Cukinijų auginimas – kaip užauginti gausų derlių savo darže
Cukinija (lot. Cucurbita pepo) – moliūginių šeimos daržovė, kurios vaisiai valgomi jauni, o žiemai laikyti tinka tik subrendę. Jaunų cukinijų žievelė ir sėklos minkštos, todėl jų nereikia nei lupti, nei išskobti. Šeimai pakanka kelių kerų, tačiau kiekvienam reikia daug vietos.
Pirmieji cukinijų žiedai dažnai būna vien vyriški, todėl vasaros pradžioje kerai žydi, bet vaisių dar nemezga. Moteriškų žiedų užuomazgos ima augti tik tada, kai juos aplanko bitės ar kamanės. Cukinijos auga labai sparčiai: kelias dienas nenuskinti vaisiai perauga ir stabdo naujų augimą. Sėklų iš savo daržo cukinijų geriau nerinkti, nes jos gali būti sukryžmintos su dekoratyviniais moliūgais, ir iš jų kartais išauga kerai su karčiais, nevalgomais vaisiais.
Cukinijų rūšys
Cukinijos į rūšis skirstomos pagal vaisiaus spalvą ir formą bei augimo būdą. Pagal sėklų kilmę veislės būna hibridinės arba atviro apdulkinimo. Atskirą grupę sudaro partenokarpinės cukinijos, kurios vaisius mezga ir be apdulkinimo.
Kuo cukinijos skiriasi nuo aguročių ir patisonų
Cukinijos nuo aguročių ir patisonų skiriasi vaisiaus forma: jų vaisius yra tolygiai cilindriškas, o jo ilgis 3,5–5 kartus didesnis už plotį. Artimiausi cukinijų giminaičiai skiriasi vaisių forma arba paskirtimi:
- Aguročiai būna trumpi, į galą smailėjantys.
- Kokozelės, arba itališkosios briaunotosios cukinijos, yra ilgos ir gale pastorėjusios, jų žievė dažnai dryžuota.
- Patisonai išauga plokšti, lėkštės formos, banguotais kraštais.
- Kreivakaklių moliūgų vaisiai geltoni, prie koto susiaurėję ir išlinkę.
- Spagečių moliūgai valgomi subrendę: išvirus jų minkštimas skyla į ilgas gijas.
Cukinijų rūšys pagal vaisiaus spalvą ir formą
- Žaliosios cukinijos – vaisiai, kurių žievė būna nuo baltšvos iki tamsiai žalios ar juodos, kartais su šviesesniu tinkleliu.
- Geltonosios cukinijos – tipas su geltona vaisių žieve, kurioje yra daugiau karotinoidų ir mažiau chlorofilo nei žaliųjų cukinijų žievėje. Šiuos vaisius geriausia skinti trumpesnius nei 18 cm: didesniuose sparčiai bręsta sėklos ir kietėja žievė.
- Dryžuotosios cukinijos – žalios cukinijos su išilginiais tamsesniais ir šviesesniais dryžiais. Briaunotos dryžuotosios cukinijos priklauso kokozelėms.
- Apvaliosios cukinijos – rutulio formos vaisiai, kuriuos patogu įdaryti, nes jų vidurį lengva išskobti.
Krūminės ir vijoklinės cukinijos
Dauguma cukinijų yra krūminės: jų stiebas yra trumpas, o ūgliai statūs ir nesišakoja. Vienam stipriam krūmui reikia apie 1 m² ploto. Kompaktiškoms veislėms, kurių tarpubambliai trumpi, pakanka ir 45 cm pločio talpos.
Vijoklinių cukinijų stiebai užauga ilgi ir šliaužia žeme, todėl augalai užima daugiau vietos. Pririšti prie atramų ar vielų, jie kyla į viršų ir užima mažiau ploto.
Hibridinės ir atviro apdulkinimo cukinijos
Hibridinių cukinijų sėklos žymimos F1. Iš tokių augalų vaisių surinktos sėklos neatkartoja veislės savybių, todėl hibridų sėklos perkamos kasmet. Atviro apdulkinimo veislių sėklas galima rinkti patiems. Kadangi cukinijas apdulkina vabzdžiai, augalai lengvai kryžminasi su patisonais, moliūgais bei dekoratyviniais moliūgėliais. Grynoms sėkloms gauti cukinijas reikia auginti apie 250–800 m atstumu nuo patisonų, moliūgų ir kitų cukinijų veislių arba apdulkinti rankomis.
Kryžminimasis tų metų vaisių nepakeičia: jis pasireiškia tik kitais metais, kai užauga augalai iš surinktų sėklų. Jei cukinijos susikryžmino su dekoratyviniais moliūgėliais, tokių augalų vaisiai gali būti kartūs, nes juose kaupiasi kukurbitacinai. Karčių vaisių valgyti negalima: net keli gramai gali sukelti viduriavimą ir pilvo skausmus.
Partenokarpinės cukinijos
Partenokarpinės cukinijos mezga vaisius be apdulkinimo, todėl šiltnamyje jų nereikia apdulkinti rankomis. Lauke jos patikimiau dera vėsiomis ar karštomis vasaromis, kai kitų cukinijų apdulkinimas sutrinka ir dalis užuomazgų nunyksta. Partenokarpinių veislių kol kas yra nedaug.
Cukinijų veislės
Cukinijų veislių vaisiai būna žali, geltoni, dryžuoti arba apvalūs, o tos pačios grupės veislės skiriasi ankstyvumu, krūmo dydžiu ir atsparumu ligoms. Mažam daržui ar vazonui tinka kompaktiškos veislės. Drėgną vasarą patikimiau dera miltligei atsparios cukinijos, o vėsiu oru vaisius geriau mezga partenokarpinės ir žemesnę temperatūrą pakeliančios veislės. Lietuvoje išvestų cukinijų veislių nėra, todėl daržuose auginamos užsienio selekcijos cukinijos.
Žaliųjų cukinijų veislės
Žaliųjų cukinijų veislės skiriasi žievės atspalviu, ankstyvumu ir krūmo dydžiu.
- ‘Black Beauty’ – atviro apdulkinimo žaliųjų cukinijų veislė. Krūmas siekia apie 90 cm aukščio ir pločio, o pirmieji vaisiai užauga po 50–60 dienų. Tamsiai žali vaisiai su laiku dar patamsėja, jų minkštimas baltas. Skaniausi jie būna iki 20 cm ilgio.
- ‘Astra Polka’ – lenkiška atviro apdulkinimo cukinijų veislė, atspari netikrajai miltligei. Krūmo lapai išmarginti sidabriškomis dėmėmis: tai veislės požymis, o ne miltligė. Buožės formos vaisiai yra tamsiai žali, su smulkiais šviesesniais taškeliais. Derlius skinamas iki pirmųjų rudens šalnų.
- ‘Nefertiti’ – ankstyva, labai derlinga krūminė cukinijų veislė. Blizgi, sodriai žalia vaisių žievė išmarginta kreminėmis dėmelėmis, o šviesiai kreminis minkštimas yra traškus. Vertingiausi vaisiai būna iki 20 cm ilgio. Šių vėsą pakeliančių augalų derlius tinka konservuoti ir šaldyti.
- ‘Genovese’ – itališka atviro apdulkinimo žaliųjų cukinijų veislė. Nuo sėjos iki pirmojo derliaus praeina maždaug 55 dienos. Dideliame, bet nesutankėjusiame krūme vaisius lengva rasti. Šviesiai žali, lygūs vaisiai gale šiek tiek pastorėja, o jų plonos žievės nereikia lupti. Šiek tiek peraugę vaisiai lieka švelnūs.
- ‘Terminator’ F1 – ankstyvas čekiškas cukinijų hibridas. Krūmas lieka kompaktiškas ir nesiplečia į šonus. Tamsiai žali cilindriški vaisiai užauga vidutinio ilgio arba ilgi, o subrendę ilgai išsilaiko.
- ‘Partenon’ F1 – partenokarpinis krūminis cukinijų hibridas, kurį galima auginti šiltnamyje. Vaisiai būna tamsiai žali, blizgūs ir cilindriški.
Geltonųjų cukinijų veislės
Geltonųjų cukinijų veislių vaisiai būna nuo citrinų geltonumo iki geltonai oranžinių, o krūmai – nuo kompaktiškų, vazonui tinkamų, iki metro pločio kerų.
- ‘Goldena’ – nevijoklinė geltonųjų cukinijų veislė. Augalai išauga apie 50 cm aukščio ir išsiplečia iki 1 m pločio. Ryškiai geltonų cilindriškų vaisių žievė yra lygi ir plona, todėl jos nereikia lupti.
- ‘Atena Polka’ F1 – lenkiškas cukinijų hibridas su geltonai oranžiniais buožės formos vaisiais. Iki 50–60 cm aukščio išaugę krūmai dera nuo liepos iki rugsėjo.
- ‘Orelia’ F1 – prancūziškas cukinijų hibridas, kuriam pakanka nedidelio ploto, nes jo krūmai neišsikeroja. Liaunus auksiškai geltonus vaisius galima šaldyti. Augalai išlieka atsparūs miltligei iki vėlyvos vasaros, bet gali būti jautrūs pilkajam puviniui.
- ‘Paladin’ F1 – cukinijų hibridas su blizgiais citrinų geltonumo vaisiais, kurių pirmieji užauga po 60–65 dienų nuo sėjos. Krūmas nesišakoja, tačiau vienam augalui reikia apie 1 m² ploto.
- ‘Soleil’ F1 – geltonųjų cukinijų hibridas, kurio krūmas užauga tik 30–40 cm aukščio, todėl tinka auginti vazone. Ryškiai geltoni vaisiai būna labai tiesūs. Augalai pakelia miltligę.
Dryžuotųjų cukinijų veislės
Itališkos kilmės dryžuotųjų cukinijų veislių vaisiai būna skirtingo ilgio, briaunotumo ir dryžių rašto.
- ‘Cocozelle’ – sena atviro apdulkinimo cukinijų veislė. Pirmąjį derlių galima skinti maždaug po 53 dienų nuo sėjos. Žalius, šiek tiek briaunotus vaisius dengia šviesiai žali dryžiai. Sodraus skonio vaisius patogu skinti dar nedidelius.
- ‘Striato di Napoli’ – krūminė dryžuotųjų cukinijų veislė. Liauni vaisiai užauga 20–25 cm ilgio, o jų žalioje žievėje ryškėja šviesesni išilginiai dryžiai. Augalai gausiai dera vienodo dydžio vaisiais.
- ‘Ortolana di Faenza’ – ankstyva dryžuotųjų cukinijų veislė, kurios krūmas užauga 45–100 cm aukščio. Prie pagrindo kiek pastorėję vaisiai yra šviesiai žali su tamsesniais dryžiais. Nuskinti 20–30 cm ilgio vaisiai sveria apie 200–300 g.
Apvaliųjų cukinijų veislės
Apvaliųjų cukinijų veislių vaisiai skinami nedideli, kai jų skersmuo siekia apie 8–12 cm: tada žievė dar plona, o skonis geriausias.
- ‘Tonda di Nizza’ – atviro apdulkinimo apvaliųjų cukinijų veislė, dar vadinama ‘Tondo Chiaro di Nizza’. Nevijoklinį, nedidelį krūmą galima auginti ir vazone balkone. Augalai pradeda derėti maždaug po 52 dienų. Šviesiai žali vaisiai būna saldoko skonio.
- ‘Midas’ F1 – lenkiškas cukinijų hibridas su ryškiai auksiškai geltonais rutulio formos vaisiais. Nevijoklinis krūmas užauga tik 40–60 cm aukščio, todėl jam pakanka mažo daržo ar didesnės talpos. Derlius skinamas jau po 50–60 dienų nuo sėjos. Kreminis minkštimas būna švelnaus skonio.
Vieta ir dirva cukinijoms
Cukinijos gausiausiai dera ten, kur daug saulės ir mažai vėjo, o dirva pavasarį greitai įšyla ir po lietaus nelaiko vandens.
Kur sodinti cukinijas
Cukinijas reikia sodinti vietoje, kurią saulė apšviečia bent 8 valandas per dieną, o dar geriau – visą dieną. Vėjuotų vietų reikėtų vengti, kaip ir žemumų bei vietų prie medžių ar krūmų. Žemumose kaupiasi šaltas oras ir vanduo, o medžiai ne tik meta šešėlį, bet ir šaknimis konkuruoja dėl drėgmės.
Lysvėje, kurioje per pastaruosius 3–4 metus augo agurkai, moliūgai, patisonai ar cukinijos, cukinijų sodinti nerekomenduojama. Moliūginių daržovių ligų sukėlėjai žiemoja jų liekanose ir dirvoje. Pavyzdžiui, fuzariozės sukėlėjo ilgaamžės sporos išlieka gyvybingos 2–3 metus. Geriausi cukinijų priešsėliai pagal sėjomainą yra ankstyvieji kopūstai, svogūnai, ankštinės ar lapinės daržovės.
Kokia dirva tinka cukinijoms
Cukinijos geriausiai auga purioje, derlingoje žemėje, kurioje gausu organinių medžiagų. Dirvos pH turėtų būti 6,0–7,5, nors jos pakelia ir šarmingesnę, iki pH 8,0 dirvą.
Trumpą sausrą cukinijos atlaiko, tačiau užmirkusioje žemėje jų šaknims trūksta oro. Prastai drenuotoje, ilgai šlapioje dirvoje plinta fitoftorozė ir fuzariozė, todėl sunkiose, molingose žemėse cukinijas patikimiau auginti pakeltose lysvėse, kuriose vanduo greičiau nuteka.
Lysvę reikia paruošti likus 2–3 savaitėms iki sodinimo, kad dirva spėtų nusėsti. Šlapios žemės dirbti nereikėtų, nes ji sulimpa į grumstus ir praranda purumą. Vėsų pavasarį lysvę galima uždengti juoda plėvele, po kuria dirva greičiau įšyla ir ilgiau išlieka drėgna.
Ką sodinti šalia cukinijų
Šalia cukinijų tinka greitai augančios daržovės, pavyzdžiui, ridikėliai ar salotos. Jos subręsta per kelias savaites, todėl derlių spėjama nuimti, kol cukinijų lapai dar neuždengė lysvės. Vėliau po plačiais lapais piktžolėms pritrūksta šviesos.
Pagal augalų kaimynystės taisykles agurkus, moliūgus ir patisonus geriau sodinti toliau nuo cukinijų. Greta augdamos šios daržovės lengviau užkrečia viena kitą, nes jas puola tie patys kenkėjai ir ligos: amarai, platinantys agurkų mozaikos virusą, ir miltligė. Bulvių taip pat nereikėtų sodinti šalia, kadangi joms, kaip ir cukinijoms, reikia daug maisto medžiagų.
Cukinijų sėja
Cukinijas galima auginti iš sėklų, pasėtų iš karto lauke, arba iš daigų. Lysvėje sudygusių cukinijų nereikia persodinti, todėl jų šaknys lieka nepažeistos. Iš daigų užaugintos daržovės pradeda derėti anksčiau, be to, vėsų pavasarį šis būdas yra patikimesnis.
Kada sėti cukinijas
Cukinijos daigams sėjamos balandžio pabaigoje arba gegužės pradžioje, o tiesiai į dirvą – gegužės pabaigoje arba birželio pradžioje, kai baigiasi šalnos. Vėliausias terminas, nurodytas ir sodinimo kalendoriuje, yra birželio pradžia, kadangi vėliau sudygusioms cukinijoms iki rudens šalnų lieka per mažai laiko derėti. Daigai užauga per 3–4 savaites, ir gegužės pabaigoje jie jau būna paruošti sodinti.
Kalendorinės datos yra tik apytikslės, nes kiekvienas pavasaris būna kitoks. Lauke cukinijų sėklos patikimai dygsta, kai žemė įšyla bent iki 15 °C, o geriausiai – apie 21 °C. Patogiausia pasitikrinti dirvos termometru. Smėlingos dirvos ir pakeltos lysvės pavasarį įšyla greičiau, tad jose cukinijas galima pasėti keliomis dienomis anksčiau. Skubėti neverta, nes šaltoje žemėje cukinijos auga lėtai ir derėti pradeda ne ką greičiau nei sudygusios šiltesniu oru.
Norint ilgiau skinti jaunus vaisius, dalį cukinijų galima pasėti maždaug 3 savaitėmis vėliau.
Per kiek laiko sudygsta cukinijos
Cukinijos sudygsta per 5–10 dienų, jei dirva ar substratas įšilę iki 18–21 °C. Kuo aukštesnė temperatūra, tuo greičiau pasirodo daigeliai.
Daiginti cukinijų sėklų nebūtina, nes šiltoje žemėje jos greitai išbrinksta ir be mirkymo. Senas ar abejotino gyvybingumo sėklas geriau pirmiausia patikrinti: užtenka suvynioti jas į drėgną šluostę ar popierinį rankšluostį ir palaikyti šiltoje vietoje, kol išleis šaknelę. Jauna šaknelė yra trapi, tad sėti reikia atsargiai.
Jei cukinijos nesudygsta, priežasčių gali būti kelios:
- Šalta dirva – per anksti pasėtos į neįšilusią žemę, sėklos ilgai brinksta ir sugenda.
- Per didelė drėgmė – nuolat šlapiame substrate ar dirvoje sėkloms trūksta oro, jas pažeidžia dirvos grybai.
- Senos sėklos – vėsioje ir sausoje vietoje laikomos jos išlieka daigios apie 4 metus, vėliau dygsta daug prasčiau.
- Daiginės muselės lervos – gegužę muselės deda kiaušinėlius į sukastą dirvą, o išsiritusios lervos iš vidaus sugraužia brinkstančias sėklas ir jaunus daigelius.
Kaip sėti cukinijas lauke
Lauke cukinijos sėjamos tiesiai į dirvą, kur į kiekvieną lizdą dedamos 2–3 sėklos ir užberiamos 2–3 cm žemės sluoksniu. Kiekvieną jų geriausia statyti ant briaunos. Tada lizdą reikia palaistyti ir iki sudygimo laikyti dirvą drėgną, bet ne šlapią.
Kai sėklos sudygsta, lizde lieka tik pats tvirčiausias daigelis. Kitus geriau nukirpti prie pat žemės, nes juos traukiant galima pažeisti ir likusiojo šaknis.
Kad šaltomis naktimis daigeliai nesušaltų, virš lysvės ištiesiama agroplėvelė. Cukinijoms pražydus, plėvelę reikia nuimti, nes po ja bitės ir kamanės nepasiekia žiedų.
Cukinijų daigų auginimas
Cukinijų daigus geriausia auginti atskiruose, bent 8–10 cm skersmens vazonėliuose, nes pažeistos šių daržovių šaknys sunkiai atsigauna. Patogiausi yra durpiniai indeliai, kurie sodinami į žemę kartu su daigu.
Vazonėlius reikia pripildyti puraus, drėgno sėjos substrato ir į kiekvieną įterpti po sėklą maždaug 1,5 cm gylyje. Jei sėjama po dvi, silpnesnį daigelį vėliau geriau nukirpti. Kol sėklos dygsta, indai turi stovėti šiltoje vietoje, uždengti plėvele ar skaidriu dangteliu. Kai pasirodo daigeliai, dangtelį reikia nuimti ir toliau auginti vėsiau, palaikant dieną apie 20 °C, o naktį apie 15 °C temperatūrą.
Šviesos cukinijų daigams reikia 12–16 valandų per parą. Ant palangės jie linksta į langą, tad indus naudinga kasdien šiek tiek pasukti. Debesuotą pavasarį palangės šviesos neužtenka, ir virš jų verta pakabinti augalų lempą. Kai per šilta arba per tamsu, daigai ištįsta: stiebai tampa ilgi, ploni ir lengvai lūžta. Laistyti reikia saikingai, kambario temperatūros vandeniu, nes nuolat šlapiame substrate genda šaknys ir stiebo pagrindas.
Cukinijų daigai būna paruošti sodinti po 3–4 savaičių, kai užaugina 2–3 tikruosius lapus. Peraugę jie lėčiau prigyja lysvėje. Prieš sodinimą daigus reikia grūdinti 7–10 dienų. Per šiltą orą jie išnešami į lauką, į pavėsį be vėjo, ir kasdien paliekami vis ilgiau, kol pripranta prie saulės. Šiuo metu laistyti reikia rečiau, bet ne tiek, kad lapai nuvystų. Jei prognozuojama šalčiau nei 10 °C, nakčiai daigus geriau parnešti į vidų.
Cukinijų sodinimas
Cukinijų sodinimo laiką tenka derinti su orais, nes net trumpa šalna pažeidžia jaunus augalus. Užaugęs keras užima apie 1 m² ploto, tad daigus reikia išdėstyti retai.
Kada sodinti cukinijas lauke
Cukinijų daigus į lauką galima sodinti gegužės pabaigoje arba birželio pradžioje, kai sutampa šios sąlygos:
- Dirva – įšilusi bent iki 15 °C.
- Naktys – ne šaltesnės nei 10 °C.
- Orų prognozė – šalnų nežadama.
Meteorologų duomenimis, paskutinė pavasario šalna dirvos paviršiuje Lietuvoje vidutiniškai būna gegužės 10 d., tačiau net netoli vienas kito esantys miestai skiriasi: Klaipėdoje šis vidurkis yra balandžio 30 d., o Šilutėje – gegužės 20 d. Be to, maždaug kas septintais metais šalnos užeina dar ir po gegužės 25 d. Todėl daigus saugiausia sodinti gegužės pabaigoje, o vietose, kur šalnos užsilaiko ilgiau, – birželio pradžioje.
Kai daigai jau paruošti, o oras dar šaltas, sodinimą geriau kelioms dienoms atidėti ir laikyti vazonėlius šviesioje vietoje. Jei šalnų prognozuojama jau pasodinus, nakčiai cukinijas reikia pridengti agroplėvele. Nešildomame šiltnamyje naktys būna šiltesnės, tad ten daigus galima sodinti 2–3 savaitėmis anksčiau nei lauke, gegužės viduryje.
Kokiu atstumu sodinti cukinijas
Kuo didesnis užauga krūmas, tuo daugiau vietos sodinant reikia palikti tarp cukinijų:
- Tarp krūminių cukinijų – 80–100 cm.
- Tarp vešlių ir besidriekiančių cukinijų – 120–150 cm.
- Tarp eilių – 100–150 cm.
Įprasto pločio lysvėje telpa tik viena cukinijų eilė, sodinama per vidurį. Kai kerai auga per arti, jų lapai susiglaudžia, oras juda prasčiau, ir greičiau plinta miltligė. Tankmėje taip pat sunkiau pastebėti ir laiku nuskinti vaisius.
Kaip sodinti cukinijų daigus
Cukinijų daigai sodinami nesuardant šaknų gumulo, nes tada jie greičiau įsitvirtina. Sodinimo eiga:
- Prieš pat sodinimą gausiai palaistyti daigus, kad šaknų gumulas nesubyrėtų.
- Iškasti duobutę pagal vazonėlio dydį.
- Atsargiai išimti daigą ir pasodinti taip, kad šaknų gumulo viršus būtų lygiai su lysvės paviršiumi. Durpinio indelio nuimti nereikia.
- Užpilti duobutę žeme ir delnais lengvai suspausti aplink stiebą.
- Palaistyti, kad žemė susigulėtų aplink šaknis, ir pirmas 3–4 dienas neleisti jai išdžiūti.
Geriausia sodinti vakare arba prieš debesuotas, lietingas dienas, kadangi tada daigai spėja atsigauti, kol jų nekaitina saulė. Jei lysvė uždengta juoda plėvele, joje reikia įpjauti kryžmos formos angas ir sodinti daigus į jas.
Cukinijos šiltnamyje ir vazone
Cukinijos šiltnamyje pradeda derėti anksčiau nei lauke, o vazone jas galima užsiauginti ir neturint daržo. Abiem atvejais prie žiedų patenka mažiau apdulkintojų, todėl vaisiai mezgasi prasčiau.
Cukinijų auginimas šiltnamyje
Cukinijas į nešildomą šiltnamį sodinti per anksti rizikinga, nes jis nuo šalnos apsaugo tik 1–2 °C. Geriausiai jos auga, kai dieną būna 24–29 °C, o naktį – daugiau nei 10 °C. Vėsesnėmis naktimis augimas sulėtėja ir žiedų būna mažiau.
Karštą dieną šiltnamį reikia vėdinti, kai temperatūra pakyla virš 32 °C. Nuo 35 °C pažeidžiami žiedai: jie nukrinta, o vaisiai užauga netaisyklingos formos. Reguliariai vėdinamame šiltnamyje oras lieka sausesnis, ir lėčiau plinta miltligė bei lapų dėmėtligės. Ligų mažėja ir tada, kai laistoma prie šaknų, neapšlakstant lapų. Vandens reikia tolygiai: pritrūkus jo žydėjimo metu, vaisiai mezgasi prasčiau ir užauga smulkūs.
Uždarame šiltnamyje cukinijos dažnai gausiai žydi, bet vaisių užmezga mažai, nes bitės ir kamanės į vidų patenka sunkiai. Kol orai vėsūs ir durys laikomos uždarytos, patikimiausiai dera partenokarpinės veislės. Jei auginamos kitos veislės, šiltomis dienomis durys ir langai turi būti atviri, o jei vabzdžių vis tiek mažai, žiedus tenka apdulkinti rankomis.
Cukinijų auginimas vazone ir balkone
Cukinijas vazone auginti galima, tačiau tik kompaktiškas veisles ir dideliame inde. Tinkamiausios – vazonams išvestos cukinijos, pavyzdžiui, ‘Patio Star’ F1, kuri užauga iki 50 cm aukščio ir 0,5–1 m pločio, arba ‘Astia’. Įprastos krūminės veislės vazonui per didelės ir dera menkai.
Vazonas turi būti bent 45 cm skersmens, su skylėmis dugne vandeniui nutekėti. Mažesniame inde žemė greitai išdžiūsta, ir cukinijai pritrūksta vandens. Vazoną reikia pripildyti universalaus daržovių substrato ir sodinti į jį vieną cukiniją.
Vazone augančias cukinijas reikia laistyti dažnai, karštomis dienomis – kasdien, kad substratas būtų nuolat drėgnas. Patogu šalia stiebo įkasti nedidelį vazonėlį: į jį pilamas vanduo nuteka tiesiai iki šaknų. Kai pradeda augti pirmieji vaisiai, cukinijas kas 10–14 dienų naudinga tręšti skystomis kalio trąšomis.
Balkone vazonas statomas saulėtoje vietoje, kur nepučia stiprus vėjas. Jei bitės čia užskrenda retai, vaisiai užsimezga prasčiau, todėl žiedadulkes tenka rankiniu būdu perkelti nuo vyriškų žiedų ant moteriškų.
Cukinijų priežiūra
Cukinijų auginimas ir priežiūra vasarą nėra sudėtingi, kadangi tereikia tolygiai laistyti, stebėti vaisių mezgimą ir laiku pašalinti senus lapus.
Kaip laistyti cukinijas
Cukinijas geriausia laistyti rečiau, bet gausiai: per savaitę, įskaitant lietų, joms reikia apie 25 l vandens 1 m². Toks kiekis sudrėkina dirvą 15–20 cm gyliu, tačiau karštomis savaitėmis vandens reikia daugiau.
Daugiausia drėgmės cukinijoms reikia žydint ir augant vaisiams. Netolygiai laistomos jos mezga netaisyklingos formos vaisius, kurių galai gali paruduoti ir suminkštėti. Šis vaisių viršūnės puvinys atsiranda, kai dirva tai perdžiūsta, tai būna šlapia: tada augalas pasisavina per mažai kalcio, ypač patręštas per daug azoto. Kalcio trąšų šiuo atveju nereikia, kadangi užtenka laistyti tolygiai.
Vandenį reikia pilti prie šaknų, o ne ant lapų, nes ant šlapios lapijos greičiau plinta miltligė. Geriausia tai daryti rytą arba vakare, kai saulė nekaitina. Vandens trūkumą patikimiausia atpažinti pagal dirvą: jei 5–10 cm gylyje ji sausa, cukinijas laikas palaistyti. Laukti, kol nuvys lapai, nereikėtų, nes tada augalai jau kenčia nuo sausros.
Po šiaudų, nupjautos žolės ar komposto mulčiu dirva ilgiau išlieka drėgna, o piktžolių išdygsta mažiau. Mažiausiai vandens sunaudojama tada, kai jis tiekiamas tiesiai prie šaknų lašelinėmis laistymo sistemomis.
Kodėl cukinijos nemezga vaisių
Cukinijos nemezga vaisių daugiausia dėl to, kad moteriškų žiedų nepasiekia žiedadulkės. Ant to paties kero auga atskiri vyriški ir moteriški žiedai. Moterišką žiedą lengva atpažinti iš mažos vaisiaus užuomazgos po juo, o vyriškas auga ant ilgo, plono koto.
Pirmieji pražysta vyriški žiedai, o moteriškų atsiranda tik po kelių savaičių, todėl iš pradžių vaisių nebūna. Kai kurių hibridų pirmieji žiedai, atvirkščiai, būna moteriški, ir jie nukrinta, jei šalia dar nėra vyriškų. Moteriškas žiedas atsiveria ryte, ir apdulkinti jį galima tik vieną dieną. Žiedadulkės yra sunkios ir lipnios, vėjas jų neneša, tad žiedus apdulkina tik bitės, kamanės ir kiti vabzdžiai.
Cukinijų žiedų apdulkinimas sutrinka dėl šių priežasčių:
- Per mažai apdulkintojų – šalia nėra žydinčių augalų arba žydėjimo metu naudojami bites naikinantys insekticidai.
- Šaltas ir lietingas oras – tokiomis dienomis bitės skraido mažai.
- Karštis – kai dieną būna daugiau nei 35 °C, o naktį daugiau nei 24 °C, žiedadulkės žūva ir kere atsiranda daugiau vyriškų žiedų.
- Šešėlis – pavėsyje augantys krūmai taip pat išaugina daugiau vyriškų žiedų.
Gavusios per mažai žiedadulkių, užuomazgos pagelsta ir nukrinta arba užauga smulkūs, kreivi vaisiai, kurių vienas galas būna siauresnis ir pakitusios spalvos. Jei bičių mažai, cukinijas galima apdulkinti rankiniu būdu. Ryte reikia nuskinti ką tik atsivėrusį vyrišką žiedą, nuplėšti jo vainiklapius ir kuokeliais perbraukti per moteriško žiedo vidurį. Žiedadulkes galima perkelti ir minkštu teptuku.
Ar reikia genėti cukinijų lapus
Cukinijų lapų genėti nereikia: šalinami tik seni, pageltę ar ligų pažeisti lapai. Be jų oras kere juda laisviau, todėl miltligė plinta lėčiau. Ligotus lapus geriau išmesti, o ne dėti į kompostą, nes komposto krūvoje miltligės sukėlėjai nežūva.
Sveikų lapų daug skinti nereikėtų. Jie maitina augalą ir dengia vaisius nuo kaitrios saulės, o retoje lapijoje vaisiai užauga smulkesni ir gali nudegti. Nupjauti lapus patogiausia sausą dieną, kad pjūviai greičiau apdžiūtų.
Pilkšvos, baltos ar sidabrinės dėmės ant kai kurių cukinijų lapų yra natūrali jų spalva, o ne liga, todėl tokių lapų šalinti nereikia. Šios dėmės būna lygios ir kampuotos, o miltligės apnašos atrodo lyg balti milteliai.
Cukinijų tręšimas
Cukinijas tręšti reikia saikingai, nes azoto perteklius vėlina derlių. Derlingoje, kompostu patręštoje žemėje papildomų trąšų dažnai nereikia, o nederlingoje jų tenka įterpti ir augimo metu.
Kuo tręšti cukinijas
Cukinijas geriausia tręšti kompostu ar perpuvusiu mėšlu, o mineralinių trąšų prireikia tik nederlingoje dirvoje:
- Kompostą ir perpuvusį mėšlą reikia įterpti į dirvą pavasarį ar rudenį. Šviežio mėšlo naudoti nereikėtų, nes jis gali nudeginti šaknis.
- Kompleksinių trąšų prireikia tada, kai dirva nederlinga arba cukinijos auga lėtai: jose yra azoto, fosforo ir kalio.
- Kalio trąšos labiausiai tinka žydint ir augant vaisiams.
- Amonio salietros reikia tik tada, kai dirvoje trūksta azoto: užtenka apie 12 g 1 m², ištirpintos vandenyje.
- Medžio pelenai yra geras kalio šaltinis rūgščiai dirvai: jų apie 50–70 g 1 m² tolygiai įterpiama į žemę.
- Skystos organinės trąšos, pavyzdžiui, praskiestas mėšlo raugas, tinka tręšti augimo metu.
Gerai subrendęs kompostas, pavyzdžiui, iš kompostavimo dėžės, tinka ir dirvai gerinti, ir mulčiuoti. Daugelyje dirvų fosforo pakanka, todėl superfosfato prieš sodinimą dėti nereikia, nebent jo trūkumą parodo dirvožemio tyrimas.
Per daug azoto gavusios cukinijos užauga vešlios, bet žydėti ir derėti pradeda vėliau. Pelenų nereikėtų berti, jei dirvos pH yra 7 ar didesnis. Netinka ir anglių bei dažytos ar impregnuotos medienos pelenai.
Kada tręšti cukinijas
Cukinijos daugiausia tręšiamos prieš sodinimą, o augimo metu trąšos įterpiamos tik prireikus:
- Prieš sodinimą kiekvienoje būsimo kero vietoje iškasama maždaug kastuvo gylio ir pločio duobė ir pripildoma komposto ar perpuvusio mėšlo, likus kelioms savaitėms.
- Prigijus daigams, kai kerai pradeda plėstis, nederlingoje dirvoje ar lėtai augančias cukinijas galima patręšti azoto arba kompleksinėmis trąšomis.
- Augant vaisiams nederlingoje ar smėlingoje dirvoje kas 2 savaites tinka skystos kalio ar kompleksinės trąšos.
- Nuo rugsėjo cukinijų tręšti nebereikia.
Trąšų tirpalą reikia pilti ant drėgnos dirvos aplink kerą, neapšlakstant lapų, ir paskui palaistyti, kad maisto medžiagos pasiektų šaknis.
Cukinijų ligos ir kenkėjai
Daugumą cukinijų ligų sukelia moliūginius puolantys patogenai, todėl jos lengvai plinta tarp agurkų, moliūgų ir patisonų. Ligų ir kenkėjų dažnai galima išvengti sėjant sveikas sėklas ir prižiūrint tvarkingą daržą, tad purškimų prireikia retai.
Cukinijų ligos
Pagrindinės cukinijų ligos yra miltligė, netikroji miltligė, rauplės, kampuotoji bakterinė dėmėtligė, mozaikos virusai ir kekerinis puvinys. Beveik visas jas galima atpažinti iš lapų ar vaisių pažeidimų.
Miltligė. Ant lapų iš pradžių atsiranda blyškiai geltonų dėmių, kurios greitai pasidengia baltomis, miltelius primenančiomis apnašomis abiejose pusėse. Pirmiausia liga pažeidžia senus lapus vasaros viduryje ar pabaigoje, kai cukinijos jau dera. Ją sukelia grybas Podosphaera xanthii, kuris užkrečia tik moliūginius augalus. Sparčiausiai jis plinta drėgnu oru, esant 20–27 °C. Miltligė tiesiogiai nepažeidžia cukinijų vaisių, tačiau smarkiai apnikti kerai jų užaugina mažiau, ir jie būna smulkesni. Patikimiausia apsauga – atsparios veislės. Liga greičiau plinta pavėsyje ir pertręštuose keruose.
Netikroji miltligė. Viršutinėje lapo pusėje atsiranda geltonų ar gelsvai rudų kampuotų dėmių, o apatinėje – pilkšvų pūkuotų apnašų. Drėgnu oru liga išplinta greitai: sukėlėją neša oro srovės ir vanduo, jis patenka ir ant įrankių. Pasirodžius požymiams, purškimai jau nepadeda, todėl lieka rinktis atsparias veisles ir valyti įrankius.
Rauplės (kladosporiozė). Rauplių dėmės ant lapų būna baltos ar pilkos, su geltonu apvadu. Joms senstant vidurys iškrenta, ir lapai lieka skylėti. Ant vaisių susidaro įdubusios dėmės, padengtos žalsvai juoda aksomine apnaša, o pažeidimas gali siekti giliai į minkštimą. Liga plinta vėsiu, drėgnu oru, esant apie 21 °C, ir žiemoja augalų liekanose. Kadangi ji gali plisti ir su sėklomis, jas reikėtų pirkti iš patikimų tiekėjų ir nerinkti iš ligotų augalų.
Kampuotoji bakterinė dėmėtligė. Lapuose atsiranda kampuotų dėmių su gelsvu pakraščiu, o ant vaisių – smulkių vandeningų dėmelių, kurios vėliau pabąla ir sutrūkinėja. Pro įtrūkimus patekę kiti mikroorganizmai sukelia gleivėtą, nemalonaus kvapo vaisių irimą. Bakterijos plinta su sėklomis ir žiemoja liekanose. Labiausiai liga suintensyvėja lietingą vasarą, esant 24–28 °C. Užkrėtimo pavojus mažesnis, kai cukinijos neliejamos per lapus ir tarp šlapių augalų nedirbama.
Mozaikos virusai. Agurkų mozaikos ir cukinijų geltonosios mozaikos virusai išmargina lapus geltonai žaliomis dėmėmis, šie susiraukšlėja ir sumažėja, o kerai skursta. Vaisiai būna margi ir gumbuoti. Pavojingiausias yra cukinijų geltonosios mozaikos virusas: jei augalas užsikrečia iki žydėjimo, derliaus galima netekti visai. Virusus per kelias sekundes perduoda amarai, todėl insekticidai jų plitimo nesustabdo. Jie išlieka ir piktžolėse, pavyzdžiui, daržinėje žliūgėje ar paprastojoje žilėje, be to, nuo ligoto augalo ant sveiko patenka per rankas ir įrankius. Gydymo nėra, todėl užkrėstus kerus reikia kuo greičiau išrauti ir paskui nusiplauti rankas.
Kekerinis puvinys. Ši liga pirmiausia apninka nuvytusius žiedus ir jaunas užuomazgas: jos apauga pilku pūkuotu pelėsiu, suminkštėja ir ima irti. Neapdulkintos užuomazgos tiesiog pagelsta ir nudžiūsta, o puvinio pažeistas lengva atpažinti iš pelėsio. Liga plinta drėgnu oru, todėl nuvytusius žiedus nuo jaunų vaisių ir pažeistas užuomazgas geriausia nuskinti ir išnešti iš daržo.
Cukinijų kenkėjai
Pagrindiniai cukinijų kenkėjai Lietuvoje yra medvilninis amaras ir šliužai, o šiltnamyje – voratinklinė erkė ir baltasparnis.
Medvilninis amaras. Smulkūs, minkšti vabzdžiai sudaro kolonijas apatinėje lapų pusėje ir ant jaunų ūglių. Čiulpiami lapai susiraukšlėja ir pagelsta, kerai skursta, užuomazgos krinta, o ant lipnių amarų išskyrų įsikuria juoda suodligė. Didžiausia žala – mozaikos virusai, pernešami nuo ligotų augalų ant sveikų. Nedideles kolonijas galima nuplauti stipria vandens srove. Amarų gausą mažina ir natūralūs jų priešai: boružės, auksaakės.
Šliužai ir sraigės. Jie nugraužia jaunus augalus, žiedus ir vaisius. Mažiau nukenčia tvirti, didesni daigai, ypač jei pirmą laiką pridengiami gaubtais. Drėgnais vakarais šliužus galima surinkti su žibintuvėliu. Laistyti geriau rytą, kad naktį dirva būtų sausesnė. Biologinė priemonė yra nematodai Phasmarhabditis hermaphrodita, kurie veikia, kai dirvos temperatūra yra 5–20 °C. Didžiosios Britanijos karališkosios sodininkystės draugijos (RHS) tyrimas parodė, kad kiaušinių lukštai, varinė juosta, žvyras ar žievės mulčias šliužų nesulaiko.
Voratinklinė erkė. Šiltnamyje ir sausą, karštą vasarą lapuose atsiranda smulkių geltonų taškelių, vėliau jie parausta, apdžiūsta ir nukrinta, o ant jų matyti plonas voratinklis. Labiau kenčia sausros išvarginti, dulkėti augalai. Erkes galima nuplauti vandens čiurkšle. Plataus veikimo insekticidai jų tik pagausina, nes skatina erkių dauginimąsi.
Šiltnamio baltasparnis. Apatinėje lapų pusėje gyvena apie 1,5 mm dydžio balti vabzdžiai, kurie, sujudinus augalą, pakyla debesėliu. Jų lervos čiulpia sultis, o ant lipnių išskyrų įsikuria suodligė. Rudenį išvalytame šiltnamyje peržiemoja mažiau baltasparnių, o vėdinamame lėčiau plinta suodligė. Biologinei kovai naudojama parazitinė vapsvelė Encarsia formosa.
Jei natūralių priemonių neužtenka, galima rinktis registruotus augalų apsaugos produktus ir naudoti juos laikantis etiketės nurodymų. Žydinčių cukinijų insekticidais geriau nepurkšti, nes jie naikina bites.
Cukinijų derliaus nuėmimas ir laikymas
Cukinijų derlius nuimamas nuo liepos iki rudens šalnų, ir kuo dažniau skinami vaisiai, tuo ilgiau kerai dera. Šviežios cukinijos išsilaiko neilgai, todėl derliaus perteklių geriausia užšaldyti.
Kada nuimti cukinijas
Cukinijas valgymui reikia nuimti jaunas, o laikyti žiemai – subrendusias:
- Valgymui cukinijos skinamos 15–20 cm ilgio, kol žievelė dar blizga ir lengvai įsispaudžia nagu, o sėklos minkštos. Švelniausios būna vos 10–12 cm ilgio.
- Žiemai skirti vaisiai paliekami ant kero iki rudens, kol žievė sukietėja ir nagu jos nebeįmanoma įspausti. Retkarčiais juos reikia pavartyti, kad saulė pasiektų ir apatinę pusę.
- Iki pirmųjų šalnų nuskinamos visos likusios cukinijos, tiek jaunos, tiek subrendusios, nes šaltis jas pažeidžia.
Nuo žydėjimo iki skynimo praeina vos 4–8 dienos, tad kerus verta apžiūrėti kas antrą dieną, o karštomis savaitėmis – kasdien. Geru oru vienas keras per savaitę užaugina 3–4 vaisius.
Pražiopsotos cukinijos per kelias dienas išauga didelės, su kieta žievele ir sėklomis. Tokius vaisius reikia nuskinti, net jei jų neketinama valgyti, nes ant kero palikti jie mažina derlių.
Cukinijas geriausia ne nusukti, o nupjauti aštriu peiliu ar sekatoriumi, paliekant trumpą kotelį. Kero netampyti, nes iš stiebo mazgų išaugusios papildomos šaknys lengvai nutrūksta. Kai lapai šlapi, cukinijų geriau neskinti, nes tada lengviau išnešiojamos ligos. Skinant patogu mūvėti medvilnines pirštines, nes plona cukinijų žievelė lengvai įbrėžiama.
Cukinijų žiedai taip pat valgomi. Kad derlius nesumažėtų, skinami tik vyriški žiedai: jie auga ant ilgo koto ir neturi vaisiaus užuomazgos. Juos verta nuskinti ryte, tą pačią dieną, kai jie atsiveria.
Kaip laikyti cukinijas
Jaunas cukinijas geriausia laikyti 5–10 °C temperatūroje: tada jos išsilaiko apie savaitę, ilgiausiai dvi. Sudėtos į maišelį, jos lėčiau vysta. Šaldytuve, kur būna šalčiau nei 5 °C, cukinijas po 2–4 dienų pažeidžia šaltis: žievelėje atsiranda įdubusių, vandeningų dėmių, ir vaisiai greičiau genda. Todėl iš šaldytuvo jas geriau suvartoti per 4 dienas.
Žiemai subrendusios, kietos žievės cukinijos laikomos vėsioje, tamsioje ir nešąlančioje vietoje, pavyzdžiui, rūsyje ar garaže. Ten jos išsilaiko mėnesį ar du, tačiau vaisius reikia reguliariai apžiūrėti ir pradėjusius gesti išrinkti.
Ilgiausiai derlius išsilaiko šaldiklyje. Užšaldyti cukinijas reikia taip:
- Supjaustyti cukinijas 1–1,5 cm storio griežinėliais arba sutarkuoti, jei jos bus naudojamos kepiniams.
- Blanširuoti 3 minutes verdančiame vandenyje.
- Iškart atvėsinti lediniame vandenyje ir nusausinti.
- Griežinėlius išdėlioti ant padėklo vienu sluoksniu ir užšaldyti, kad nesuliptų.
- Sušalusias cukinijas supilti į sandarius maišelius, išspaudžiant orą.
Taip paruoštos cukinijos tinka naudoti apie 10 mėnesių.
Cukinijų patiekalai ir ruošiniai
Cukinijų skonis švelnus, tad jos dera ir sūriuose patiekaluose, ir saldžiuose kepiniuose. Derliaus perteklių nesunku paruošti žiemai.
Ką pagaminti iš cukinijų
Iš cukinijų galima pagaminti ir kasdienių patiekalų, ir kepinių:
- Cukinijų blynai kepami iš tarkuotų cukinijų, kiaušinių ir miltų, į tešlą galima įdėti sūrio ar varškės. Kad blynai nebūtų skysti, tarkius verta pasūdyti ir, kai jie išskirs sulčių, gerai nuspausti. Tokia pati tešla tinka ir vafliams.
- Cukinijų apkepui tarkuotos ar griežinėliais supjaustytos cukinijos sumaišomos su varške, kiaušiniais ir sūriu. Orkaitėje 180 °C temperatūroje apkepas kepa 30–45 minutes. Šiam patiekalui tinka ir didesnės cukinijos.
- Įdarytoms cukinijoms su faršu patogiausi vidutinio dydžio vaisiai. Perpjautų išilgai cukinijų vidurį reikia išskobti, sumaišyti su faršu ir sūriu, tada šiuo įdaru prikimšti puseles ir iškepti orkaitėje.
- Trintai cukinijų sriubai cukinijas verta virti su svogūnais ir bulvėmis, nes bulvės sriubą sutirština. Išvirusias daržoves belieka sutrinti iki vientisos masės.
- Cukinijų salotoms tinka jaunos cukinijos, daržovių skustuku supjaustytos plonomis juostelėmis ir apšlakstytos citrinų sultimis bei aliejumi.
- Cukinijų troškinį galima gaminti su pomidorais, paprikomis, baklažanais, vištiena ar mėsa. Cukinijas geriau dėti paskutines, nes jos suminkštėja greičiau nei kitos daržovės.
- Keptas cukinijas galima ruošti keptuvėje arba orkaitėje. Keptuvėje griežinėliai iškepa per 3–6 minutes, o orkaitėje 220 °C temperatūroje – maždaug per 15 minučių.
- Pyragai, keksiukai, braunis ar duona su tarkuotomis cukinijomis būna drėgnesni, o daržovės skonis juose beveik nejuntamas.
- Cukinijų uogienė verdama su apelsinais ar citrinomis, kurių sultys ir žievelė suteikia jai gaivaus rūgštumo.
Cukinijos žiemai
Cukinijas žiemai galima konservuoti, šaldyti arba džiovinti. Mišrainės, marinuotos ir saldžiarūgštės cukinijos konservuojamos su actu ar citrinų sultimis, o pripildyti stiklainiai pasterizuojami. Cukinijos yra mažai rūgščios daržovės, todėl be rūgšties uždarytuose stiklainiuose gali išlikti botulizmą sukeliančios bakterijos. Patikrinto ir saugaus būdo, kaip tokias cukinijas konservuoti, nėra.
Be acto cukinijas žiemai geriausia užšaldyti arba išdžiovinti. Išdžiovinti jas paprasta: cukinijas reikia supjaustyti maždaug 0,6 cm griežinėliais ir 30 sekundžių pablanširuoti verdančiame vandenyje. Orkaitėje ar džiovyklėje 57–60 °C temperatūroje griežinėliai laikomi tol, kol tampa trapūs. Traškučiams blanširuoti nereikia. Sausi griežinėliai tinka sriuboms ir troškiniams.
Cukinijų žiedai
Cukinijų žiedus galima įdaryti sūriu ar faršu, apvolioti tešloje ir apkepti keptuvėje arba orkaitėje. Prieš gaminant iš žiedo reikia atsargiai išimti kuokelį ir patikrinti, ar viduje neužsiliko vabzdžių. Žiedai greitai vysta, todėl juos geriausia pagaminti kuo greičiau po skynimo.
Cukinijų nauda sveikatai
Cukinijos yra mažai kaloringos daržovės ir vitamino C šaltinis. Pavojingos sveikatai jos būna tik tada, kai yra karčios.
Cukinijų kalorijos ir maistinė vertė
Cukinijose kalorijų labai mažai: 100 g turi apie 17 kcal, o vidutinė, maždaug 200 g sverianti daržovė – apie 34 kcal. Beveik 95 % cukinijų masės sudaro vanduo.
Žalių cukinijų maistinė vertė (100 g)
| Rodiklis | Kiekis |
|---|---|
| Energinė vertė | 17 kcal |
| Vanduo | 94,8 g |
| Baltymai | 1,2 g |
| Angliavandeniai | 3,1 g, iš jų cukrų 2,5 g |
| Skaidulinės medžiagos | 1 g |
| Riebalai | 0,3 g |
| Vitaminas C | 17,9 mg |
| Kalis | 261 mg |
Keptos aliejuje cukinijos sugeria riebalų, todėl kalorijų jose smarkiai padaugėja.
Kuo naudingos cukinijos
Cukinijos naudingos organizmui pirmiausia dėl vitamino C: 100 g jų turi apie 22 % rekomenduojamos paros normos. Vitaminas C padeda palaikyti normalią imuninės sistemos veiklą, didinti geležies įsisavinimą ir mažinti nuovargį. Be jo, cukinijose yra kalio, folatų ir karotenoidų liuteino bei zeaksantino.
Karštis dalį vitamino C suardo, todėl virtose cukinijose jo lieka maždaug ketvirtadaliu mažiau nei žaliose. Daugiausia naudos duoda žalios cukinijos, supjaustytos ar sutarkuotos į salotas. Jaunų cukinijų lupti nereikia: jų žievelė plona ir minkšta.
Kokių cukinijų negalima valgyti
Karčių cukinijų valgyti negalima, nes jose yra nuodingų medžiagų kukurbitacinų. Šios medžiagos nesuyra nei verdant, nei kepant, o druska ar padažai tik užmaskuoja kartumą. Apsinuodijimo simptomai prasideda per kelias minutes ar valandas: atsiranda pilvo skausmas, pykinimas, vėmimas ir viduriavimas. Sunkiais atvejais tenka gydytis ligoninėje.
Darže užaugusios cukinijos apkarsta dėl šių priežasčių:
- Iš savo cukinijų surinktos sėklos. Jei šalia augo dekoratyviniai moliūgai, bitės galėjo apdulkinti cukinijų žiedus moliūgų žiedadulkėmis. Iš tokių sėklų išaugę kerai kartais veda karčius vaisius.
- Savaime išdygę kerai. Pernai nukritusių vaisių sėklos galėjo būti sukryžmintos su kitais moliūginiais augalais.
- Karštis ir sausra. Per didelį karštį ir sausrą keruose kaupiasi daugiau kukurbitacinų.
Prieš gaminant verta paragauti mažą žalios cukinijos gabalėlį. Pajutus kartumą, gabalėlį reikia išspjauti, o visą cukiniją išmesti. Kitų šio kero vaisių taip pat geriau nevalgyti. Kad tokių vaisių pasitaikytų rečiau, sėklas geriausia kasmet pirkti naujas.
Peraugusios cukinijos nėra nuodingos: jei nekarčios, išskobus sėklas, jas galima troškinti ar įdaryti.
Dažniausiai užduodami klausimai apie cukinijas
Pabaigai
Cukinijas daržo plane verta papildyti moliūgais, nes šių daržovių sėjos ir sodinimo laikas sutampa, bet derlių jos duoda skirtingu metu. Cukinijos dera visą vasarą, o moliūgai subręsta tik rudenį. Kietos žievės moliūgai vėsioje patalpoje išsilaiko didžiąją žiemos dalį, todėl juos galima valgyti ir tada, kai cukinijų sezonas jau baigėsi.
Cukinijų daigai į lysvę sodinami ne anksčiau kaip gegužės pabaigoje, todėl pavasarį jų vieta kurį laiką būna tuščia. Ten anksti galima pasėti špinatų arba pasodinti svogūnų laiškams. Špinatai ir laiškai užauga per kelias savaites ir laiku užleidžia vietą cukinijoms. Taip per sezoną toje pačioje lysvėje užauga du derliai. Vietoj cukinijų joje vasarą gali augti ir kitos šilumamėgės daržovės, pavyzdžiui, pomidorai ar paprikos.
Atnaujinta: 2026-11-01