Agurkų auginimas – kaip užauginti traškius ir gausiai derančius agurkus
Agurkai (lot. Cucumis sativus) yra vienmetės vijoklinės daržovės, kurių traškūs, gaivaus skonio vaisiai po žydėjimo išauga per keletą dienų, todėl vasarą derlių tenka nuimti beveik kasdien. Laiku nenuskinti jie perauga ir atima maisto medžiagas iš naujų užuomazgų. Nevienodai laistomų augalų vaisiai gali apkarsti. Šviežiais agurkais gardinamos vasaros salotos ir šaltibarščiai, o žiemai jie konservuojami stiklainiuose arba rauginami.
Agurkų lysvę naudinga mulčiuoti: po tamsia plėvele dirva pavasarį greičiau sušyla, o ant šiaudų gulintys vaisiai lieka švarūs. Ant atramų iškelti augalai užima mažiau vietos ir rečiau serga. Šiltnamyje agurkams kenkia perkaitimas, todėl saulėtomis dienomis orlaides reikia atidaryti anksti, dar temperatūrai nepakilus. Balkonuose, kur bitės pasirodo retai, patikimiausiai dera savidulkiai agurkai.
Agurkų tipai
Visi darže auginami agurkai priklauso vienai rūšiai – paprastajam agurkui. Pagal tai, kaip užsimezga vaisiai, jie yra skirstomi į savidulkius ir bičių apdulkinamus, o pagal vaisių ilgį – į trumpavaisius ir ilgavaisius.
Savidulkiai ir bičių apdulkinami agurkai
Savidulkiais vadinami partenokarpiniai agurkai, kurie vaisius užaugina be apdulkinimo, todėl juose nebūna sėklų. Pavadinimas nėra tikslus: savidulka reiškia apsidulkinimą to paties augalo žiedadulkėmis, o šių agurkų žiedų apdulkinti visai nereikia. Ant jų daugiausia auga moteriški žiedai. Kadangi derlius nepriklauso nuo vabzdžių, savidulkiai agurkai gausiai dera šiltnamyje, taip pat lauke per vėsias, lietingas vasaras, kai bitės skraido mažai.
Ant bičių apdulkinamų agurkų stiebų auga ir vyriški, ir moteriški žiedai. Vyriški dažnai pražysta pirmi, todėl pirmieji žiedai vaisių neužmezga. Moterišką žiedą lengva atpažinti iš mažos užuomazgos už žiedo. Kiekvienas žiedas žydi tik vieną dieną, per kurią bitės jį turi aplankyti bent 9 kartus: nepakankamai apdulkinti vaisiai užauga smulkūs arba netaisyklingos formos. Auginant tokius agurkus šiltnamyje, šiltomis dienomis atidaromos durys ir orlaidės, kad į vidų patektų bitės.
Kai kurių bičių apdulkinamų hibridų stiebuose vyrauja moteriški žiedai. Tokiems agurkams vaisiams užmegzti reikia žiedadulkių iš veislių, ant kurių auga ir vyriški žiedai, todėl į jų sėklų pakelius kartais įmaišoma apdulkintojo sėklų, nudažytų kita spalva.
Trumpavaisiai agurkai ir kornišonai
Trumpavaisių agurkų vaisiai, kurių odelė dažnai būna padengta stambiais arba smulkiais kauburėliais su spygliukais, užauga 7–13 cm ilgio. Tokių agurkų minkštimas yra tvirtas, o sėklalizdis – nedidelis, todėl jie tinka rauginti, marinuoti ir valgyti švieži. Sveikiems agurkams rauginti geriausi 7–10 cm ilgio vaisiai. Laiku nenuskinti trumpavaisiai agurkai perauga: sustorėja ir pagelsta.
Kornišonais vadinami jauni trumpavaisių agurkų vaisiai, nuskinti maždaug 4 cm ilgio. Kornišonams auginti labiausiai tinka veislės, kurių vaisiai ilgai išlieka smulkūs ir yra nelinkę peraugti.
Kekiniais vadinami agurkai, kurių vienoje lapo pažastyje užsimezga po kelis vaisius. Daugelio tokių hibridų mazge užauga 2–4 agurkai, o kai kurių kornišonų tipo hibridų – net iki 8.
Ilgavaisiai (salotiniai) agurkai
Ilgavaisių arba salotinių agurkų odelė yra plona ir lygi arba smulkiai kauburiuota, todėl jų nereikia lupti. Tokie agurkai valgomi švieži: rauginami ar marinuojami jie suminkštėja ir tampa tuščiaviduriai.
Europiniai (olandiški) agurkai užauga 18–35 cm ilgio, ir stambiausi sveria apie 450 g. Jų hibridai yra partenokarpiniai, todėl vaisiuose nebūna sėklų, ir jie auginami šiltnamyje ant vertikalių atramų. Apdulkinti vaisiai gali užaugti kartūs, su sėklomis ir netaisyklingos formos, todėl retkarčiais pasirodžiusius vyriškus žiedus reikia nuskinti.
Mini salotiniai agurkai, dar vadinami ‘Beth Alpha’ tipo agurkais, užauga 13–20 cm ilgio. Jie taip pat yra partenokarpiniai, turi ploną odelę ir užauga be sėklų. Gerai dera šiltnamyje ir po plėvele.
Lauko salotiniai agurkai yra bičių apdulkinamos ilgavaisės veislės. Jų vaisiai turi sėklų ir storesnę odelę, o kai kurių veislių, pavyzdžiui, ‘Chinese Slangen’, užauga net 30–40 cm ilgio. Auginami ant atramų, šie agurkai duoda didesnį ir kokybiškesnį derlių.
Agurkų veislės
Dauguma Lietuvoje auginamų agurkų veislių yra olandų, lenkų ir kitų užsienio selekcininkų hibridai. Veislę pravartu rinktis pagal auginimo vietą ir vaisių paskirtį, taip pat atkreipti dėmesį į atsparumą ligoms, kuris pakuotėse nurodomas tarptautiniais kodais.
Agurkų hibridai ir atsparumas ligoms
Raidė H arba žymėjimas F1 prie veislės pavadinimo reiškia pirmos kartos hibridą, išvestą sukryžminus dvi skirtingas tėvines linijas. Hibridai būna gyvybingesni ir derlingesni, tačiau ši savybė išlieka tik vieną kartą: iš jų vaisių surinktų sėklų tokie patys agurkai neužauga, todėl hibridų sėklas reikia pirkti kasmet.
Atsparumo laipsnis žymimas tarptautinėmis santrumpomis:
- HR (aukštas atsparumas) – ligos sukėlėjas tokiuose agurkuose vystosi ir plinta labai ribotai;
- IR (vidutinis atsparumas) – ligos sukėlėjas vystosi ribotai, bet liga gali pasireikšti stipriau.
Aukštas atsparumas nereiškia, kad agurkai visai neserga: kai ligos sukėlėjų aplinkoje yra labai daug, ligos požymių gali atsirasti net ir ant jų. Žodis tolerantiškas pagal tarptautinį susitarimą dabar vartojamas tik kalbant apie nepalankias augimo sąlygas, pavyzdžiui, karštį ar sausrą, tačiau senesnėse pakuotėse jis dar pasitaiko ir prie ligų.
Prie agurkų veislių dažnai nurodomi šie atsparumo ligoms kodai:
- Ccu – rauplės (kladosporiozė);
- Px – tikroji miltligė;
- Pcu – netikroji miltligė;
- Psl – bakterinė kampuotoji dėmėtligė;
- CMV – agurkų mozaikos virusas;
- CVYV – agurkų gyslų geltonumo virusas;
- Cca – sausligė, labiau paplitusi šilto klimato kraštuose.
Lauko agurkų veislės
Auginant agurkus lauke, verta rinktis netikrajai miltligei atsparias veisles: ši liga plinta drėgnais orais, kai temperatūra būna 18–23 °C.
‘Atomic F1’ – olandų bendrovės „Bejo“ lauko agurkų hibridas, pradedantis derėti po 62–67 dienų nuo sėjos. Šviesiai žali vaisiai išmarginti juostelėmis, kurios siekia tris ketvirtadalius jų ilgio. Sėklalizdžiai vaisiuose maži, todėl rauginami agurkai nesuminkštėja ir viduje nelieka ertmių. Netikrajai miltligei ir rauplėms veislė yra labai atspari.
‘Octopus F1’ – bičių apdulkinamas agurkų hibridas lauko lysvėms, kurio vegetacija trunka 47–52 dienas. Ryškiai žali, taisyklingos formos vaisiai tinka konservuoti. Veislė yra atspari netikrajai miltligei bei virusinėms ligoms ir tinka ekologiškai auginti.
‘Polan F1’ – lenkiškas lauko agurkų hibridas, išvestas dar XX a. 8-ajame dešimtmetyje ir auginamas iki šiol. Stambiai kauburiuotuose jo vaisiuose nesusidaro tuščia sėklų kamera, todėl jie tinka ir valgyti švieži, ir konservuoti. Rauplėms ir agurkų mozaikos virusui hibridas yra atsparus.
‘Julian F1’ – vidutinio ankstyvumo agurkų veislė, kurią lenkų selekcininkai 1996 m. įregistravo kaip skirtą rauginti. Ant stiebų būna daug moteriškų žiedų, iš kurių užauga 8–10 cm ilgio, stambiai kauburiuoti vaisiai. Rauginant ir marinuojant jų spalva nepablunka. Hibridas yra atsparus rauplėms, o netikroji miltligė jam kenkia mažai.
‘Marketmore 76’ – 1976 m. Kornelio universitete (JAV) išvesta ilgavaisė salotinė agurkų veislė. Jos bičių apdulkinami vaisiai užauga 20–23 cm ilgio. Veislė yra atspari net keturioms ligoms: tikrajai bei netikrajai miltligei, rauplėms ir agurkų mozaikos virusui. Kadangi tai ne hibridas, iš subrendusių agurkų galima rinkti sėklas, jei šalia neauga kitų bičių apdulkinamų veislių.
‘Trakų pagerintieji’ – lietuviška agurkų veislė, 1949 m. išvesta Dotnuvos selekcijos stotyje ir dabar saugoma kaip nacionalinis augalų genetinis išteklius. Lauke šie agurkai lengvai pakelia temperatūros svyravimus. Jų pagrindinis stiebas užauga apie 175 cm, gausiai šakojasi ir yra lapuotas. Žali vaisiai su šviesesniais išilginiais dryžiais ir juodais spygliukais užauga 10–12 cm ilgio ir sveria 90–110 g. Pirmasis derlius subręsta po 45–60 dienų nuo sudygimo.
Šiltnamio agurkų veislės
Šiltnamiams skirtos agurkų veislės daugiausia yra savidulkiai hibridai su trumpais arba ilgais vaisiais. Šiltnamių ūkiuose ilgavaisiai auginami nuo žiemos iki ankstyvo pavasario, trumpavaisiai – vasarą ir rudenį. Nešildomuose mėgėjų šiltnamiuose agurkai auga nuo gegužės iki rudens, todėl juose tinka abiejų tipų veislės.
‘‘Pasalimo F1’ – „Syngenta“ selekcijos savidulkis agurkų hibridas, kurį Lietuvos agrarinių ir miškų mokslų centras rekomenduoja šiltnamiams kaip labai atsparų bakterinėms ir grybinėms ligoms. Lietuvoje atliktame tyrime nuo vieno augalo per sezoną nuskinta apie 200 vaisių, vidutiniškai po 50 g. Pirmieji spygliuoti, tamsiai žali agurkai subręsta maždaug po 45–50 dienų nuo sudygimo ir yra nelinkę peraugti. Hibridą galima auginti ir po plėvele ar lauke.
‘Merengue F1’ – olandiška hibridinė agurkų veislė, kurios pirmuosius vaisius galima skinti vos po 37–38 dienų nuo sudygimo. Ant stiebų išauga daug šoninių ūglių, todėl šiltnamyje šiuos agurkus tenka dažnai formuoti. Kauburiuoti 8–10 cm vaisiai turi mažas sėklides ir būna be kartumo. Veislė yra vidutiniškai atspari abiem miltligėms, rauplėms ir agurkų mozaikos virusui.
‘Kybria RZ F1’ – „Rijk Zwaan“ kornišonų tipo agurkų hibridas, kurio stiebai greitai kyla į viršų ir tinka aukštam vertikaliam formavimui. Lapų pažastyse užauga po kelis maždaug 70 g vaisius. Hibridas yra labai atsparus rauplėms ir tikrajai miltligei.
‘Rodničiok F1’ – Moldavijoje išvestas bičių apdulkinamas agurkų hibridas, Lietuvoje rajonuotas 1985 m. ir skirtas šiltnamiams. Juodais spygliukais apaugę vaisiai užauga 9–12 cm ilgio ir sveria 90–120 g. Per pirmąjį derėjimo mėnesį iš kvadratinio metro galima nuskinti 6–8 kg agurkų, o per visą sezoną – 12,5–18 kg.
‘Avion F1’ – „Bejo“ savidulkis agurkų hibridas, sukurtas auginti šiltnamyje žiemą ir ankstyvą pavasarį. Vaisius jis mezga ir trumpomis, apniukusiomis dienomis. Šoninių ūglių išauga nedaug, jie ilgėja lėtai, tad formuojant agurkus darbo būna mažiau. Lapų pažastyse užauga po 1–3 tamsiai žalius, stambiai kauburiuotus vaisius.
‘Artist F1’ – partenokarpinė hibridinė agurkų veislė stikliniams ir plėveliniams šiltnamiams bei tuneliams, tinkama ir ankstyvam, ir vėlyvam auginimui. Šešėlis ir temperatūros svyravimai šiems agurkams beveik nekenkia. Kadangi vaisių būna ir ant pagrindinio stiebo, ir ant šoninių ūglių, derlius pasiskirsto tolygiai. Tvirti, traškūs agurkai tinka valgyti švieži, konservuoti ir trumpai raugti.
‘Pasamonte F1’ – kekinio tipo savidulkis agurkų hibridas: vienoje lapo pažastyje užauga 3–4 vaisiai. Blizgūs, stipriai kauburiuoti agurkai skirti raugti ir marinuoti. Pirmieji vaisiai subręsta po 43–45 dienų nuo sudygimo. Hibridas yra atsparus rauplėms.
‘Saladin F1’ – ilgavaisė salotinė hibridinė agurkų veislė, kurios tamsios, lygios odelės vaisiai užauga iki 30–35 cm. Lietuvos šiltnamiams ji rekomenduojama kaip ankstyva ir labai atspari bakterinėms bei grybinėms ligoms, ypač rauplėms.
Agurkų veislės rauginimui ir marinavimui
Agurkų veislės rauginimui ir marinavimui parenkamos pagal skirtingas vaisių savybes. Rauginami agurkai rūgsta sūryme, o marinuojami užpilami actu. Marinavimui dažniausiai skinami kornišonai. Rauginimui renkami stambesni, bet dar neperaugę vaisiai, ir tokiems agurkams auginti lauke ypač tinka ‘Atomic F1’ ir ‘Julian F1’. Bandymuose veislės vertinamos praėjus 3 ir 6 mėnesiams po rauginimo: tikrinama, ar vaisiai išlieka tvirti, ar jų viduje nesusidaro ertmių ir ar sūrymas lieka skaidrus.
‘Mirabelle F1’ – labai ankstyva savidulkių agurkų hibridinė veislė, auginama ir šiltnamyje, ir lauke. Taisyklingi, kauburiuoti vaisiai su nedidelėmis sėklidėmis labiausiai tinka kornišonams marinuoti. Veislė yra labai atspari rauplėms ir tikrajai miltligei, taip pat atspari netikrajai miltligei.
‘Dirigent RZ F1’ – „Rijk Zwaan“ partenokarpinis agurkų hibridas, auginamas lauke ir šiltnamyje. Nedideli, smulkiai kauburiuoti vaisiai būna be kartumo ir ilgai išlaiko šviežią išvaizdą, todėl jie skiriami marinavimui. Pirmąjį derlių galima skinti po 48–52 dienų nuo daigų pasodinimo. Hibridas yra atsparus tikrajai miltligei ir rauplėms.
‘Lenara RZ F1’ – agurkų hibridas, kurio stiebuose auga vien moteriški žiedai, o šoniniai ūgliai būna trumpi. Pirmasis derlius būna gausus ir subręsta vienu metu, tačiau vaisiai mezgasi iki pat sezono pabaigos. Užaugę iki 8–10 cm, agurkai nestorėja ir viduje išlieka tvirti, todėl jie tinka ir rauginimui, ir marinavimui. Mažesnius vaisius galima skinti kornišonams.
‘Adam F1’ – olandiškas savidulkis agurkų hibridas lauko lysvėms, priedangoms ir šiltnamiams. Daugiausia vaisių užauga ant pagrindinio stiebo. Tamsiai žali, cilindriški, nestipriai kauburiuoti agurkai skinami kornišonams ir marinuojami, be to, tinka valgyti švieži. Hibrido atsparumas rauplėms bei tikrajai miltligei yra aukštas, o dviem virusinėms ligoms – vidutinis.
Kada sėti ir sodinti agurkus
Agurkus galima auginti iš daigų arba sėti tiesiai į dirvą. Daigais pasodinti agurkai pradeda derėti anksčiau, o pasėti tiesiai į lysvę išvengia persodinimo streso. Lauke šiuos šilumamėgius augalus sėti ir sodinti galima tik orams sušilus, o šiltnamyje – anksčiau.
Kada sėti agurkus daigams
Lietuvoje agurkus daigams geriausia sėti balandį arba gegužės pradžioje. Tikslesnę sėjos dieną galima apskaičiuoti nuo sodinimo: daigus reikia auginti 3–4 savaites. Per tą laiką išauga 3–4 tikrieji lapeliai, tačiau šaknys dar neužpildo viso indelio, todėl naujoje vietoje agurkai greitai prigyja.
Agurkų daigai užauga daug greičiau nei paprikų, kurių sėja prasideda jau vasarį. Per anksti pasėti agurkai ištįsta ir pasodinti ilgai neprigyja. Kuo stambesni daigai, tuo sunkiau jie pakelia persodinimą.
Agurkų sėjos ir daigų sodinimo laikas Lietuvoje
| Agurkų auginimo vieta | Sėja daigams | Daigų sodinimas |
|---|---|---|
| Šildomas šiltnamis | Kovo pabaiga–balandžio pradžia | Balandžio pabaiga–gegužės pradžia |
| Nešildomas šiltnamis | Balandžio vidurys–pabaiga | Gegužės vidurys |
| Lauko lysvės | Gegužės pradžia | Birželio pradžia |
Kada sėti agurkus lauke
Lietuvoje agurkus tiesiai į dirvą galima sėti gegužės antroje pusėje arba birželio pradžioje, kai sužysta alyvos. Tai ženklas, kad dirva įšilo iki 10–12 °C ir šalnų tikimybė sumažėjo. Konkrečios kiekvienų metų sėjos datos nurodytos sėjos ir sodinimo kalendoriuje.
Agurkų sėklų dygimo trukmė pagal dirvos temperatūrą
| Dirvos temperatūra | Sudygimo laikas |
|---|---|
| 15 °C | ~13 dienų |
| 20 °C | ~6 dienos |
| 25 °C | ~4 dienos |
| 30 °C | ~3 dienos |
Vėsesnėje nei 10 °C dirvoje sėklos beveik nedygsta. Pakeltose lysvėse žemė pavasarį įšyla greičiau, todėl agurkus jose galima sėti anksčiau. Agroplėvelė padeda išlaikyti dirvos šilumą ir apsaugo sudygusius daigelius nuo vėsių naktų.
Kada sodinti agurkus lauke ir šiltnamyje
Agurkų daigus į lauką saugiausia sodinti birželio pradžioje, kai praeina šalnų pavojus. Lietuvoje paskutinės pavasario šalnos vidutiniškai būna gegužės pradžioje, tačiau kartais pasitaiko ir mėnesio pabaigoje. Prie žemės paviršiaus jos dažnesnės ir stipresnės nei ore, todėl žemiems daigams ypač pavojingos. Jei agurkai pasodinami anksčiau, vėsiomis naktimis juos reikia uždengti agroplėvele.
Į nešildomą šiltnamį agurkų daigus galima sodinti gegužės viduryje, maždaug dviem savaitėmis anksčiau nei į lauką. Saulėtą dieną šiltnamis greitai įšyla, tačiau naktį jame būna vos keliais laipsniais šilčiau nei lauke. Kai temperatūra nukrenta žemiau 10 °C, agurkų augimas sutrinka, todėl per vėsias gegužės naktis daigus verta papildomai uždengti neaustine danga. Šildomame šiltnamyje agurkus galima sodinti jau balandžio pabaigoje.
Agurkų daigų auginimas
Agurkų daigus galima užsiauginti ant šviesios palangės arba šiltnamyje. Kad jie užaugtų tvirti ir neištįstų, jiems reikia šilumos, daug šviesos ir saikingo laistymo.
Agurkų sėja daigams
Agurkus daigams reikia sėti po vieną sėklą į atskirą maždaug 10 cm skersmens indelį. Jų šaknys yra jautrios ir pažeistos sunkiai atsigauna, todėl daigų geriau nepikuoti. Patogu sėti ir į durpinius vazonėlius ar durpių tabletes: juos galima sodinti kartu su daigu, tad persodinant šaknys lieka nepaliestos.
Indeliams tinka tik naujas daigų substratas. Daržo žemėje ir komposte gali būti ligų sukėlėjų, nuo kurių daigai suserga juodąja kojele: jų stiebelis prie žemės suplonėja, patamsėja, ir daigas nulinksta.
Agurkų sėklos daigumą išlaiko apie 5 metus. Senesnes sėklas prieš sėją verta patikrinti: 10 sėklų suvynioti į drėgną popierinį rankšluostį ir palaikyti šiltai. Jei sudygsta 6 ar mažiau, geriau įsigyti naujų. Neapdorotas sėklas galima 6–12 valandų pamirkyti šiltame vandenyje, kad greičiau sudygtų. Fungicidais apdorotų sėklų mirkyti negalima, nes vanduo nuplauna apsauginį sluoksnį. Ar sėklos apdorotos, nurodoma ant pakuotės.
Sėklą geriausia įterpti 1–2 cm gylyje, paguldžius ant šono. Plėvele uždengti indeliai ilgiau išlaiko drėgmę. Esant 24–26 °C šilumai, daigai pasirodo maždaug per 4 dienas. Kai tik jie sudygsta, plėvelę reikia nuimti.
Agurkų daigų priežiūra ir grūdinimas
Sudygusius agurkus reikia perkelti į šviesiausią vietą, pavyzdžiui, ant pietinės palangės, ir laikyti šiek tiek vėsiau: dieną 20–24 °C, o naktį 18–20 °C. Šiltoje, bet tamsioje patalpoje daigai greitai ištįsta ir tampa trapūs. Jiems reikia apie 14 valandų šviesos per parą, todėl kovą ir balandžio pradžioje, kai dienos dar yra trumpesnės, pravers papildomas apšvietimas. Kai kaimyninių daigų lapai pradeda liestis, laikas atitraukti indelius toliau vieną nuo kito, kad daigai neužstotų vienas kito.
Daigus geriausia laistyti šiltu vandeniu, kai paviršius apdžiūsta: šaltas vanduo stabdo augimą ir didina juodosios kojelės riziką. Užmirkusioje žemėje šaknims trūksta oro, todėl ji turi būti drėgna, bet ne šlapia. Tręšti daigų dažniausiai nereikia: naujame substrate maisto medžiagų užtenka visam auginimo laikui.
Prieš sodinimą agurkų daigus būtina užgrūdinti, kad jie priprastų prie saulės, vėjo ir temperatūros svyravimų. Grūdinimas trunka 7–10 dienų. Pirmą dieną daigus užtenka išnešti 2–3 valandoms į pavėsį ir užuovėją. Kiekvieną dieną daigai lauke būna vis ilgiau, kol pamažu pripranta ir prie tiesioginės saulės. Paskutines dvi dienas jų nebereikia nešti į vidų net naktį, jei temperatūra nenukrenta žemiau 15 °C. Grūdinimo metu daigus reikia laistyti rečiau, bet taip, kad jie nenuvystų.
Agurkų sodinimas lauke
Lauke agurkams reikia parinkti vietą ir iš anksto paruošti dirvą, o sodinant daigus ar sėjant sėklas – išlaikyti pakankamą atstumą, kad užaugę stiebai turėtų kur driektis.
Tinkama vieta agurkams lauke
Agurkai lauke geriausiai auga saulėtoje, šiltoje ir nuo vėjo apsaugotoje daržo vietoje. Tiesioginė saulė lysvę turi apšviesti bent 6, o geriausia – 8–10 valandų per dieną. Šešėlyje ir skersvėjyje derlius būna mažesnis. Tinkamiausi yra pietiniai ir pietvakariniai šlaitai arba lysvės, kurias nuo vyraujančių vėjų užstoja gyvatvorė ar aukštesni augalai.
Agurkai priklauso moliūginių šeimai, kaip ir cukinijos, moliūgai bei melionai. Šių daržovių ligų sukėlėjai išlieka dirvoje ir augalų liekanose, todėl sėjomainoje moliūginius augalus toje pačioje vietoje reikia auginti ne anksčiau kaip po 2–3 metų. Geriausi priešsėliai agurkams yra žirniai, svogūnai, česnakai, porai ir pomidorai.
Kokia žemė tinka agurkams
Agurkams tinka lengva, puri ir humusinga dirva, kuri gerai sulaiko drėgmę, bet joje neužsistovi vanduo. Tokios savybės būdingos priesmėliui ir lengvam priemoliui. Dirvos pH turėtų būti 6–7, todėl rūgščią dirvą reikia kalkinti iš anksto. Vietos, kuriose yra aukštas gruntinio vandens lygis, agurkams netinka.
Sunkus molis pavasarį šyla lėtai ir po lietaus ilgai lieka šlapias, todėl tokioje dirvoje agurkai skursta. Ją pagerina įterptas kompostas ar gerai perpuvęs mėšlas: organinės medžiagos supurena žemę ir padeda jai tolygiau išlaikyti drėgmę. Jei dirva sunki ir šlapia, agurkus patogiau auginti pakeltose lysvėse, kur vanduo greičiau nuteka.
Kaip sodinti agurkus lauke
Agurkų daigus lauke geriausia sodinti apsiniaukusią dieną arba vakare, kad pirmąsias valandas jų nekaitintų saulė. Prieš tai reikia gerai palaistyti ir daigus, ir duobutes. Daigai turi likti tame pačiame gylyje, kuriame augo indelyje. Durpinį vazonėlį būtina užkasti visą: virš žemės likęs kraštas džiūsta ir traukia drėgmę iš šaknų.
Jei stiebai driekiasi žeme, agurkus reikia sodinti kas 20–30 cm, o tarp eilių palikti 80–120 cm. Ant atramų auginamiems augalams pakanka mažesnių tarpų, nes jie kyla į viršų. Lysvę verta iš anksto uždengti juoda plėvele, kad dirva greičiau įšiltų. Daigams plėvelėje išpjaunamos angos, todėl aplink juos neauga piktžolės.
Agurkų sėja lauke
Prieš agurkų sėją lauke lysvę naudinga gerai palaistyti: drėgnoje žemėje agurkai sudygsta vienodžiau. Sėklas reikia įterpti 2,5–4 cm gylyje – giliau nei sėjant daigams, nes paviršinis dirvos sluoksnis greitai išdžiūsta. Sėti galima eilėmis, kas maždaug 5 cm, arba lizdais – po 3–4 į vieną duobutę.
Sudygusius agurkus eilėje reikia išretinti taip, kad tarp jų liktų 20–30 cm, o lizde palikti 2–3 stipriausius. Silpnesnius daigelius geriau nukirpti žirklėmis: išraunant galima pažeisti greta augančių agurkų šaknis.
Agurkų auginimas lauke ant atramų
Lauke ant atramų agurkai auga vertikaliai, todėl vaisiai nesiliečia su žeme, būna švaresni ir juos lengva pasiekti skinant.
Kaip įrengti agurkų atramas lauke
Lauke agurkams reikia įrengti apie 1,8 m aukščio atramas, kurios būtų pakankamai tvirtos, kad atlaikytų vėją ir derliaus svorį. Stulpus geriausia įkasti 30–60 cm gylyje ir tarp jų ištempti tinklą su maždaug 10 cm akutėmis arba nuo viršutinės vielos nuleisti virves prie kiekvieno augalo. Atramai galima pritaikyti ir arkas ar senus tvoros segmentus. Augant vaisiams, reikia tikrinti, ar jie neįstrigo tinkle.
Vertikaliai auginamų agurkų lapija geriau vėdinasi, todėl vaisiai rečiau pūva, be to, jų užsimezga daugiau. Agurkus, kurie augs ant atramų, galima sodinti tankiau – kas 15–30 cm. Planuojant lysvių išdėstymą, aukštas atramas geriausia statyti šiaurinėje daržo pusėje, kad jos neužstotų saulės žemesnėms daržovėms.
Kaip pririšti agurkus
Jaunus agurkus prie tinklo ar virvės reikia laisvai pririšti minkštu raiščiu arba prisegti segtuku. Vėliau stiebai kyla aukštyn patys: jų ūsai apsivynioja aplink atramą per mažiau nei valandą. Tereikia grąžinti į šalis nukrypusius ūglius. Ant žemės jau išsidraikiusius stiebus taip pat galima atsargiai pakelti ir užkabinti už tinklo. Ūsų skabyti nereikia, nes jais agurkai prisitvirtina prie atramos.
Agurkų auginimas šiltnamyje
Šiltnamyje agurkai pradeda derėti anksčiau ir dera ilgiau nei lauke, kai palaikoma tinkama oro temperatūra bei drėgmė, o dirvoje nesikaupia ligų sukėlėjai.
Agurkų sodinimas šiltnamyje
Šiltnamyje agurkus patogiausia sodinti dviejų eilių juostomis: tarp eilių juostoje palikti 50 cm, o tarp juostų – 100–110 cm. Vienam kvadratiniam metrui šiltnamio ploto tenka apie 2 agurkai.
Sėjomainos šiltnamyje laikytis sunku, todėl dirvoje kaupiasi ligų sukėlėjai. Šiltnamio žemę reikia pakeisti kas 2–3 metus. Rudenį taip pat būtina išnešti visas augalų liekanas su šaknimis ir nuplauti konstrukcijas. Pavasarį, kol ateina agurkų metas, išvalytame šiltnamyje spėja užaugti ankstyvųjų ridikėlių derlius.
Agurkams tinkama temperatūra ir drėgmė šiltnamyje
Agurkai šiltnamyje geriausiai auga, kai dieną būna 25–27 °C, o naktį 18–20 °C. Kai dieną temperatūra viršija 32 °C, o naktį – 21 °C, ant agurkų pražysta daugiau vyriškų nei moteriškų žiedų, be to, bičių apdulkinamų veislių žiedus bitės lanko rečiau. Saulėtą dieną oras įkaista greitai, todėl vėdinti reikia pradėti, vos temperatūra viršija 27 °C. Kuo daugiau orlaidžių turi šiltnamis, tuo lengviau išleisti perteklinę šilumą.
Oro drėgmė agurkams turėtų būti 70–80 %. Kai ji ilgai viršija 80–85 % ir ant lapų kaupiasi kondensatas, plinta netikroji miltligė. Drėgnesnį orą agurkai mėgsta labiau nei pomidorai, kurių žiedadulkės geriausiai byra, kai santykinis drėgnis yra 50–80 %. Todėl tokioje kaimynystėje pomidorus geriau sodinti arčiau durų ir orlaidžių, o agurkus – toliau nuo jų.
Agurkų auginimas vazonuose ir balkone
Auginant agurkus vazone, vienam augalui reikia bent 19 l talpos ir 30–45 cm gylio vazono. Žemaūgių ar kabančių veislių agurkai užauga kompaktiški, todėl į 12 l vazoną jų galima sodinti net po 3. Vijoklinėms veislėms būtina atrama. Vazonus geriausia pildyti pasterizuotu daržovių substratu. Vazone turi būti drenažo angų, kad neužsistovėtų vanduo.
Saulėje tamsus vazonas greitai įkaista: substratas jame gali būti 11–17 °C šiltesnis už aplinkos orą. Kai substrato temperatūra pakyla iki 45 °C, karštis stipriai pažeidžia šaknis jau per pusvalandį. Todėl balkone geriau rinktis šviesius vazonus arba jų šonus pridengti nuo tiesioginės saulės.
Balkonas ar palangė agurkams turi būti saulėti, geriausia pietinės pusės. Aukštai esančiuose balkonuose ir patalpose bičių būna nedaug, todėl čia geriau auginti savidulkius agurkus. Bičių apdulkinamų agurkų žiedus galima apdulkinti patiems: rytą minkštu teptuku perkelti žiedadulkes nuo vyriško žiedo ant moteriško. Vieno vyriško žiedo užtenka keliems moteriškiems. Nuskintas jis vandenyje išsilaiko 3–4 dienas.
Vazone žemė išdžiūsta greičiau nei lysvėje, todėl pradėjus derėti agurkus reikia laistyti kasdien, o karštomis dienomis vešlius augalus – net du kartus. Kartu su vandeniu iš vazono išsiplauna ir maisto medžiagos, tad agurkus galima laistyti silpnu trąšų tirpalu, o kartą per savaitę – švariu vandeniu, kad išsiplautų susikaupusios druskos.
Į balkoną agurkus galima išnešti tada, kai praeina šalnų pavojus, t. y. tuo pačiu metu, kai jie sodinami į lauką. Auginant ant palangės su papildomu apšvietimu, agurkus sėti galima jau vasario pabaigoje arba kovą.
Agurkų genėjimas ir formavimas
Lauke agurkai genimi nedaug ir atsižvelgiant į veislę, o šiltnamyje jie formuojami prie virvių pagal aiškią schemą.
Agurkų genėjimas lauke
Agurkų genėjimo būdas parenkamas pagal veislę: vienų veislių vaisiai užauga daugiausia ant pagrindinio stiebo, kitų – ant šoninių ūglių. Šių veislių šoninių ūglių šalinti nerekomenduojama, nes kartu su jais pašalinama ir didžioji derliaus dalis. Prieš genint, verta sėklų pakuotėje patikrinti, kur dera pasirinkti agurkai. Apatinius pageltusius ar pažeistus lapus galima nuskinti, kad stiebų apačia geriau vėdintųsi.
Agurkų formavimas šiltnamyje
Šiltnamyje kiekvienas agurkas auga prie atskiros virvės, nuleistos nuo 1,8–2,4 m aukštyje ištemptos vielos. Pririšti agurkus reikia praėjus 2–3 dienoms po pasodinimo. Vėliau augantį stiebą pakanka vis ta pačia kryptimi apvynioti aplink virvę, aplenkiant užuomazgas.
Apatinėje stiebo dalyje visus žiedus iki penkto lapo reikia nuskinti, kad agurkai pirmiausia sustiprėtų. Ši stiebo dalis vadinama akląja zona. Iki 1 m aukščio šoniniai ūgliai nugnybiami palikus po vieną vaisių ir vieną lapą, o aukščiau – po du vaisius ir du lapus.
Kai stiebas pasiekia vielą, 2–3 viršutinius šoninius ūglius galima permesti per ją ir leisti augti žemyn. Toks formavimo būdas vadinamas skėčiu.
Agurkų priežiūra lauke ir šiltnamyje
Kadangi agurkų šaknys yra išsidėsčiusios negiliai, lauke ir šiltnamyje jiems labiausiai reikia tolygios drėgmės ir neišdžiūstančio dirvos paviršiaus.
Agurkų laistymas
Lauke agurkams per savaitę reikia apie 25 l vandens kvadratiniam metrui, įskaitant kritulius. Smėlingą dirvą tenka laistyti dažniau ir mažesniais kiekiais. Šiltnamyje lietaus nėra, be to, suaugę agurkai karštą vasaros dieną sunaudoja po 4–7 l vandens, todėl vasarą juos reikia laistyti kasdien. Daugiausia vandens agurkams prireikia mezgant vaisius.
Dirvos drėgmė turi būti tolygi: kai žemė pakaitomis išdžiūsta ir vėl permirksta, agurkai gali apkarsti. Kartumą sukelia kukurbitacinas – medžiaga, kuri paprastai kaupiasi lapuose, stiebuose ir šaknyse, o per sausrą ar karštį pereina į vaisius. Daugiausia jos būna po odele ir vaisiaus gale prie koto. Kukurbitacino kiekis priklauso ir nuo veislės.
Vandenį geriausia pilti prie šaknų arba naudoti lašelinę laistymo sistemą, kad lapai liktų sausi. Ant drėgnų lapų greičiau plinta ligos, todėl agurkų geriau nelaistyti iš viršaus.
Agurkų lysvių mulčiavimas
Mulčiuotoje lauko lysvėje agurkų derlius būna didesnis nei plikoje dirvoje, ir tai patvirtino bandymai Suomijoje. Labiausiai dirvą sušildo tamsi plėvelė ar tamsaus paviršiaus popierius, ypač sezono pradžioje, kol agurkų lapai dar neuždengia lysvės. Tamsus popierius derliui veikia panašiai kaip biologiškai skaidi plėvelė. Šiaudus, nupjautą žolę ar kompostą kloti reikia tik dirvai įšilus iki 24 °C, nes šviesus organinis mulčias jos šilimą lėtina.
Ant plikos žemės gulintys agurkai gali pradėti pūti iš apačios: dirvoje gyvenantis grybas pažeidžia tą vaisiaus vietą, kuri liečiasi su drėgna žeme. Šiaudų sluoksnis atskiria vaisius nuo dirvos, ir dėl to laistant ant jų netykšta žemės.
Piktžoles tarp agurkų reikia šalinti seklai, tik paviršiuje pakapsčius kapliu, nes giliau purenant galima pažeisti šaknis. Kai stiebai apauga lysvę, stambesnes piktžoles saugiau išrauti rankomis.
Agurkų tręšimas
Pagrindinės agurkų trąšos įterpiamos į dirvą prieš sodinimą, o vasarą, pradėjus žydėti, papildomai reikia kalio ir nedaug azoto.
Agurkų tręšimas prieš sodinimą
Prieš sodinimą agurkų lysvę geriausia patręšti organinėmis trąšomis: kvadratiniam metrui įterpti apie 5 kg gerai perpuvusio mėšlo arba 1–1,5 kg komposto iš kompostavimo dėžės. Organinės trąšos dirvoje veikia 3–4 metus, todėl jų kiekį verta derinti su ankstesnių metų tręšimu. Šviežio mėšlo prieš pat sodinimą naudoti nerekomenduojama, nes jame gali būti kenksmingų bakterijų ir piktžolių sėklų.
Kiek ir kokių trąšų reikia, tiksliausiai galima nustatyti ištyrus dirvožemį. Tyrimą patartina kartoti bent kas 5 metus. Agurkai yra jautrūs chloridams, todėl geriau rinktis kalio sulfatą, o ne kalio chloridą.
Kuo tręšti agurkus vasarą
Vasarą agurkus geriausia tręšti kompleksinėmis trąšomis, kuriose kalio yra daugiau nei azoto, nes derėjimo metu kalio jiems reikia daugiau nei augimo pradžioje. Pirmą kartą agurkus reikia patręšti praėjus maždaug savaitei nuo žydėjimo pradžios, o antrą kartą, prireikus, – dar po 3 savaičių.
Per daug azoto agurkams kenkia: Lietuvoje atliktame tyrime didesnės jo normos sumažino šiltnamio agurkų žiedų skaičių, o derlius buvo iki 18 % mažesnis.
Agurkų tręšimas soda, dilgėlėmis ir pelenais
Soda trąša nelaikoma: ją sudaro natris ir bikarbonatas, o agurkams reikalingų maisto medžiagų joje nėra. Kartais ja purškiama nuo miltligės, tačiau soda grybo nesunaikina, o tik laikinai sustabdo jo augimą. Dažnai siūlomo tirpalo – 10 g sodos litrui vandens – koncentracija yra 1 %, ir to pakanka lapams apdeginti.
Dilgėlių rauge maisto medžiagų yra labai mažai. Bandyme su bulvėmis jame rasta tik 0,005 % azoto ir 0,015 % kalio, ir dėl to derlius nepadidėjo.
Medžio pelenuose yra apie 5 % kalio ir 25 % kalcio, todėl jie ne tik tręšia, bet ir mažina dirvos rūgštumą. Jei dirvos pH jau yra 6,5, kvadratiniam metrui užtenka ne daugiau kaip 100 g pelenų per metus. Pelenų negalima maišyti su karbamidu ar amonio trąšomis, nes susidaro amoniakas. Ant dygstančių sėklų jų taip pat nereikėtų berti: pelenuose yra daug druskų, kurios trukdo sėkloms sudygti. Tręšimui naudojami tik švarių, nedažytų malkų pelenai.
Agurkų ligos ir kenkėjai
Agurkams daugiausia žalos padaro miltligės ir lapų sultis siurbiantys kenkėjai.
Agurkų ligos
Netikroji miltligė agurkų lapuose sukelia kampuotas dėmes, kurios plinta iki lapų gyslų. Iš pradžių dėmės būna blyškiai žalios, vėliau pagelsta ir paruduoja, lapo apačioje susidaro pilkai violetinė apnaša. Patys vaisiai nesuserga, tačiau lapams žuvus agurkai užauga smulkesni, prastesnio skonio ir saulės atokaitoje nudega. Ligos sporos išlieka gyvybingos net 6 metus.
Tikroji miltligė pirmiausia pažeidžia senesnius, saulės labiau apšviestus agurkų lapus. Baltos apvalios dėmelės greitai plečiasi ir apima visą lapą bei stiebus, ir pažeisti lapai sudžiūsta, tampa trapūs. Ant tokių augalų užsimezga mažiau vaisių, jie užauga smulkesni ir prasčiau laikosi.
Agurkų mozaikos virusu užsikrėtusių augalų vaisiai būna karpuoti, dėmėti ir dažniausiai kartūs. Lapuose atsiranda šviesių dėmelių, lapai garbanojasi, sumažėja moteriškų žiedų ir šoninių ūglių. Virusą perneša amarai, jis plinta ir per užkrėstas sėklas, rankas ar įrankius. Žiemoja jis piktžolėse. Išgydyti užsikrėtusių agurkų neįmanoma, todėl juos reikia išrauti ir sunaikinti.
Fuzariozinis vytulys iš pradžių apima tik dalį augalo ar vieną jo pusę. Vėsiais vakarais lapai dar atsigauna, bet karštyje agurkas nuvysta visiškai ir žūva. Sukėlėjas dirvoje ir augalų liekanose išlieka daug metų, todėl veiksmingiausiai apsaugo atsparios agurkų veislės ir laidi dirva.
Askochitozė dažniausiai pasitaiko šiltnamiuose. Ant stiebų atsiranda pailgų, įdubusių, pilkšvų sausų dėmių, lapų dėmės prasideda nuo kraštų ir turi gelsvą apvadą. Pažeidžiami ir vaisiai: perpjovus agurką, viduje matyti rusvas ruožas. Ligą skatina ant lapų susikaupęs kondensatas.
Agurkų kenkėjai
Paprastoji voratinklinė erkutė greičiausiai dauginasi karštame ir sausame ore, kai temperatūra pakyla iki 28–30 °C, o oro drėgnis būna tik 35–55 %. Pirmiausia ji pažeidžia apatinius agurkų lapus. Jų viršuje atsiranda smulkių geltonų dėmelių, lapai gelsta ir džiūsta, tarp jų driekiasi ploni voratinkliai. Šiltnamyje erkutes naikina plėšrioji erkė (Phytoseiulus persimilis), kurią galima įsigyti biologinės apsaugos priemonių parduotuvėse.
Moliūginis amaras pradeda daugintis, kai oras sušyla iki 12 °C. Užpultų agurkų lapai susiraukšlėja, ūgliai iškrypsta, nubyra žiedai bei užuomazgos, todėl derlius sumažėja. Amarų lipnios išskyros aptraukia lapus, ir ant jų vystosi juodas suodligės grybas. Be to, amarai yra pagrindiniai agurkų mozaikos viruso pernešėjai.
Tripsai labiausiai plinta šiltnamiuose, kai temperatūra siekia 25–30 °C ir drėgnis yra apie 85 %. Ant agurkų lapų jie palieka smulkių geltonų ar sidabrinių dėmelių, o ant vaisių – baltų dryžių. Pažeisti agurkai išsikreipia bei susiriečia. Agurkams nuo tripsų sėkmingiausiai naudojamos plėšriosios blakutės (Orius) ir plėšrioji erkė (Amblyseius cucumeris).
Šiltnamio baltasparniai yra vos 1,5 mm ilgio balti vabzdžiai, kurie kartu su lervomis siurbia sultis iš agurkų lapų apačios. Pajudinus augalą, jie pakyla baltu debesėliu. Gausiai užpulti lapai pagelsta, pamargėja ir pasidengia suodlige, kuri vystosi ant lipnių lervų išskyrų. Nuo kiaušinėlio iki suaugėlio jie išsivysto maždaug per mėnesį, tad per sezoną šiltnamyje užauga kelios kenkėjų kartos. Baltasparnius vilioja geltona spalva, todėl jų gausą patogu stebėti, virš agurkų viršūnių iškabinus geltonas lipnias gaudykles. Biologinei apsaugai naudojama parazitinė vapsvelė (Encarsia formosa), kuri deda kiaušinėlius į kenkėjo lervas, ir šios pajuoduoja. Ji geriausiai veikia 21–27 °C temperatūroje. Išleidžiant vapsveles ir 3–4 dienas po to geltonas gaudykles reikia nuimti, kad į jas neįstrigtų ir naudingi vabzdžiai.
Minamusių lervos graužia agurkų lapų audinyje siaurus, baltus, vingiuotus takelius. Pažeistus lapus reikia nuskinti ir sunaikinti.
Kaip apsaugoti agurkus nuo ligų ir kenkėjų
Sergančius agurkus ir pažeistas jų dalis geriausia pašalinti iškart pastebėjus pirmuosius simptomus. Nuėmus derlių, visos augalų liekanos išnešamos iš lysvių ir šiltnamio, nes jose žiemoja ligų sukėlėjai. Piktžoles taip pat reikia ravėti, nes jose dauginasi kenkėjai. Daugelio ligų padeda išvengti atsparios agurkų veislės, kurių atsparumas nurodomas sėklų pakuotėje.
Nuo tikrosios miltligės galima purkšti 10 % šviežio karvės pieno tirpalą du kartus per savaitę: šiltnamyje toks purškimas moliūginių daržovių miltligę stabdė panašiai kaip fungicidai. Patikimų tyrimų apie jodo poveikį nėra.
Jei ligų ar kenkėjų gausu, galima naudoti augalų apsaugos produktus. Rinktis reikia tik Lietuvoje registruotus ir agurkams leistus produktus, laikantis etiketėje nurodytų normų ir laukimo iki derliaus nuėmimo laiko.
Agurkų derliaus nuėmimas ir laikymas
Agurkus reikia skinti dažnai, kol jų sėklos dar minkštos, o nuskintus – laikyti vėsioje, bet ne šaltoje vietoje.
Kada ir kaip skinti agurkus
Pražydus moteriškam žiedui, rauginimui tinkamo dydžio agurkas užauga vos per 4–5 dienas, salotinis – per 15–20 dienų, todėl derėjimo metu agurkus tenka skinti kas antrą dieną arba net kasdien. Ant stiebo užsilikę stambūs vaisiai naudoja maisto medžiagas, kurių reikia naujoms užuomazgoms, ir bendras derlius sumažėja.
Tinkamas skinti agurkas yra:
- tvirtas ir blizgus;
- veislei būdingos spalvos;
- minkštų sėklų, kurias gaubia tik pradėjusi formuotis drebučių konsistencijos masė.
Peraugęs agurkas yra:
- sodriai geltonos odelės;
- puraus minkštimo;
- kietų ir nevalgomų sėklų;
- dažnai kartaus skonio.
Agurkus geriausia nupjauti peiliu ar nukirpti žirklėmis, paliekant maždaug 0,5 cm kotelio. Tempiant vaisių galima nulaužti stiebą, išrauti augalą ar pažeisti papildomas šaknis, kurias agurkai išleidžia iš stiebų mazgų. Traškiausi būna ryte nuskinti agurkai. Šlapių nuo lietaus ar rasos stiebų geriau neliesti, nes taip plinta ligos.
Kaip laikyti šviežius agurkus
Šviežius agurkus geriausia laikyti 10–12 °C temperatūroje, labai drėgname ore. Tokiomis sąlygomis jie išlieka kokybiški 1–2 savaites. Namuose tinkamiausias vėsus rūsys, kur agurkus patogu laikyti perforuotuose plastikiniuose maišeliuose – juose vaisiai lėčiau vysta. Prieš laikymą agurkus užtenka nuvalyti, o nuplauti juos geriau tik prieš valgant, nes drėgni jie greičiau pelija.
Šaldytuve agurkai išsilaiko apie savaitę, bet žemesnė nei 10 °C temperatūra juos pažeidžia. Jau po 2–3 dienų, esant 7 °C, gali atsirasti vandeningų, įdubusių dėmių, ir vaisiai greičiau genda. Šalia obuolių, bananų, melionų ir pomidorų agurkų laikyti nereikėtų: šie vaisiai išskiria etileną, nuo kurio agurkai greičiau pagelsta.
Agurkų panaudojimas virtuvėje
Daugumoje patiekalų agurkai naudojami žali, nes kaitinami greitai praranda traškumą, o žiemos atsargoms jie rauginami arba marinuojami.
Agurkų paruošimas žiemai
Agurkams žiemai ruošti geriausia rinkti kietus, traškius vaisius, nuskintus ne anksčiau kaip prieš 24 valandas: ilgiau gulėję jie suminkštėja. Galimi šie būdai:
- Rauginimas – sveiki agurkai su krapais, česnakais ir krienų lapais užpilami sūrymu. 21–24 °C temperatūroje jie surūgsta per 3–4 savaites, 13–18 °C – per 5–6 savaites.
- Greitas rauginimas – agurkai sūryme ar maišelyje su druska rūgsta tik vieną ar kelias dienas, todėl išlieka panašūs į šviežius. Juos reikia laikyti šaldytuve ir suvalgyti greitai.
- Marinavimas – agurkai užpilami karštu marinatu su actu, cukrumi ir prieskoniais, ir stiklainiai pasterizuojami. Jų kokybė geriausia pirmus metus po paruošimo.
- Mišrainės ir salotos žiemai – griežinėliais ar juostelėmis supjaustyti agurkai marinuojami su svogūnais, morkomis, paprikomis arba pomidorų padaže. Populiarūs agurkai su ciberžole ir garstyčių sėklomis: ciberžolė juos nudažo geltonai.
Nuo kiekvieno agurko žiedo galo reikia nupjauti maždaug 2 mm griežinėlį, nes jame gali būti fermentų, nuo kurių vaisiai minkštėja. Aukštesnėje nei 27 °C temperatūroje rauginami agurkai taip pat išglemba. Jei receptas tai leidžia, marinuotų agurkų stiklainius geriausia pasterizuoti 82–85 °C vandenyje 30 minučių: karštesniame vandenyje agurkai gali prarasti traškumą. Acto kiekio recepte mažinti negalima, nes rūgštis stabdo pavojingų bakterijų dauginimąsi.
Surūgę agurkai šaldytuve išsilaiko 4–6 mėnesius, jei nuo sūrymo paviršiaus nuolat šalinamos plėvelės ir pelėsis. Suminkštėję, gleivėti ar nemaloniai kvepiantys agurkai yra sugedę, todėl juos būtina išmesti.
Šviežių agurkų šaldyti nerekomenduojama: atitirpę jie suglemba, tampa vandeningi, greitai patamsėja ir įgauna pašalinį kvapą bei skonį. Išimtis – marinuotos agurkų salotos, tačiau ir jos nebūna tokios traškios kaip konservuotos.
Patiekalai su agurkais
Švieži agurkai gerai dera su grietine, kefyru ar jogurtu, krapais ir česnakais. Iš agurkų dažnai ruošiami šie patiekalai ir gėrimai:
- Agurkų salotos – griežinėliais pjaustyti agurkai su grietine ar aliejumi ir krapais, neretai su pomidorais, ridikėliais ar svogūnų laiškais.
- Šaltibarščiai – šalta kefyro sriuba su burokėliais, agurkais, krapais ir virtu kiaušiniu.
- Šalta agurkų sriuba – su kefyru ar pasukomis sutrinti agurkai, krapai ir svogūnų laiškai, patiekiami atšaldyti.
- Tzatziki – tirštas graikiškas jogurto padažas su tarkuotais agurkais, česnaku ir alyvuogių aliejumi, patiekiamas prie mėsos ir daržovių.
- Tuno salotos – tunas su virtais kiaušiniais, agurkais ir svogūnais.
- Agurkai korėjietiškai – juostelėmis supjaustyti agurkai, kelias valandas marinuoti su actu, česnakais, sezamų aliejumi ir aitriąja paprika.
- Raugintų agurkų sriuba – su bulvėmis, perlinėmis kruopomis ir mėsos sultiniu verdama sriuba, kuriai rūgštumo suteikia rauginti agurkai ir jų sūrymas.
- Gaivieji gėrimai – žalieji kokteiliai, kuriuose agurkai sutrinami su špinatais, salierais, obuoliais ar citrina, ir vanduo su agurkų griežinėliais bei mėtomis.
Agurkų salotas geriausia pasūdyti tik prieš patiekiant, nes druska ištraukia iš agurkų vandenį ir salotos tampa skystos. Tzatziki padažui tarkuotus agurkus, priešingai, reikia iš anksto pasūdyti ir nuspausti, kad padažas liktų tirštas.
Peraugusius agurkus prieš gaminant reikia nulupti ir išskobti sėklas. Jų minkštimą galima troškinti, dėti į šiltas sriubas ar mišraines žiemai: kaitinant ar marinuojant skirtumas nuo jaunų agurkų mažiau jaučiamas. Iš peraugusių agurkų verdamas net džemas. Jei minkštimas kartus, tokio agurko geriau nevalgyti.
Agurkų nauda sveikatai
Švieži agurkai papildo skysčių atsargas ir turi mažai kalorijų, o rauginiuose atsiranda pieno rūgšties bakterijų, tačiau juose yra daug druskos.
Agurkų nauda organizmui
Agurkai organizmui naudingi keliais būdais:
- Agurkai papildo skysčių atsargas, nes net 95 % jų masės sudaro vanduo. Karštą dieną jie gerai malšina troškulį, o vyresnio amžiaus žmonėms, kurie išgeria per mažai, yra papildomas skysčių šaltinis.
- Agurkai sotina, bet turi mažai kalorijų, todėl yra geras užkandis norintiems sumažinti suvartojamų kalorijų kiekį.
- Agurkai yra vitamino K šaltinis: 100 g su odele suteikia apie 22 % paros normos. Šis vitaminas reikalingas normaliam kraujo krešėjimui ir kaulams, o daugiau nei pusė jo yra odelėje, tad agurkų geriau nelupti.
- Agurkų ekstraktai naudojami odai drėkinti ir raminti: jų dedama į kremus, kaukes ir tonikus. Ant paakių dedami agurkų griežinėliai trumpam sumažina patinimą, tačiau taip daugiausia veikia vėsa.
Vartojantiems kraujo krešėjimą mažinančius vaistus dėl gaunamo vitamino K kiekio reikėtų pasitarti su gydytoju.
Agurkų kalorijos ir maistinė vertė
Agurkuose yra mažai kalorijų: 100 g šviežių agurkų su odele turi tik 15 kcal, o nuluptų – apie 10 kcal.
Agurkų maistinė vertė 100 g (su odele)
| Maistinė medžiaga | Kiekis |
|---|---|
| Energinė vertė | 15 kcal |
| Vanduo | 95,2 g |
| Angliavandeniai | 3,6 g |
| Cukrūs | 1,7 g |
| Skaidulos | 0,5 g |
| Baltymai | 0,7 g |
| Riebalai | 0,1 g |
| Kalis | 147 mg |
| Magnis | 13 mg |
| Vitaminas C | 2,8 mg |
| Vitaminas K | 16,4 µg |
| Folatai | 7 µg |
Kitų vitaminų ir mineralų agurkuose yra nedaug: vitamino C ir magnio 100 g suteikia tik apie 3–4 % paros normos, kalio – apie 7 %.
Raugintų agurkų nauda
Raugintų agurkų nauda siejama su pieno rūgšties bakterijomis, kurios sūryme cukrų paverčia rūgštimi. Gyvų bakterijų išlieka tik nepasterizuotuose, vėsiai laikomuose rauginiuose: kaitinant stiklainius jos žūva. Marinuotuose agurkuose jų nėra, nes rūgštumą suteikia actas. Vis dėlto daugelyje raugintų produktų iki valgymo gyvų mikroorganizmų lieka nedaug, todėl patikimu probiotikų šaltiniu šie gaminiai nelaikomi.
Rauginant agurkus, juose susidaro gama-aminosviesto rūgštis (GABA). Jos susikaupia daugiau, kai sūryme būna mažiau druskos ir vaisiai lieka tame pačiame skystyje, kuriame rūgo. Skirtingai nei bakterijos, pasterizacijos metu GABA nesuyra ir išlieka bent 6 mėnesius. Tyrimų duomenimis, ši medžiaga gali mažinti kraujospūdį ir nerimą, tačiau tiesioginis šių agurkų poveikis sveikatai kol kas netirtas.
Natrio raugintuose agurkuose yra daug: 100 g jų būna 0,8–1,2 g, t. y. tiek, kiek turi 2–3 g valgomosios druskos. Suaugusiam žmogui per parą rekomenduojama suvartoti mažiau nei 5 g druskos, tad vienas stambus agurkas suteikia daugiau nei pusę šios normos. Turintiems padidėjusį kraujospūdį rauginių reikėtų valgyti saikingai.
Dažniausiai užduodami klausimai apie agurkus
Pabaigai
Nuėmus paskutinį derlių, sveikus agurkų stiebus ir lapus galima kompostuoti, prieš tai juos susmulkinus, kad greičiau suirtų. Vytuliu sirgusių augalų į kompostą dėti nereikėtų, nes ligos sukėlėjas jame neišnyksta ir kitąmet vėl patektų į lysves. Išvalytoje lysvėje rudenį galima sodinti žieminių česnakų skilteles, kuriems agurkai yra vieni geriausių priešsėlių. Pavasarį šalia agurkų ir kitų daržovių verta pasėti krapų, kurių žiedai pritraukia boružes ir kitus amarų priešus.
Atnaujinta: 2026-11-02