaupiasi per daug drėgmės. Vertinant pažeidimus svarbu atskirti infekcines ligas, kenkėjus ir neinfekcinius sutrikimus, kadangi jų priežastys skiriasi. Nemaža dalis ligų sukėlėjų kaupiasi ir pačioje dirvoje, todėl pomidorų toje pačioje vietoje nerekomenduojama sodinti dažniau kaip kartą per 3–4 metus.
Dažniausios pomidorų ligos
Pomidorų ligas lengviau atpažinti stebint, kur atsiranda dėmės: ant apatinių lapų, stiebų ar vaisių. Dauguma problemų greičiau plinta drėgnu oru, tankiame šiltnamyje ir tada, kai laistant šlapinami lapai. Dalis ligų sukėlėjų plinta ir per patį sodininką – pavyzdžiui, genint, rišant ar skinant vaisius nuo užkrėstų augalų. Priežiūros darbų metu verta retkarčiais dezinfekuoti rankas bei įrankius, ypač jei darže auga keli pomidorų krūmai.
Pomidorų maras (fitoftorozė).
Ant lapų ir stiebų atsiranda tamsesnių, vandeningų ar rudų dėmių, vėliau pažeidžiami ir patys vaisiai. Pastebėjus pirmus požymius, iškart šalinkite pažeistus lapus, laistykite tik prie šaknų ir gerinkite vėdinimą.
Sausligė ir lapų dėmėtligės.
Šios infekcijos dažnai prasideda nuo apatinių lapų, kur atsiranda rudų, pilkšvų ar gelsvai apribotų dėmių, o patys lapai gelsta ir džiūsta. Ligos greičiau plinta, kai žemi lapai liečiasi su dirva, augalai suaugę tankiai, o šiltnamyje ilgai laikosi drėgmė.
Rudoji dėmėtligė.
Ši liga dažniau pasitaiko šiltnamiuose. Ant lapų atsiranda dėmių, o apatinėje jų pusėje matosi pilkšvos apnašos. Pastebėjus simptomus, reikia laiku šalinti apatinius pažeistus lapus, nešlapinti lapijos ir neleisti krūmams per tankiai suželti.
Pomidorų fiziologiniai sutrikimai
Ne visi pomidorų pažeidimai yra infekcinės ligos. Dalis problemų atsiranda dėl netolygaus laistymo, prasto maisto medžiagų pasisavinimo, didelio karščio ar per stipraus krūmo apkrovimo vaisiais.
Viršūninis puvinys.
Ant vaisiaus apačios atsiranda tamsi, įdubusi dėmė. Tai fiziologinis sutrikimas, tiesiogiai susijęs su kalcio pasisavinimo problemomis, netolygiu laistymu arba šaknų stresu. Karštomis dienomis, kai temperatūra viršija 30–35 °C, kalcio pasisavinimas sutrinka papildomai. Pirmiausia suvienodinkite laistymą ir patikrinkite, ar dirva nėra tai perdžiūvusi, tai permirkusi.
Vaisių trūkinėjimas.
Pomidorai dažniausiai trūkinėja tada, kai po sausesnio laikotarpio staiga gauna daug vandens. Tolygus laistymas ir storas mulčio sluoksnis padeda sumažinti šiuos drėgmės svyravimus.
Lapų raitimasis.
Lapai gali suktis į vamzdelį dėl karščio, nereguliaraus laistymo, šaknų pažeidimo arba per stipraus genėjimo. Jei ant krūmo nėra dėmių, apnašų ar kenkėjų, pirmiausia vertinkite bendras auginimo sąlygas, o ne iškart purkškite augalus preparatais nuo ligų.
Pomidorų kenkėjai šiltnamyje ir lauke
Kenkėjus dažniausiai tikrinkite ant lapų apačios, jaunų ūglių ir pačiose viršūnėse. Šiltnamyje jie plinta daug greičiau, nes ten laikosi šiluma, nėra natūralaus lietaus ir dažnai būna sausesnis oras.
Baltasparniai.
Šie smulkūs balti vabzdžiai pakyla nuo lapų vos pajudinus krūmą. Jie siurbia augalo sultis, todėl ant lapų lieka lipnių išskyrų. Nuolat tikrinkite lapų apačią, šalinkite stipriai apniktą lapiją, naudokite geltonas lipnias gaudykles ir užtikrinkite gerą vėdinimą.
Amarai.
Jie telkiasi ant jaunų ūglių, lapų apačios bei viršūnių. Dėl amarų veiklos lapai raukšlėjasi, augimas silpnėja, atsiranda lipnių apnašų. Nedidelius židinius galite tiesiog nuplauti vandeniu arba pašalinti mechaniškai, o stipriam išplitimui rinkitės pomidorams tinkamas apsaugos priemones pagal etiketės instrukciją.
Voratinklinės erkės.
Jos dažniausiai pasirodo karštame ir sausame šiltnamyje. Ant lapų paviršiaus matosi smulkūs šviesūs taškeliai, lapija pilkėja, džiūsta, o vėliau atsiranda plonas voratinklis. Greitai šalinkite pažeistus lapus ir suvienodinkite drėgmės režimą.
Nematodai.
Šie mikroskopiniai apvaliakirmiai sparčiai dauginasi šiltoje, smėlingoje dirvoje ir pažeidžia šaknis iš vidaus, todėl viršžeminė augalo dalis silpsta be jokio matomo požymio ant lapų ar stiebo. Prevencijai padeda į dirvą įmaišytos organinės medžiagos (mėšlas, kompostas), kadangi jos palaiko naudingų mikroorganizmų populiaciją, kuri natūraliai konkuruoja su šiais kenkėjais. Kadangi patvirtintų cheminių priemonių prieš juos praktiškai nėra, vienintelis realus sprendimas užsikrėtus – nesodinti pomidorų toje pačioje vietoje arba rinktis nematodams atsparias veisles.
Pomidorų ligų ir kenkėjų požymiai
| Požymis | Galima priežastis | Ką daryti |
|---|---|---|
| Tamsios dėmės ant lapų ir stiebų | Maras, dėmėtligės | Šalinti pažeistus lapus, gerinti vėdinimą, nelaistyti ant lapų |
| Dėmės vaisiaus apačioje | Viršūninis puvinys | Suvienodinti laistymą, nepertręšti, vertinti kalcio pasisavinimą |
| Gelstantys apatiniai lapai | Dėmėtligės, drėgmės perteklius | Šalinti apatinius lapus, retinti lapiją, vengti lapų šlapinimo |
| Lipnios išskyros ant lapų | Amarai arba baltasparniai | Tikrinti lapų apačią, šalinti židinius, naudoti lipnias gaudykles |
| Šviesūs taškeliai ir voratinklis | Voratinklinės erkės | Šalinti pažeistus lapus, tikrinti šiltnamio drėgmę |
| Lapų raitimasis be dėmių | Karštis, laistymo svyravimai, genėjimo stresas | Vertinti sąlygas, neskubėti purkšti nuo ligų |
| Augalas silpsta, nors virš žemės požymių nėra | Nematodai | Kitą sezoną nesodinti toje pačioje vietoje, rinktis atsparias veisles |
Pomidorų auginimas šiltnamyje, lauke ir vazonuose
Pomidorai šiltnamyje, lauke ir vazonuose auginami skirtingomis sąlygomis. Šiltnamyje svarbiausia valdyti šilumą, drėgmę ir vėdinimą, lauke – parinkti saulėtą, nuo vėjo apsaugotą vietą, o vazonuose – paruošti pakankamą indo tūrį, drenažą ir reguliarų laistymą.
Pomidorų auginimas šiltnamyje
Lietuvoje net 91,07% visų pomidorų užauginama uždarame grunte. Šis auginimo būdas dominuoja dėl galimybės visiškai kontroliuoti mikroklimatą ir gauti stabilesnį vaisių derlių nei lauke. Kadangi po priedanga susikaupia daugiau šilumos, čia sėkmingai vystosi aukštaūgės bei ilgesnės vegetacijos veislės. Pagrindinį pavojų šioje aplinkoje kelia ne šilumos stygius, o per didelė drėgmė, prastas oro judėjimas ir staigūs temperatūros svyravimai tarp dienos ir nakties. Kai aplinka įkaista virš 30–35 °C, žiedadulkės tampa sterilios, todėl karštomis dienomis žiedai gali nubyrėti neužsimezgę.
Šiltnamį reikia reguliariai vėdinti, ypač po laistymo ir per karščius. Oro judėjimas ne tik reguliuoja temperatūrą, bet ir padeda šiems savidulkiams augalams geriau apsidulkinti, nes lengvi gūsiai sudrebina žiedus. Orlaides ir duris verta laikyti atviras beveik visą vasarą, net naktimis. Jas priverti reikia tik tada, kai temperatūra nukrenta žemiau 12 °C. Toks savalaikis vėdinimo apribojimas apsaugo krūmus nuo staigaus atvėsimo ir neleidžia ant dangos kauptis kondensatui. Profesionaliuose šiltnamiuose oras papildomai prisotinamas anglies dioksidu iki 0,15–0,3% koncentracijos – esant pakankamam apšvietimui ši technologija aktyvina fotosintezę ir tiesiogiai didina bendrą derlingumą.
Pomidorus sodinkite tokiais atstumais, kad būtų patogu prieiti prie kiekvieno krūmo, šalinti apatinius lapus, rišti stiebus ir laiku pastebėti pirmus ligų požymius. Jei augalai sugrūsti per tankiai, ligos plinta greičiau, o vaisiai giliame šešėlyje noksta daug lėčiau. Jeigu tame pačiame šiltnamyje pomidorus auginate metai iš metų, verta kas kelerius metus pakeisti 10–12 cm paviršinį dirvos sluoksnį. Šis paprastas žingsnis pastebimai sumažina dirvoje besikaupiančių ligų sukėlėjų bei parazitų riziką.
Pomidorų auginimas lauke
Lauke pomidorams reikia šiltos, saulėtos ir nuo stipresnio vėjo apsaugotos vietos. Čia geriau rinktis ankstyvesnes arba nepalankioms sąlygoms atsparesnes veisles, nes lauko augalai labiau priklauso nuo vasaros orų, lietaus, naktinės vėsos ir ligų protrūkių. Svarbu įvertinti ir tai, kur šios kultūros augo pernai. Jų nerekomenduojama sodinti vietoje, kur praėjusį sezoną derėjo bulvės, arba visai greta jų (geriausia išlaikyti bent 3–4 metrų atstumą arba sodinti priešingose sklypo pusėse), kadangi abi daržovės serga tomis pačiomis grybelinėmis infekcijomis, ypač fitoftoroze (maru).
Vėjas lauko sąlygomis nėra vien tik kliūtis – kai jis judina stiebus, augalai natūraliai gamina daugiau etileno. Dėl šios priežasties lauko pomidorų tarpubambliai išlieka trumpesni, o stiebai užauga storesni ir tvirtesni nei šiltnamyje auginamų krūmų. Vis dėlto stipriems gūsiams atlaikyti net ir žemaūgėms veislėms reikia įrengti tvirtas atramas. Vienas patikimiausių būdų – tarp įbestų kuolų eilėje horizontaliai pinti tvirtą virvę keliomis juostomis per visą krūmų aukštį, taip suformuojant vientisą prilaikančią sienelę. Ji saugo sunkias kekes nuo vėjo blaškymo ir neleidžia vaisiams liestis su žeme.
Atvirame grunte augantys pomidorai dažniau nukenčia nuo staigių drėgmės svyravimų. Po ilgesnių liūčių būtina patikrinti lapus bei vaisius, laiku pašalinti prie pat žemės esančią pažeistą lapiją ir pasirūpinti, kad krūmai nebūtų suaugę per tankiai. Jei vasara vėsi ir drėgna, lauko daržovėms išauga maro bei kitų lapų infekcijų pavojus. Vienas paprastas apsaugos būdas – virš eilių įrengti siaurą plėvelės stogelį, o šonus palikti visiškai atvirus: taip augalai apsaugomi nuo tiesioginio lietaus bei rasos, tačiau oras juda laisvai. Be to, lauke augę pomidorai dažnai būna aromatingesni už šiltnaminius – gaudami daugiau tiesioginės saulės šviesos, vaisiai sukaupia gerokai daugiau aromatinių medžiagų.
Pomidorų auginimas vazonuose ir balkone
Vazonuose ir balkone geriausia auginti kompaktiškas, žemaūges arba specialiai indams pritaikytas pomidorų veisles. Indo dydį verta parinkti pagal augalo ūgį: nykštukinėms veislėms pakanka 5–10 l, žemaūgėms reikia 20–30 l, o pasiryžus vazone auginti aukštaūgį pomidorą – jam prireiks 40–60 l talpos. Renkantis indą, jo plotis yra svarbesnis už gylį, kadangi šio augalo šaknys natūraliai plečiasi į šonus, o ne žemyn. Dėl šios priežasties platus ir žemesnis vazonas tinka labiau nei siauras bei gilus.
Ribotoje talpoje dirvožemis greitai perdžiūsta, o karštą dieną tiesioginėje saulėje substratas gali įkaisti net virš 40 °C. Tokioje kaitroje smulkiausi šaknų plaukeliai pradeda žūti, todėl svarbu nuolat stebėti drėgmę ir prireikus pernešti indą į dalinį pavėsį. Laistant vazoninius augalus, vanduo privalo laisvai nutekėti pro drenažo angas, kad substrate nesikauptų druskos. Kartu su vandens pertekliumi išsiplauna ir maisto medžiagos, todėl vazoninius pomidorus reikia tręšti dažniau nei augančius darže ar šiltnamyje, tačiau silpnesne – maždaug 1/3–1/4 įprastos normos koncentracija. Jei indai stovi įstiklintame balkone ar kitoje nuo vėjo apsaugotoje vietoje, žydinčius kekių žiedus verta kasdien lengvai papurtyti, nes be natūralios oro vibracijos ar kamanių įsikišimo apdulkinimas gali nepavykti.
Pomidorų derliaus nuėmimas, nokinimas ir laikymas
Lauko pomidorų derlių reikia nuimti, kol naktimis temperatūra nenukrenta žemiau 5 °C: nušalę vaisiai blogai laikosi ir greičiau genda. Tada verta nuskinti ir dar žalius, bet jau užaugusius pomidorus, kuriuos galima nokinti patalpoje.
Kada skinti pomidorus
Vartojimui iš karto pomidorus skinkite tada, kai jie įgauna veislei būdingą spalvą, tampa standūs, bet ne kieti, ir lengvai atsiskiria nuo kekės. Vyšniniai pomidorai dažnai sunoksta greičiau, o stambiavaisiai ilgiau laikosi ant augalo ir spalvą keičia lėčiau.
Jei pomidorai bus laikomi ar nokinami patalpoje, juos galima skinti ir nevisiškai prinokusius. Geriausiai noksta tie vaisiai, kurie jau pasiekę veislei būdingą dydį ir pradėję šviesėti arba keisti spalvą. Net jei visas vaisius dar žalias, pakanka, kad prie kotelio jau matytųsi gelsvas, rausvas ar oranžinis atspalvis. Visai maži, kieti ir tamsiai žali pomidorai dažnai sunoksta prasčiau arba lieka prastesnio skonio.
Kaip nokinti žalius pomidorus
Nokinti skirtus pomidorus sudėkite vienu sluoksniu į dėžutę ar ant padėklo ir laikykite kambario temperatūroje, be tiesioginės saulės. Nokimą gali pagreitinti šalia padėtas obuolys ar bananas, nes šie vaisiai išskiria etileną.
Pomidorus reguliariai peržiūrėkite ir pašalinkite pradėjusius gesti vaisius, kad jie nepaskatintų kitų vaisių gedimo. Jei dalis pomidorų minkštėja, trūkinėja ar pradeda gesti, juos sunaudokite pirmiausia, o laikymui palikite tik sveikesnius vaisius.
Kaip laikyti nuskintus pomidorus
Nuskintus pomidorus geriausia laikyti kambario temperatūroje, sausoje ir gerai vėdinamoje vietoje, sudėtus vienu sluoksniu, koteliais žemyn. Venkite giliose talpose, pavyzdžiui, kibiruose ar krepšeliuose, sukrauti pomidorus keliais sluoksniais, nes nuo bendro svorio apatiniai vaisiai susispaudžia ir pažeidžia vieni kitų odelę aštriais koteliais. Neprinokusių pomidorų nedėkite į šaldytuvą, nes šaltis sulėtina nokimą, prastina skonį ir gali pabloginti vaisių tekstūrą.
Visiškai sunokusius pomidorus geriau suvartoti greitai. Jei jų turite per daug ir reikia trumpai pristabdyti gedimą, galima trumpam laikyti šaldytuve, bet prieš valgant palaikyti kambario temperatūroje. Pažeistus, įtrūkusius ar minkštėti pradėjusius vaisius atskirkite nuo sveikų.
Kaip paruošti pomidorus žiemai
Pomidorus žiemai galima konservuoti, raugti, džiovinti arba šaldyti. Nepažeisti, tvirti, ką tik sunokę ar dar ne visai prinokę vaisiai geriausiai tinka konservuoti. Pernokusius pomidorus, kuriuose būna per mažai rūgšties, ir nuskintus nuo šalnų pakąstų krūmų geriau užšaldyti arba išdžiovinti.
Pomidorų konservavimas ir rauginimas
Smulkius ir vidutinio dydžio pomidorus patogu konservuoti sveikus arba supjaustytus skiltelėmis, nes stiklainyje jie išlaiko formą. Iš jų gaminami šie ruošiniai:
- Pomidorai su želatina – pomidorų skiltelės su svogūnų žiedais marinate su želatina, kuris atvėsęs stiklainyje sustingsta į drebučius.
- Pomidorai savo sultyse – nulupti smulkūs pomidorai stiklainiuose su virtomis stambesnių vaisių sultimis. Odelė lengvai nusilups, jei pomidorus trumpai panardinsite į verdantį vandenį, kol ji įtrūks, ir iškart perkelsite į šaltą.
- Marinuoti pomidorai – sveiki ar vyšniniai pomidorai su česnakais, krapais ar svogūnais, užpilti karštu marinatu su actu, cukrumi ir druska. Prieš tai kiekvieną vaisių keliose vietose subadykite, kad nesutrūkinėtų odelė.
- Rauginti pomidorai – pomidorai, sluoksniuoti su krapais, česnakais, krienų ar vyšnių lapais ir užlieti sūrymu, kaip agurkai. Raugti labiau tinka žali ar nevisiškai sunokę vaisiai, nes jų minkštimas yra standesnis. Surūgusius pomidorus laikykite vėsioje vietoje, pavyzdžiui, rūsyje.
Stambius ar netaisyklingos formos pomidorus patogiau perdirbti. Padažui ir tyrei labiausiai tinka mėsingos, nesultingos veislės, pavyzdžiui, ‘Roma’ ar ‘Red Pear’: jų minkštimas greičiau sutirštėja. Iš tokių pomidorų verdami šie produktai:
- Tirštas naminis pomidorų padažas – atvirame puode virta pomidorų masė, iš kurios išgaruoja dalis skysčio. Pomidorus prieš trinant dar galite iškepti orkaitėje. Kečupui ir adžikai pridėkite paprikų, česnakų, cukraus bei prieskonių.
- Pomidorų tyrė ir pasta – nulupti, sutrinti ir išvirti pomidorai. Pasta yra gerokai tirštesnė už tyrę: joje turi būti ne mažiau kaip 24 % tirpių sausųjų medžiagų, ir namuose ją pagaminti užtrunka ilgai.
- Pomidorų sultys žiemai – per sietelį pertrinti ir trumpai pavirinti sultingiausi pomidorai, kuriuos tirštinti padažui tektų per ilgai. Karštas sultis iškart supilstykite į stiklainius.
- Mišrainės žiemai – pomidorai su paprikomis, svogūnais, morkomis ar cukinijomis, pavyzdžiui, lečo. Šios daržovės yra mažiau rūgščios už pomidorus, todėl actą dėkite tiksliai pagal receptą.
Sezono pabaigoje nuskintus žalius pomidorus pirmiausia pabandykite sunokinti patalpoje. Smulkius ir kietus vaisius, kurie nesunoks, galima marinuoti, dėti į mišraines arba virti žalių pomidorų uogienę su apelsinais. Kadangi žaliuose pomidoruose yra tomatino, tokių ruošinių geriau valgyti nedidelėmis porcijomis.
Pomidorus savo sultyse, tyrę ar sultis konservuojant be acto, į kiekvieną stiklainį reikia įdėti rūgšties, nes pačių pomidorų rūgštingumas yra ties riba tarp rūgščių ir mažai rūgščių produktų. Litriniam stiklainiui užtenka 2 valgomųjų šaukštų pirktinių citrinų sulčių arba pusės arbatinio šaukštelio citrinų rūgšties, puslitriniam – perpus mažiau.
Pomidorais pripildytus stiklainius uždenkite dangteliais, bet neužsukite iki galo, ir sustatykite į puodą. Įpilkite vandens iki stiklainių kaklelių ir pasterizuokite tiek laiko, kiek nurodyta recepte. Iš puodo ištrauktus stiklainius sandariai užsukite. Jei karštą masę tik supilstote į indus ir juos apverčiate dugnu į viršų, kaip daroma ruošiant pomidorus be sterilizavimo, iš karto matyti, ar dangtelis nepraleidžia. Tačiau pilama masė atvėsta, ir į ją patekę pelėsiai ar mielės išlieka gyvi. Stiklainių kaitinti orkaitėje nereikėtų: sausame karštyje jie įkaista netolygiai, ir stiklas gali sutrūkti.
Kaip džiovinti ir užšaldyti pomidorus
Pomidorus galima šaldyti sveikus, pjaustytus ar sutrintus į tyrę, su odele arba be jos. Prieš užšaldant jų nereikia nei blanširuoti, nei rūgštinti. Vaisius ir gabalėlius pirmiausia užšaldykite išdėlioję ant padėklo taip, kad nesiliestų, ir tik sušalusius suberkite į maišelius arba vakuumuokite: tada jie nesušals į vieną gabalą. Atšilę pomidorai suglemba, todėl tinka tik sriuboms, padažams ir troškiniams. Šaldytus pomidorus geriausia suvartoti per 10–12 mėnesių.
Kepti pomidorai žiemai ruošiami taip: perpjautus pomidorus, pavyzdžiui, vyšninius, iškepkite orkaitėje, kol suminkštės ir išgaruos dalis sulčių, tada atvėsinkite ir užšaldykite nedidelėmis porcijomis. Porcijas patogu dėti į puodą tiesiai iš šaldiklio, jų neatšildžius.
Džiovinti pomidorus geriausia džiovyklėje ar orkaitėje maždaug 60 °C temperatūroje, supjausčius juos 0,6–1,3 cm storio griežinėliais arba perpjovus pusiau. Per 10–18 valandų jie išdžiūsta ir tampa šiek tiek lankstūs.
Kaip ir pirktinius saulėje džiovintus pomidorus, namie išdžiovintus galima užpilti aliejumi ir naudoti užtepėlėms ar makaronams. Prieš tai juose neturi likti drėgmės. Kadangi po aliejaus sluoksniu nėra oro, ten gali daugintis botulizmą sukeliančios bakterijos. Dėl to pomidorus aliejuje reikia laikyti tik šaldytuve, o pagardintus česnakais ar žolelėmis – suvartoti per 4 dienas arba užšaldyti.
Pomidorų nauda sveikatai ir maistinės savybės
Pomidoruose yra mažai kalorijų ir daug vandens, taip pat šių naudingų maistinių medžiagų:
- Vitamino C, kuris svarbus įprastai mitybai ir antioksidacinei apsaugai.
- Kalio, reikalingo normaliai raumenų ir nervų veiklai.
- Skaidulų, kurios papildo kasdienę mitybą ir padeda ilgiau jausti sotumą.
- Likopeno, kurio kiekis ypač aktualus raudonuose pomidoruose ir jų produktuose.
Lietuvos sveikatos mokslų universiteto tyrėjai, palyginę likopeno kiekį skirtingų Lietuvoje auginamų veislių pomidoruose, nustatė, kad daugiausia šio antioksidanto sukaupia ‘Gourmandia’ H hibrido vaisiai – 786 mg/kg, o mažiausia jo rasta šaldytuose ‘Mahitos’ H hibrido vaisiuose – vos 37 mg/kg.
Likopenas iš kaitintų pomidorų produktų, pavyzdžiui, padažo ar sulčių, pasisavinamas lengviau nei iš šviežių pomidorų, todėl mityboje verta derinti abu. Be to, perdirbtuose produktuose likopeno būna daugiau: stiklinėje pomidorų sulčių jo yra apie 20 mg, o tokiame pat kiekyje šviežių pomidorų (apie 125 g) – tik apie 3 mg.
Dažniausiai užduodami klausimai apie pomidorus
Pabaigai
Pasirinkus skirtingo ankstyvumo ir paskirties veisles, vieni vaisiai skinami pirmosioms salotoms, kiti tinka padažams, sriuboms ar konservavimui, o sezono pabaigoje dalį dar nevisiškai sunokusių pomidorų galima nokinti patalpoje. Šiltnamyje, lysvėje ar vazonuose galima derinti ankstyvesnius, stambiavaisius, vyšninius ir konservavimui tinkamus pomidorus.
Prie pomidorų natūraliai tinka ir kitos daržovės. Šviežiam derliui tinka agurkai ir salotos, ilgesniam šiltnamio sezonui – paprikos, o šiltesnėms vietoms ir sotesniems patiekalams galima rinktis baklažanus. Kadangi visos šios kultūros naudoja panašius dirvos išteklius, tinkamų kaimynų parinkimas reikalingas ir tam, kad bulvių maras neplistų tarp bulvinių šeimos daržovių.
Atnaujinta: 2026-11-01