Chrizantemos – rudens žiedai sode ir vazonuose
Chrizantemos (lot. Chrysanthemum) – rudenį žydinčios gėlės, dažnai auginamos vazonuose, kapavietėse, prie įėjimų, terasose ir gėlynuose, kai dauguma vasarinių augalų jau baigia sezoną. Jų išvaizda labai priklauso nuo auginimo būdo: kompaktiški vazoniniai kerai dažniausiai formuojami tankiam rudens žydėjimui, o lauke pasodintos daugiametės chrizantemos reikalauja daugiau dėmesio žiemojimui.
Chrizantemoms svarbus trumpėjantis dienos ilgis, todėl jos natūraliai krauna pumpurus vasaros pabaigoje ir rudenį. Daug problemų sukelia per šlapia dirva, prasta oro cirkuliacija ir per vėlyvas persodinimas prieš šalčius. Jei chrizantemos auginamos ne tik kaip sezoninė dekoracija, verta iš anksto įvertinti, ar pasirinkta veislė gali žiemoti lauke, ar ją geriau laikyti vėsioje, šviesioje patalpoje.
Chrizantemų rūšys ir grupės
Chrizantemos skiriasi ne tik žiedų spalva. Vienos geriau tinka ilgalaikiam auginimui gėlyne, kitos dažniau perkamos kaip rudeninis vazoninis augalas, o dalis veislių auginamos dėl stambių žiedų skynimui ir floristikai. Renkantis chrizantemas verta žiūrėti ne tik į žiedo išvaizdą, bet ir į tai, ar augalas skirtas laukui, vazonui, skynimui ar trumpalaikiam rudens dekorui.
Daugiametės lauko chrizantemos
Daugiametės lauko chrizantemos tinka tiems, kurie nori jas auginti gėlyne ilgiau nei vieną sezoną. Joms reikia saulėtos vietos, laidžios dirvos ir pakankamai laiko įsišaknyti iki žiemos. Patikimiausia tokias chrizantemas sodinti ne vėlai rudenį, o anksčiau, kad krūmelis sustiprėtų prieš šalčius.
Lauke geriau pasiteisina ne kiekviena rudenį nusipirkta chrizantema. Ilgalaikiam gėlynui verta rinktis lauko auginimui skirtas, geriau žiemojančias veisles, ypač smulkiažiedes arba ne per vėlai žydinčias chrizantemas. Sunkioje, užmirkstančioje dirvoje jos žiemoja prasčiau, todėl vieta turi būti šviesi ir neužmirkstanti.
Vazoninės chrizantemos
Vazoninės chrizantemos dažniausiai perkamos rudenį jau suformuotos ir gausiai žydinčios. Jos tinka terasoms, balkonams, įėjimams, kapų apželdinimui ir trumpalaikiam rudens dekorui. Toks krūmelis iš karto sukuria ryškų vaizdą, todėl dažnai pasirenkamas tada, kai norisi greito sezoninio efekto.
Vis dėlto vazoninė chrizantema nebūtinai bus patikima daugiametė lauko gėlė. Dalis jų auginamos pirmiausia kaip sezoninė puošmena, todėl pasibaigus žydėjimui gali neperžiemoti arba kitais metais atrodyti silpniau. Perkant verta rinktis tankų, neperdžiūvusį krūmelį su daug dar neprasiskleidusių pumpurų ir sveikais lapais.
Smulkiažiedės chrizantemos
Smulkiažiedės chrizantemos formuoja daug mažesnių žiedų, todėl krūmelis atrodo tankus ir gausiai žydintis. Jos tinka vazonams, gėlyno pakraščiams, mišrioms rudens kompozicijoms ir vietoms, kur svarbus bendras spalvos efektas, o ne vienas labai stambus žiedas.
Smulkiažiedės chrizantemos dažnai atrodo natūraliau gėlyne negu didelių floristinių žiedų formos. Jos lengviau dera su varpiniais augalais, astrūnais, šilokais ir kitomis rudenį dekoratyviomis gėlėmis. Jei tikslas – ilgiau išlaikyti žydintį rudens kerą, ši grupė dažnai praktiškesnė už labai stambiažiedes chrizantemas.
Stambiažiedės chrizantemos
Stambiažiedės chrizantemos auginamos dėl didelių, išraiškingų žiedų. Jos dažniau siejamos su skynimu, floristika ir reprezentaciniais žiedais negu su paprastu, mažai priežiūros reikalaujančiu gėlynu. Tokios chrizantemos gali atrodyti įspūdingai, bet joms paprastai reikia geros vietos, daugiau priežiūros ir kartais atramų.
Gėlyne stambiažiedes chrizantemas verta sodinti ten, kur žiedai bus gerai matomi ir jų neužstos kiti augalai. Jos netinka kiekvienai vietai: atviresnėje, lietingoje ar vėjuotoje aplinkoje dideli žiedai greičiau praranda tvarkingą formą. Skynimui ir puokštėms ši grupė vertinga dėl stambaus žiedo, ilgesnio stiebo ir ryškaus rudens efekto.
Adatinės ir voratinklinės chrizantemos
Adatinės, voratinklinės ir quilled formos chrizantemos išsiskiria siaurais, ilgesniais, kartais vamzdelio ar siūlo įspūdį kuriančiais žiedlapiais. Tokie žiedai atrodo visai kitaip negu klasikinės apvalios pilnavidurės chrizantemos, todėl labiau tinka išskirtiniams akcentams ir floristikai.
Šios chrizantemos naudingos tada, kai norisi ne vien spalvos, bet ir neįprastos žiedo formos. Gėlyne jos geriausiai atrodo iš arti arba atskirose grupėse, kur galima aiškiai matyti žiedlapių struktūrą. Dalis tokių veislių labiau auginamos skynimui, todėl prieš perkant verta įvertinti, ar augalas tikrai skirtas lauko gėlynui, ar labiau floristiniam naudojimui.
Chrizantemų veislės
Chrizantemų veisles verta rinktis pagal tai, kur jos bus auginamos: gėlyne, vazone, skynimui ar tik trumpalaikiam rudens dekorui. Kai kurios veislės geriau tinka lauko gėlynams ir gali augti kelis sezonus, kitos labiau vertinamos dėl stambių floristinių žiedų arba neįprastos žiedo formos.
Daugiametės lauko chrizantemos gėlynui
Lauko gėlynui geriausia rinktis ne vien pagal žiedų spalvą, o pagal augalo atsparumą, žydėjimo laiką ir augimo formą. Patikimesnės yra tos chrizantemos, kurios spėja pražysti iki stipresnių šalnų, gerai krūmijasi ir nėra skirtos vien trumpalaikiam vazoniniam dekorui.
‘Clara Curtis’ – daugiametė lauko chrizantema rausvais, ramunę primenančiais žiedais. Ji tinka gėlynams, kuriuose norisi ne labai stambaus floristinio žiedo, o lengvesnio, natūralesnio rudens žydėjimo. Tokia veislė gerai dera su kitomis rudenį žydinčiomis daugiametėmis gėlėmis.
‘Mei-Kyo’ – smulkesnių, rausvai violetinių žiedų chrizantema, tinkama rudens gėlynams ir mišrioms kompozicijoms. Ji vertinga dėl gausesnio, ne per sunkaus žydėjimo ir tvarkingo kerelio vaizdo.
‘Gold-marianne’ – geltonų žiedų lauko chrizantema, tinkama rudens gėlynams ir spalviniams akcentams. Tokias veisles verta sodinti ten, kur rudenį reikia aiškesnės šviesios spalvos, bet nenorima vien trumpalaikės vazoninės puošmenos.
Stambiažiedės chrizantemos skynimui
Stambiažiedės chrizantemos labiausiai vertinamos dėl žiedo dydžio, formos ir laikymosi puokštėse. Jos gali būti auginamos ir gėlyne, tačiau dažniau siejamos su skynimu, floristika ir reprezentaciniais rudens žiedais. Tokios veislės nėra pats paprasčiausias pasirinkimas, jei norisi mažai priežiūros reikalaujančio daugiamečio gėlyno.
‘Baltica White’ – balta pilnavidurė chrizantema, dažnai naudojama skynimui ir floristiniams deriniams. Ji tinka šviesiems rudens akcentams, puokštėms ir tvarkingesniam, klasikiniam žiedų vaizdui.
‘Yellow Reagan’ – geltonų daisy tipo floristinių chrizantemų kryptis. Ją geriau vertinti kaip skynimui ir puokštėms skirtą chrizantemą, o ne kaip pagrindinę daugiametę gėlyno veislę. Jei perkamas sodinukas gėlynui, svarbu žiūrėti ne tik į pavadinimą, bet ir į tai, ar augalas skirtas lauko auginimui.
‘Tom Pearce’ – stambesnio žiedo chrizantema su bronziniais, rudai auksiniais atspalviais ir į vidų linkstančiais žiedlapiais. Ji atrodo masyviau negu smulkiažiedės vazoninės chrizantemos, todėl labiau tinka skynimui, šiltesnių rudens spalvų kompozicijoms ar ryškiam gėlyno akcentui.
Išskirtinių formų chrizantemos
Kai kurios chrizantemos pasirenkamos ne dėl aukščio ar žiedų kiekio, o dėl pačios žiedo formos. Adatinės, voratinklinės, quilled ar neįprastos struktūros žiedai geriausiai atsiskleidžia ten, kur augalą galima matyti iš arti.
‘Anastasia Green’ – žalsvų žiedų chrizantema, išsiskirianti voratinkline / quilled žiedo forma. Siauri, ilgi žiedlapiai sukuria lengvesnį ir išraiškingesnį vaizdą negu klasikinės pilnavidurės chrizantemos. Ši veislė labiau tinka skynimui, floristiniams deriniams arba išskirtiniam rudens akcentui.
Adatinės chrizantemos tinka tada, kai norisi ryškesnės žiedo struktūros ir ne tokio tradicinio apvalaus žiedo. Jos gražiai atrodo puokštėse, rudeninėse kompozicijose ir vietose, kur žiedai matomi iš arti.
Vazoninių chrizantemų pasirinkimas
Vazoninės chrizantemos dažnai parduodamos ne pagal vieną aiškiai nurodytą veislę, o pagal spalvą, krūmelio formą ir žiedų tipą. Todėl renkantis svarbiau įvertinti ne pavadinimą, o paties augalo būklę.
Geras vazoninis krūmelis turi būti tankus, tolygiai šakotas, su daug dar neprasiskleidusių pumpurų. Lapai turi būti sveiki, nepageltę, o žemė vazone – ne visiškai perdžiūvusi. Jei chrizantema perkama lauke laikyti rudenį, geriau rinktis augalą su dalimi dar uždarų pumpurų, nes visiškai išsiskleidęs krūmelis dekoratyvus bus trumpiau.
Chrizantemų veislių ir tipų palyginimas:
| Chrizantema | Kuo išsiskiria | Kur tinka |
|---|---|---|
| ‘Clara Curtis’ | Rausvi, ramunę primenantys žiedai, daugiametė lauko kryptis | Rudens gėlynams, mišrioms kompozicijoms |
| ‘Mei-Kyo’ | Smulkesni rausvai violetiniai žiedai, tvarkingas keras | Lauko gėlynams, rudens deriniams |
| ‘Gold-marianne’ | Geltoni žiedai, lauko gėlynams tinkama kryptis | Šviesiems rudens akcentams |
| ‘Baltica White’ | Balti pilnaviduriai žiedai | Skynimui, floristiniams deriniams |
| ‘Yellow Reagan’ | Geltoni daisy tipo floristiniai žiedai | Puokštėms, skynimui |
| ‘Tom Pearce’ | Bronziniai, rudai auksiniai, stambesni žiedai | Skynimui, šiltiems rudens akcentams |
| ‘Anastasia Green’ | Žalsvi voratinklinės / quilled formos žiedai | Floristikai, skynimui, išskirtiniams deriniams |
| Vazoninės chrizantemos | Tankūs, gausiai žydintys sezoniniai krūmeliai | Terasoms, balkonams, rudens dekorui |
Kaip pasirinkti chrizantemų veislę
Chrizantemų veislę geriausia rinktis pagal tai, ar augalas bus auginamas gėlyne, vazone, skynimui ar tik trumpalaikiam rudens vaizdui. Vien žiedų spalvos čia nepakanka – svarbu ir augalo paskirtis, žiemojimas, žiedų dydis bei krūmelio būklė.
- Gėlynui rinkitės daugiametes lauko chrizantemas, kurios gali augti ilgiau nei vieną sezoną. Jas geriau sodinti pakankamai anksti, kad iki žiemos spėtų įsišaknyti.
- Vazonams ir greitam rudens vaizdui tinka kompaktiškos vazoninės chrizantemos. Jos iškart atrodo dekoratyviai, bet nebūtinai gerai peržiemoja lauke.
- Gausiam žydėjimui ir tankiam krūmeliui rinkitės smulkiažiedes chrizantemas. Jos gražiai užpildo vazonus, pakraščius ir rudens kompozicijas.
- Skynimui ir išraiškingiems žiedams tinka stambiažiedės, floristinės arba voratinklinės formos chrizantemos. Jos gali atrodyti įspūdingai, bet dažnai reikalauja daugiau priežiūros.
- Perkant chrizantemą rudenį, verta patikrinti ne tik žiedų spalvą. Daug svarbiau, kad krūmelis turėtų daug pumpurų, sveikus lapus ir nebūtų perdžiūvęs.
Chrizantemų sodinukai: kaip išsirinkti ir prižiūrėti iki sodinimo
Chrizantemų sodinukai dažniausiai perkami jau suformuoti, dažnai net žydintys, todėl lengva apsigauti vertinant tik žiedus. Gražiai atrodantis krūmelis prekybos vietoje nebūtinai bus tinkamas ilgesniam auginimui, jei jo šaknys peraugusios, lapai pažeisti, o augalas ilgai stovėjo per mažame vazone ar permirkusiame substrate.
Renkantis chrizantemą verta iš karto apsispręsti, ko iš jos tikitės. Vienos chrizantemos perkamos kaip sezoninė rudens dekoracija, kitos sodinamos į gėlyną kaip daugiametės lauko gėlės, dar kitos auginamos vazonuose ir bandomos išsaugoti kitam sezonui. Nuo šio pasirinkimo priklauso, kokio sodinuko ieškoti ir kaip su juo elgtis po įsigijimo.
Kaip atrodo sveikas chrizantemos sodinukas
Sveiką chrizantemos sodinuką reikia vertinti ne tik pagal žiedų kiekį. Daug svarbiau, kad keras būtų tvirtas, lapai nepažeisti, o šaknų gniužulas neišdžiūvęs ir nepermirkęs.
Rinkdamiesi sodinuką, patikrinkite kelis požymius:
- Keras turi būti tankus ir tvirtas – stiebai neturėtų būti išgulę, gležni ar smarkiai ištįsę.
- Lapai turi būti sveiki – be gausių dėmių, pilkų apnašų, lipnumo, susisukusių kraštų ar masinio geltimo.
- Žiedpumpuriai turi būti skirtingų stadijų – geriausia, kai dalis žiedų jau prasiskleidę, o dalis dar pumpuruose. Toks augalas ilgiau išliks dekoratyvus.
- Substratas vazone turi būti drėgnas, bet ne šlapias – nuolat permirkusi žemė gali rodyti šaknų puvinio riziką.
- Šaknys neturi būti supuvusios – jei galima atsargiai patikrinti, šaknų gniužulas turi būti gyvybingas, be nemalonaus kvapo ir tamsių, gleivėtų vietų.
Jeigu chrizantemos lapai stipriai dėmėti, o prie stiebų matyti pilkų pūkuotų apnašų, tokio augalo geriau nepirkti. Rudenį, kai orai drėgni ir vėsūs, pažeistos chrizantemos labai greitai praranda dekoratyvumą.
Daugiametė ar sezoninė chrizantema
Perkant chrizantemą svarbu suprasti, ar ji skirta ilgesniam auginimui lauke, ar labiau sezoninei rudens dekoracijai. Ne visi rudenį parduodami žydintys krūmeliai patikimai peržiemoja gėlyne, net jei atrodo stiprūs ir tankūs.
Jeigu norite chrizantemą auginti kaip daugiametę, ieškokite informacijos etiketėje: veislės pavadinimo, atsparumo šalčiui, augumo ir auginimo paskirties. Daugiametėms lauko chrizantemoms svarbu, kad jos būtų pasodintos pakankamai anksti, spėtų įsišaknyti ir augtų laidžioje, neužmirkstančioje dirvoje.
Sezoninė vazoninė chrizantema gali būti puikus rudens akcentas prie įėjimo, terasoje, balkone ar kapavietėje, bet ją nebūtina laikyti ilgalaikiu gėlyno augalu. Tokiu atveju svarbiausia rinktis sveiką, dar ne iki galo pražydusį kerą ir pasirūpinti, kad vazone neužsistovėtų vanduo.
Ką daryti su chrizantema po įsigijimo
Nusipirkus chrizantemą, jos nereikėtų iš karto statyti į kaitrią saulę, vėjuotą vietą ar palikti be vandens. Prekybos vietoje augalas dažnai būna augęs tankiai, saugesnėmis sąlygomis, todėl staigus aplinkos pasikeitimas gali sukelti lapų vystimą ir žiedpumpurių kritimą.
Jeigu chrizantemą sodinsite į gėlyną, prieš sodinimą ją gerai palaistykite. Šaknų gniužulas turi būti drėgnas, kad išimant iš vazono nesubyrėtų. Jei šaknys stipriai susisukusios ratu, jas galima švelniai atlaisvinti pirštais, bet nereikia agresyviai ardyti viso gniužulo.
Jeigu chrizantemą paliksite vazone, pirmiausia patikrinkite, ar indas turi drenažo skylutes. Dekoratyviniuose išoriniuose vazonuose dažnai kaupiasi vanduo, todėl po laistymo jo perteklių reikia išpilti. Chrizantemoms reikia drėgmės, bet šaknys neturi mirkti vandenyje.
Kada verta persodinti nusipirktą chrizantemą
Nusipirktą chrizantemą verta persodinti tada, kai vazonas akivaizdžiai per mažas, šaknys stipriai užpildžiusios visą indą arba augalas labai greitai perdžiūsta. Persodinant į didesnį vazoną, rinkitės ne per sunkų, bet maistingą ir laidų substratą.
Jeigu chrizantema perkama rudenį ir jau gausiai žydi, persodinimą reikėtų atlikti atsargiai. Stipriai išardžius šaknis, augalas gali greičiau numesti žiedus. Tokiu atveju geriau perkelti visą šaknų gniužulą į šiek tiek didesnį indą, neardant jo daugiau nei būtina.
Į gėlyną rudenį sodinamas žydintis keras turi patekti į dirvą dar prieš ilgesnį atvėsimą. Labai vėlai įsigytą chrizantemą saugiau palikti vazone ir laikyti apsaugotoje vietoje, o sprendimą dėl sodinimo į nuolatinę vietą atidėti pavasariui.
Kaip ir kada sodinti chrizantemas
Chrizantemų sodinimas priklauso nuo to, ar turite daugiametę lauko chrizantemą, ar rudenį įsigytą jau žydintį vazoninį kerą. Pavasarį pasodintos daugiametės chrizantemos turi daugiau laiko įsišaknyti ir pasiruošti žiemai, o rudenį perkami žydintys krūmeliai dažniau naudojami kaip greitas sezoninis akcentas gėlyne, kapavietėje, prie įėjimo ar terasoje.
Lauke žiemoti paliekamos chrizantemos turi būti pasodintos į laidžią, neužmirkstančią dirvą. Rudenį joms pavojingas ne tik šaltis, bet ir šlapia žemė prie šaknų. Jei augalas nespėja įsitvirtinti, žiemos metu jis lengviau pašąla arba iššunta.
Chrizantemų sodinimo laikas
Daugiametes chrizantemas geriausia sodinti balandžio pabaigoje–gegužės mėnesį, kai dirva jau atšilusi ir nebelieka stipresnių šalnų. Pavasarį pasodintas keras per sezoną užaugina stipresnę šaknų sistemą, geriau šakojasi ir į žiemą įeina tvirtesnis.
Rugpjūčio pabaigoje–rugsėjo mėnesį dažnai sodinami jau suformuoti arba žydintys chrizantemų krūmeliai. Tokie augalai greitai suteikia rudens vaizdą gėlyne, prie namų ar kapavietėje, tačiau jų šaknims iki šalčių lieka mažiau laiko. Rudenį perkant jau žydinčius kerus, sodinimo datą verta pasitikrinti sodinimo kalendoriuje, nes chrizantemoms svarbu patekti į dirvą dar prieš ilgesnį atvėsimą.
Jeigu chrizantemą įsigijote spalio pabaigoje ar dar vėliau, jos geriau neskubėti sodinti į gėlyną. Saugiau palikti vazone ir laikyti apsaugotoje vietoje, o į nuolatinę vietą perkelti pavasarį, kai dirva atšyla ir nebelieka stipresnių šalnų.
Tinkama vieta chrizantemoms
Chrizantemoms parinkite saulėtą arba labai šviesią vietą. Pavėsyje jos ištįsta, krauna mažiau pumpurų, o žydėjimas būna silpnesnis. Saulė taip pat padeda greičiau pradžiūti lapams po lietaus, todėl sumažėja pilkojo puvinio ir kitų drėgmės skatinamų ligų rizika.
Vieta turi būti apsaugota nuo nuolatinių stiprių vėjų, bet ne uždara ir tvanki. Per tankiai susodinti arba blogai vėdinami kerai po lietaus ilgai lieka šlapi, o rudenį tai pavojinga dėl vėsesnio oro ir ilgiau besilaikančios drėgmės.
Jeigu chrizantemas sodinate kapavietėje ar prie tako, pirmiausia patikrinkite, ar po lietaus ten neužsilaiko vanduo. Jei žemė suslūgusi ir vanduo kaupiasi prie šaknų, geriau sodinti į pakeltą vietą arba rinktis vazonus su drenažo skylėmis.
Kokia dirva tinka chrizantemoms
Chrizantemoms tinka derlinga, puri ir vandeniui laidi dirva. Ji turi išlaikyti drėgmę augimo metu, bet neturi būti šlapia ir sunki. Lengvas priemolis su kompostu dažniausiai tinka geriau nei grynas smėlis ar sunkus molis.
Dirvą galima pagerinti pagal jos būklę:
- Molingai dirvai įmaišykite komposto, smulkios žievės, rupesnio smėlio ar kitos struktūrą gerinančios medžiagos.
- Skurdžiai, greitai džiūstančiai dirvai naudokite daugiau organikos, kad šaknys ilgiau gautų drėgmės ir maisto medžiagų.
- Užmirkstančiai vietai vien pagerintos duobutės neužteks – geriau rinktis aukštesnį, greičiau pradžiūstantį plotą.
Šviežio mėšlo tiesiai prie šaknų nedėkite. Chrizantemos jautriai reaguoja į per stiprią organiką ir drėgmės perteklių. Geriau naudoti gerai perpuvusį kompostą, o tręšimą vėliau derinti su augimo tarpsniu.
Chrizantemų sodinimas į gėlyną
Chrizantemą sodinkite tokiame pačiame gylyje, kokiame ji augo vazone. Per giliai užkastas kero pagrindas lengviau pūva, o per sekliai pasodintas augalas greičiau perdžiūsta. Prieš sodinimą vazoną gerai palaistykite, kad šaknų gniužulas lengviau išsiimtų ir nesubyrėtų.
Sodinant verta laikytis paprastos eigos:
- Iškaskite šiek tiek platesnę duobę už šaknų gniužulą.
- Įmaišykite komposto, jei dirva skurdi arba suslūgusi.
- Įstatykite augalą tame pačiame gylyje, kaip jis augo vazone.
- Užpilkite žeme ir lengvai prispauskite, kad neliktų didelių oro tarpų.
- Palaistykite, kad dirva priglustų prie šaknų.
Po pasodinimo dirvos paviršių galima mulčiuoti plonu komposto ar smulkios žievės sluoksniu. Mulčias padeda sulaikyti drėgmę, bet jo nereikėtų berti storai prie pat stiebų pagrindo, ypač rudenį, kai dirva ir taip ilgiau išlieka drėgna.
Atstumai tarp chrizantemų
Atstumai priklauso nuo veislės augumo. Smulkiažiedėms ir kompaktiškoms chrizantemoms dažniausiai pakanka 25–30 cm, o aukštesnėms ar stambiažiedėms veislėms reikia apie 40–50 cm. Jei augalai bus paliekami keliems sezonams, geriau nesodinti per tankiai.
Per tankiai susodinti kerai greičiau praranda formą, prasčiau vėdinasi ir rudenį ilgiau lieka drėgni. Didesni tarpai taip pat palengvina krūmo formavimą, nužydėjusių žiedų pašalinimą ir ligotų lapų iškirpimą.
Chrizantemos vazonuose: sodinimas ir priežiūros ypatumai
Chrizantemos vazonuose dažnai auginamos kaip rudens dekoracija prie įėjimo, terasoje, balkone ar kapavietėje. Vazone jos greitai sukuria ryškų vaizdą, tačiau jų priežiūra skiriasi nuo chrizantemų, augančių gėlyne. Ribotas žemės tūris greičiau perdžiūsta, bet kartu greičiau ir permirksta, jei indas neturi gero vandens nutekėjimo.
Vazonuose auginamoms chrizantemoms svarbiausia parinkti tinkamą indą, laidų substratą, palaikyti tolygią drėgmę ir apsaugoti šaknis nuo užmirkimo. Rudenį, kai orai vėsta, laistyti reikia atsargiau nei vasarą, nes vanduo garuoja lėčiau, o šaltame, šlapiame substrate šaknys greičiau pažeidžiamos.
Kokį vazoną rinktis chrizantemoms
Chrizantemoms rinkitės stabilų vazoną su drenažo skylėmis. Per mažame inde žemė greitai išdžiūsta, o didesnis žydintis keras gali lengvai išvirsti nuo vėjo ar stipresnio lietaus. Jei chrizantema perkama jau suformuota ir gausiai žydi, jos šaknų sistema dažnai būna užpildžiusi beveik visą vazoną, todėl per mažas indas greitai tampa problema.
Geriausia, kai vazonas yra ne tik gražus, bet ir praktiškas:
- Drenažo skylės būtinos, kad vandens perteklius galėtų nutekėti.
- Stabilus dugnas padeda išlaikyti augalą, kai žiedynai pasunkėja po lietaus.
- Pakankamas gylis leidžia šaknims vystytis ir ilgiau išlaikyti drėgmę.
- Išorinis dekoratyvinis vazonas tinka tik tada, jei po laistymo jame nelieka stovinčio vandens.
Jeigu chrizantema įstatoma į dekoratyvinį indą be skylučių, po lietaus ar laistymo vandenį reikia išpilti. Ilgai mirkstančios šaknys pradeda pūti, o augalas gali greitai prarasti lapus ir žiedus.
Substratas ir drenažas vazonuose
Vazoninėms chrizantemoms tinka maistingas, purus ir laidus substratas. Jis turi išlaikyti drėgmę, bet neturi sukristi į sunkų, šlapią gumulą. Įprastą gėlių substratą galima pagerinti perlitu, smulkiu žvyru ar trupučiu rupesnio smėlio, kad vanduo lengviau pasišalintų.
Vazono dugne verta įrengti drenažo sluoksnį iš keramzito, smulkios skaldelės ar žvyro. Tai ypač svarbu, jei chrizantemos laikomos lauke ir gauna lietaus. Vis dėlto vien drenažo sluoksnis neišgelbės, jei pats vazonas neturi skylučių arba nuolat stovi lėkštelėje su vandeniu.
Persodinant chrizantemą į didesnį vazoną, šaknų gniužulo stipriai neardykite. Jei šaknys susisukusios ratu, jas galima švelniai atlaisvinti pirštais. Augalą sodinkite tame pačiame gylyje, kaip jis augo anksčiau – per giliai užkastas kero pagrindas lengviau pūva.
Laistymas ir tręšimas vazonuose
Chrizantemos vazonuose mėgsta tolygią drėgmę, bet nemėgsta mirkti. Laistykite tada, kai viršutinis substrato sluoksnis pradeda pradžiūti, o ne pagal griežtą dienų skaičių. Šiltomis ir vėjuotomis dienomis vandens gali reikėti dažniau, o vėsiu, lietingu oru laistymą reikia sumažinti.
Laistant svarbu sudrėkinti visą šaknų gniužulą, ne tik paviršių. Jei vanduo iš karto nubėga pro vazono kraštus, substratas gali būti perdžiūvęs ir atšokęs nuo sienelių. Tokiu atveju vazoną galima trumpam pastatyti į indą su vandeniu, kad žemė tolygiau prisigertų drėgmės, o po to leisti vandens pertekliui nutekėti.
Žydėjimo metu vazonines chrizantemas galima tręšti žydintiems augalams skirtomis trąšomis. Dažniausiai pakanka tręšti kas 10–14 dienų, jei augalas aktyviai žydi ir nėra ką tik persodintas į maistingą substratą. Vėlyvą rudenį, kai žydėjimas baigiasi ir augimas lėtėja, tręšimą reikia nutraukti.
Tręšiant svarbu nepadauginti azoto. Per daug azoto skatina minkštą lapiją, bet gali silpninti žydėjimą ir didinti ligų riziką drėgnu oru. Rudens chrizantemoms svarbiau tolygi drėgmė, pakankamai šviesos ir sveiki žiedpumpuriai, o ne stiprus trąšų kiekis.
Kur laikyti vazonines chrizantemas
Vazonines chrizantemas laikykite šviesioje, vėdinamoje ir nuo stiprių vėjų apsaugotoje vietoje. Pavėsyje jos greičiau praranda tankią formą, o žiedai prasiskleidžia silpniau. Visiškai atvira, lietaus merkiama vieta taip pat nėra geriausia, nes žiedynai ir lapai ilgiau išlieka šlapi.
Prie įėjimo, terasoje ar balkone chrizantemoms dažnai tinka vieta, kur jos gauna daug šviesos, bet nėra nuolat perpučiamos vėjo. Kapavietėse svarbu pasirūpinti, kad vazonas stovėtų stabiliai ir po lietaus jame nesikauptų vanduo.
Jeigu naktimis prognozuojamos pirmosios šalnos, žydinčias vazonines chrizantemas galima trumpam perkelti arčiau sienos, po stogeliu arba pridengti lengva agroplėvele. Trumpa silpna šalna ne visada sunaikina visą augalą, bet žiedai ir pumpurai gali prarasti dekoratyvumą.
Ką daryti su vazoninėmis chrizantemomis po žydėjimo
Po žydėjimo vazoninę chrizantemą galima laikyti kaip sezoninę dekoraciją ir vėliau pašalinti, arba bandyti išsaugoti kitam sezonui. Sprendimas priklauso nuo to, ar tai daugiametė, šalčiui atsparesnė chrizantema, ar labiau sezoninis žydintis keras.
Jeigu norite pabandyti išsaugoti chrizantemą, po žydėjimo patrumpinkite stiebus ir perkelkite vazoną į vėsią, šviesią, nešildomą patalpą. Tinka veranda, šviesus garažas ar kita vieta, kur augalas neperšąla kiaurai, bet ir nepradeda augti kaip kambaryje. Žemė žiemą turi būti vos drėgna, ne šlapia.
Lauke paliktas vazonas per žiemą dažnai peršąla kiaurai. Net jei pati veislė galėtų žiemoti grunte, vazone šaknys labiau pažeidžiamos šalčio ir drėgmės svyravimų. Pavasarį peržiemojusį augalą galima palaipsniui pratinti prie lauko sąlygų ir, kai dirva atšyla, persodinti į gėlyną arba didesnį vazoną.
Chrizantemų dauginimo būdai ir patarimai
Chrizantemų dauginimas – puikus būdas praplėsti savo gėlyną ar išlaikyti mėgstamas veisles ilgiems metams. Šias gėles galima dauginti keliais skirtingais būdais, o kiekvienas jų turi savų privalumų. Pasirinkimas priklauso nuo turimos veislės ir sodininko patirties.
Dauginimas auginiais
- Pavasarį arba vasaros pradžioje nuo sveikų augalų nupjaunami 6–8 cm ilgio ūgliai.
- Lapų apatinę dalį reikia pašalinti, o kotelį pamerkti į vandenį ar pasodinti į smėlio ir durpių mišinį.
- Auginiai įsišaknija per 2–3 savaites, ypač jei laikomi šiltoje, drėgnoje vietoje.
- Įsišaknijusios chrizantemos persodinamos į nuolatinę vietą ar didesnius vazonus.
Dauginimas kerelio dalijimu
- Daugiametės chrizantemos dažnai atželia naujais ūgliais, todėl kas 2–3 metus jas galima atjauninti dalijant kerą.
- Augalas atsargiai iškasamas ir padalinamas į kelias dalis, kiekvienoje paliekant šaknų ir ūglių.
- Dalijimas atliekamas pavasarį, kad chrizantemos spėtų įsišaknyti iki žydėjimo.
Dauginimas sėklomis
- Chrizantemų sėklos dažniausiai naudojamos vienmetėms veislėms, nes daugiametės ne visada išlaiko veislės savybes.
- Sėjamos pavasarį į dėžutes arba tiesiai į dirvą, kai jau nebėra šalnų.
- Sėklų daigumas vidutinis, todėl jų paprastai sėjama daugiau nei reikia.
- Išaugintos chrizantemos pradeda žydėti tų pačių metų rudenį.
Naudingi patarimai
- Jei dauginama auginiais, verta naudoti šaknų formavimą skatinančius miltelius.
- Dalijant augalą, kerelį patartina iš karto sodinti į patręštą dirvą, kad jis greičiau prigytų.
- Vazonuose auginamos chrizantemos taip pat gali būti dauginamos tais pačiais būdais kaip ir augančios lauke.
Chrizantemų laistymas ir tręšimas
Chrizantemų laistymas ir tręšimas turi keistis pagal sezoną. Vasarą augalas formuoja kerą, lapiją ir būsimus pumpurus, todėl jam reikia tolygesnės drėgmės ir maisto medžiagų. Rudenį, kai orai vėsta, vanduo garuoja lėčiau, todėl perlaistymas tampa ne mažiau pavojingas negu sausra.
Svarbiausia palaikyti drėgną, bet neužmirkusią dirvą. Chrizantemos blogai jaučiasi, kai šaknys ilgai mirksta šaltame, šlapiame substrate, bet per sausras taip pat greitai praranda dekoratyvumą: lapai vysta, pumpurai formuojasi silpniau, o žiedai būna smulkesni.
Kaip laistyti chrizantemas
Gėlyne augančias chrizantemas geriausia laistyti prie šaknų, ne per lapus ir žiedynus. Taip vanduo patenka ten, kur jo labiausiai reikia, o lapija nešlampa be reikalo. Tai ypač svarbu rudenį, kai vėsios naktys ir drėgni žiedynai ilgiau neišdžiūsta.
Vasarą, kai chrizantemos aktyviai auga, dirva neturėtų visiškai perdžiūti. Jei augalas patiria drėgmės trūkumą pumpurų formavimosi metu, žydėjimas gali būti silpnesnis. Tačiau laistyti pagal griežtą grafiką nereikėtų – prieš laistymą geriau patikrinti, ar dirva prie šaknų jau pradžiūvusi.
Laistant verta laikytis kelių principų:
- Laistykite prie šaknų, kad vanduo nepatektų ant žiedynų ir lapų.
- Vasarą neleiskite dirvai visiškai perdžiūti, ypač pumpurų formavimosi metu.
- Rudenį laistykite atsargiau, nes vėsiu oru dirva ilgiau išlieka drėgna.
- Venkite stovinčio vandens, ypač sunkioje dirvoje ar dekoratyviniuose induose.
- Vazonuose drėgmę tikrinkite dažniau, nes substratas greičiau reaguoja į orų pokyčius.
Jeigu chrizantemos auga kapavietėje, prie tako ar terasoje, svarbu įvertinti ne tik laistymą, bet ir vandens nutekėjimą po lietaus. Suslūgusi žemė, indas be drenažo ar lėkštelėje stovintis vanduo gali greitai susilpninti net sveiką, gausiai žydintį kerą.
Chrizantemų tręšimas pagal augimo etapą
Chrizantemoms trąšų reikia ne vien žiedams, bet ir tvirtam kerui suformuoti. Vasaros pradžioje svarbesnis bendras augimas, vėliau – pumpurų formavimasis ir žydėjimas. Antroje sezono pusėje azoto reikia mažinti, kad augalas neaugintų perteklinės minkštos lapijos.
| Augimo etapas | Trąšų tipas | Pastaba |
|---|---|---|
| Aktyvus kero augimas | Kompleksinės arba žydintiems augalams skirtos trąšos | Azoto reikia saikingai. |
| Pumpurų formavimasis | Daugiau kalio ir fosforo | Pumpurams ir tvirtesniems žiedynams. |
| Žydėjimo laikotarpis | Žydintiems augalams skirtos trąšos | Ypač aktualu vazoninėms chrizantemoms. |
| Ruduo | Tręšimą mažinti arba nutraukti | Nebeskatinti naujo minkšto augimo. |
Trąšas naudokite pagal gamintojo nurodytą normą. Jei chrizantemos auga derlingoje, kompostu pagerintoje dirvoje, tręšti galima saikingiau. Per didelis azoto kiekis skatina lapiją, bet nebūtinai pagerina žydėjimą, todėl antroje vasaros pusėje jo nereikėtų padauginti.
Laistymas ir tręšimas vazonuose
Vazonuose augančios chrizantemos greičiau pajunta ir vandens trūkumą, ir jo perteklių. Ribotas substrato kiekis greičiau perdžiūsta per šiltas, vėjuotas dienas, bet dekoratyviniuose induose be drenažo vanduo gali užsistovėti po vieno stipresnio lietaus.
Vazonines chrizantemas laistykite tada, kai viršutinis substrato sluoksnis pradeda pradžiūti. Jei vanduo kaupiasi lėkštelėje ar išoriniame dekoratyviniame vazone, jį reikia išpilti. Žydėjimo metu vazonuose augantiems kerams maisto medžiagų gali pritrūkti greičiau, todėl tręšimas gali būti reguliaresnis, bet normos neturi būti didinamos.
Jeigu chrizantema neseniai persodinta į maistingą substratą, papildomai tręšti iš karto nebūtina. Geriau stebėti augalo būklę: ar lapai išlieka tvirti, ar pumpurai vystosi normaliai, ar substratas neperdžiūsta ir neužmirksta.
Kada mažinti laistymą ir tręšimą
Rudenį chrizantemų augimas lėtėja, todėl ir priežiūra turi būti ramesnė. Kai orai vėsūs, dirva ar substratas ilgiau išlieka drėgni, todėl laistyti reikia tik tada, kai to tikrai reikia. Perteklinė drėgmė šiuo metu gali skatinti šaknų silpimą ir žiedynų gedimą.
Tręšimą taip pat reikia mažinti, kai žydėjimas eina į pabaigą arba augalas nebeformuoja naujų pumpurų. Vėlyvą rudenį nebėra prasmės skatinti naujo augimo, nes minkšti ūgliai ir lapija nespės normaliai subręsti.
Šiame etape svarbiausia palaikyti tvarkingą drėgmės režimą: neleisti šaknims visiškai išdžiūti, bet ir nelaikyti chrizantemų šlapiame, šaltame substrate. Genėjimas ir paruošimas žiemai turėtų būti sprendžiami atskirai, pagal tai, ar auginama daugiametė lauko chrizantema, ar sezoninis vazoninis keras.
Chrizantemų genėjimas ir žiedų šalinimas
Chrizantemų genėjimas priklauso nuo to, ar auginate daugiametį kerą gėlyne, ar rudenį įsigytą jau žydinčią vazoninę chrizantemą. Vasarą formuojamas keras gali būti skabomas, kad augtų tankesnis ir išleistų daugiau šoninių ūglių. Rudenį nusipirktos žydinčios chrizantemos paprastai nebeformuojamos – joms svarbiau palaikyti tvarkingą žydėjimą ir pašalinti nuvytusias dalis.
Šiame skyriuje svarbu atskirti formavimą nuo paruošimo žiemai. Sezono metu genėjimas skirtas kero tankumui, žydėjimo tvarkai ir augalo švarai palaikyti. Stipresnis antžeminės dalies trumpinimas po šalnų ir dengimas priklauso jau žiemojimo etapui.
Viršūnių skabymas tankesniam kerui
Viršūnių skabymas taikomas jaunoms, dar nežydinčioms chrizantemoms, kai norima išauginti tankesnį ir platesnį kerą. Nugnybus pagrindinio ūglio viršūnę, augalas pradeda leisti daugiau šoninių ūglių, todėl vėliau gali suformuoti daugiau žydinčių šakelių.
Šį darbą geriausia atlikti vasaros pradžioje, kai augalas jau aktyviai auga, bet dar nekrauna žiedpumpurių. Per vėlai skabomos chrizantemos gali nespėti normaliai suformuoti žiedų, todėl rudenį jau žydinčių vazoninių chrizantemų formuoti nebereikia.
Viršūnes verta skabyti tada, kai:
- augalas dar jaunas ir aktyviai auga;
- norite tankesnio, apvalesnio kero;
- chrizantema dar nekrauna žiedpumpurių;
- ūgliai ilgi, bet augalas dar nėra pradėjęs žydėti.
Jeigu chrizantema jau suformavusi pumpurus arba žydi, viršūnių skabymas tik sumažins žydėjimą. Tokiu atveju geriau apsiriboti nužydėjusių žiedų ir pažeistų dalių šalinimu.
Nužydėjusių žiedų šalinimas
Nužydėjusius chrizantemų žiedus verta šalinti reguliariai. Taip keras ilgiau atrodo tvarkingas, geriau matosi nauji pumpurai, o augalas neeikvoja energijos sėklų formavimui. Tai ypač svarbu vazoninėms chrizantemoms, kurios laikomos matomose vietose – prie įėjimo, terasoje, balkone ar kapavietėje.
Žiedus geriausia šalinti švariu sekatoriumi arba atsargiai nulaužti ranka, jei žiedkotis lengvai atsiskiria. Kirpti reikėtų ne sveikus pumpurus, o tik jau parudavusius, nuvytusius ar pradėjusius gesti žiedynus.
Drėgnu rudens oru nužydėję žiedai greičiau ima pūti ir laikyti drėgmę ant kero. Todėl po ilgesnio lietaus verta apžiūrėti augalą ir pašalinti žiedynus, kurie jau praradę dekoratyvumą. Tai padeda sumažinti šlapios, gendančios masės kiekį kero viduje.
Pažeistų ir ligotų dalių pašalinimas
Sezono metu iš chrizantemų verta pašalinti nulūžusius stiebus, stipriai parudavusius lapus, pūvančius žiedynus ir aiškiai ligotas dalis. Tai nėra stiprus genėjimas – tai lengvas kero tvarkymas, padedantis palaikyti augalą švaresnį ir geriau vėdinamą.
Jeigu lapai ar žiedynai pažeisti ligų, jų nereikėtų mesti į kompostą. Geriau pašalinti iš gėlyno, kad ligų užkratas neplistų ant kitų augalų. Ypač atidžiai chrizantemas verta stebėti rudenį, kai oras drėgnas, o tankūs kerai po lietaus ilgai neišdžiūsta.
Tvarkant kerą svarbu nepašalinti per daug sveikos lapijos. Lapai dar maitina augalą, todėl kirpti reikia tik tai, kas nulūžę, pūva, aiškiai serga arba gadina bendrą kero vaizdą.
Ką kirpti po žydėjimo
Kai chrizantemos baigia žydėti, galima pašalinti nuvytusius žiedynus ir pažeistas antžemines dalis. Jeigu augalas dar turi sveikų žalių lapų, jo nereikėtų skubėti visiškai nukirpti iki žemės. Per ankstyvas stiprus trumpinimas nėra būtinas, ypač jei dar nėra aišku, ar augalas bus laikomas kaip daugiametis keras.
Daugiametėms lauko chrizantemoms po žydėjimo paprastai paliekama dalis stiebų, o galutinis sutvarkymas derinamas su paruošimu žiemai. Sezoninėms vazoninėms chrizantemoms, kurios nebus saugomos kitam sezonui, pakanka šalinti nuvytusius žiedus ir palaikyti dekoratyvų vaizdą tol, kol augalas dar gražiai atrodo.
Po žydėjimo svarbiausia ne stipriai formuoti, o įvertinti augalo būklę: ar jis sveikas, ar nepermirko, ar stiebai nepažeisti puvinio. Platesnis antžeminės dalies trumpinimas, kero pridengimas ir vazoninių chrizantemų laikymas per žiemą turi būti sprendžiami atskirame paruošimo žiemai etape.
Chrizantemų ligos ir kenkėjai
Chrizantemų ligos dažniausiai išryškėja tada, kai augalai auga tankiai, lapija ilgai būna šlapia, o rudenį orai tampa vėsūs ir drėgni. Gėlyne augančioms chrizantemoms svarbu geras oro judėjimas, o vazoninėms – drenažas ir apsauga nuo nuolatinio lietaus.
Kenkėjai dažniau pažeidžia jaunus ūglius, lapų apačią, pumpurus ir žiedus. Chrizantemoms ypač verta stebėti lapų minierius, amarus, tripsus ir voratinklines erkes. Anksti pastebėjus pažeidimus dažnai pakanka pašalinti sergančius lapus, pagerinti priežiūrą ar mechaniškai sumažinti kenkėjų kiekį, tačiau stipresniems pažeidimams gali reikėti registruotų augalų apsaugos priemonių.
Chrizantemų rūdys
Chrizantemų rūdys pasireiškia dėmėmis ir sporų pagalvėlėmis ant lapų. Dažniausiai požymiai matomi lapų apačioje – ten gali atsirasti rusvų, rudų, oranžinių ar šviesesnių iškilimų. Viršutinėje lapo pusėje lapai gali gelsti, dėmėtis, vėliau silpti ir kristi.
Rūdys labiau plinta drėgnu oru ir tankiuose keruose, kai lapai ilgai neišdžiūsta. Vazoninėse chrizantemose problema gali sustiprėti, jei augalai laikomi suspausti vienas prie kito, po lietaus nepravėdinami arba stovi vietoje, kur kaupiasi drėgmė.
Pastebėjus rūdžių požymius, stipriai pažeistus lapus reikia pašalinti ir išnešti iš gėlyno. Nukritusių lapų nereikėtų palikti prie augalo, nes jie gali tapti infekcijos šaltiniu. Jei rūdys kartojasi arba greitai plinta, galima naudoti Lietuvoje registruotą fungicidą, tinkamą dekoratyviniams augalams ir konkrečiai lapų ligai, laikantis etiketės.
Miltligė ir lapų dėmėtligės ant chrizantemų
Miltligė ant chrizantemų atrodo kaip balta arba pilkšvai balta apnaša ant lapų, jaunų ūglių ar pumpurų. Pažeisti lapai gali deformuotis, gelsti ir prarasti dekoratyvumą. Liga dažniau pasirodo tada, kai augalas patiria stresą, auga tankiai arba aplink jį prastai juda oras.
Lapų dėmėtligės pasireiškia rudomis, tamsiomis, pilkšvomis ar gelsvai apvaduotomis dėmėmis. Dėmės gali plėstis, lapai gelsti ir kristi. Chrizantemoms tai ypač nepalanku prieš žydėjimą, nes nusilpusi lapija prasčiau maitina augalą ir mažina bendrą kero dekoratyvumą.
Pirmiausia reikia pašalinti stipriai pažeistus lapus, nepalikti jų ant dirvos ir nelaistyti per lapiją. Chrizantemas geriau laistyti prie šaknų, ypač rudenį, kai lapai ir žiedynai džiūsta lėčiau. Jei liga kartojasi kasmet, verta gerinti vėdinimą, retinti per tankiai susodintus augalus ir vengti perteklinio azoto.
Kai miltligė ar dėmėtligės stipriai plinta, vien pažeistų lapų šalinimo gali nepakakti. Tokiu atveju galima rinktis registruotus fungicidus dekoratyviniams augalams. Jie veiksmingiausi ligos pradžioje arba tada, kai sąlygos ligai plisti labai palankios.
Pilkasis puvinys ant chrizantemų žiedynų
Pilkasis puvinys chrizantemoms dažniausiai pavojingas rudenį, kai orai vėsūs, daug lietaus, o tankūs žiedynai ilgai lieka šlapi. Pažeisti žiedai ruduoja, minkštėja, pūva, kartais pasidengia pilkšva apnaša. Pumpurai gali neprasiskleisti arba pradėti gesti dar prieš pilną žydėjimą.
Ši problema dažna vazoninėse chrizantemose, kurios laikomos lauke be apsaugos nuo lietaus. Jei vanduo kaupiasi žiedynuose, lapų pažastyse ar dekoratyviniame inde, augalas ilgiau išlieka šlapias ir tampa jautresnis puviniui.
Pažeistus žiedynus reikia pašalinti, nelaukiant, kol jie pradės pūti ant viso kero. Vazonines chrizantemas per ilgus lietus verta perkelti po stogeliu ar į vietą, kur jos gaus šviesos, bet nebus nuolat merkiamos. Taip pat svarbu, kad vazonas turėtų drenažo skylutes, o vanduo nestovėtų lėkštelėje.
Jeigu pilkasis puvinys stipriai kartojasi, galima naudoti registruotus fungicidus nuo pilkojo puvinio dekoratyviniams augalams. Tačiau preparatai nepadės, jei žiedynai nuolat šlampa, todėl drėgmės kontrolė ir pažeistų dalių šalinimas išlieka svarbiausi.
Chrizantemų lapų minieriai
Lapų minieriai palieka labai būdingus pažeidimus – šviesius, vingiuotus takelius arba dėmes lapo viduje. Tai atsiranda todėl, kad lervos maitinasi lapo audiniu tarp viršutinio ir apatinio paviršiaus. Iš pradžių pažeidimai gali atrodyti tik estetiškai, bet gausiai išplitę silpnina lapiją.
Chrizantemų lapų minieriai dažniau pastebimi ant lapų, kurie ilgiau lieka ant augalo ir nėra reguliariai apžiūrimi. Nedidelis pažeidimų kiekis paprastai nėra pavojingas visam kerui, tačiau smarkiai pažeisti lapai atrodo netvarkingai ir gali mažinti augalo dekoratyvumą.
Jei pažeidimų nedaug, geriausia pašalinti minierių pažeistus lapus. Kartais galima sutraiškyti lervą ar lėliukę takelio gale, jei ji matoma. Stipriai pažeistus lapus geriau išnešti iš gėlyno, o ne palikti šalia augalo.
Jei lapų minieriai išplinta masiškai, galima naudoti registruotas priemones nuo lapų minierių ar lapus pažeidžiančių kenkėjų, bet būtina tikrinti etiketę. Ne visos priemonės pasiekia lervas lapo viduje, todėl svarbu rinktis ne bendrinį purškalą, o konkrečiai tokiai problemai tinkamą produktą.
Chrizantemų amarai, tripsai ir voratinklinės erkės
Chrizantemų jaunus ūglius, pumpurus, lapų apačią ir žiedus gali pažeisti čiulpiantys kenkėjai. Jie silpnina augalą, deformuoja jauną augimą ir gali sumažinti žiedų kokybę.
Amarai dažniausiai kaupiasi ant jaunų ūglių ir pumpurų. Pažeisti lapai gali raukšlėtis, ūgliai deformuotis, o ant augalo atsiranda lipčiaus. Jei amarų nedaug, juos galima nuplauti vandens srove arba pašalinti mechaniškai.
Tripsai dažniau pažeidžia pumpurus ir žiedus. Ant žiedlapių gali atsirasti rusvų dėmelių, dryžių, deformacijų, o žiedai prasiskleidžia netolygiai. Vazoninėse chrizantemose tripsai gali greičiau išplisti, jei augalai laikomi šiltai ir tankiai.
Voratinklinės erkės dažniau pasirodo šiltesnėmis, sausesnėmis sąlygomis, ypač po pastoge, šiltnamyje ar ant terasos. Lapai tampa smulkiai taškuoti, pilkšvėja, praranda standumą, o stipresnio pažeidimo metu matyti ploni voratinkliai.
Jei kenkėjų nedaug, pirmiausia verta apžiūrėti lapų apačią, pašalinti stipriai pažeistus ūglius ir pagerinti augalo sąlygas. Jei pažeidimas stiprus, priemonę reikia rinktis pagal kenkėją: amarams ir tripsams – registruotą insekticidą, erkėms – akaricidą arba priemonę, kurios etiketėje aiškiai nurodytas veikimas nuo erkių.
Kaip apsaugoti chrizantemas nuo ligų ir kenkėjų
Chrizantemų apsauga prasideda nuo tinkamos drėgmės ir vėdinimo. Tanki lapija, per šlapias substratas, nuolat šlapi žiedynai ir per gausus azotinis tręšimas sudaro palankias sąlygas ligoms bei kenkėjams plisti.
Svarbiausios apsaugos priemonės:
- Laistykite prie šaknų, o ne per lapus ir žiedynus.
- Saugokite vazonines chrizantemas nuo nuolatinio lietaus, ypač rudenį.
- Neužlaikykite vandens dekoratyviniuose induose ir lėkštelėse.
- Šalinkite sergančius lapus ir pūvančius žiedynus, nepalikite jų ant kero.
- Stebėkite lapų apačią, nes ten slepiasi amarai, erkės ir kiti smulkūs kenkėjai.
- Nenaudokite perteklinio azoto, nes minkšta lapija jautresnė ligoms.
- NeperTankinkite augalų, kad oras galėtų judėti tarp kerų.
Ekologiškos ir mechaninės priemonės tinka ankstyvoje stadijoje: pažeistų lapų šalinimas, amarų nuplovimas, lapų minierių pažeistų lapų pašalinimas, vazonų perkėlimas nuo lietaus. Jei ligos ar kenkėjai stipriai plinta, galima naudoti registruotus preparatus pagal konkrečią problemą.
Renkantis fungicidus, insekticidus ar akaricidus, būtina tikrinti, ar priemonė registruota Lietuvoje dekoratyviniams augalams ir ar etiketėje nurodyta konkreti liga ar kenkėjas. Priemones naudokite tik pagal etiketę, neviršykite normų ir nepurkškite be realaus poreikio.
Chrizantemos gėlyne: rudens spalvos ir deriniai
Chrizantemos gėlyne labiausiai atsiskleidžia rudenį, kai daugelis vasarinių gėlių jau praranda jėgą. Jos suteikia spalvos, tankumo ir tvarkos jausmą tuo metu, kai gėlynas gali pradėti atrodyti tuštesnis. Dėl kompaktiško kero ir gausių žiedų chrizantemos tinka ne tik lysvėms, bet ir vazonams prie namų, takų ar terasos.
Derinant chrizantemas svarbu neperkrauti vaizdo. Jų žiedai dažnai sudaro ryškią spalvos masę, todėl šalia geriausiai atrodo ramesnis fonas, lapija arba lengvesnės formos augalai. Tada chrizantemos tampa gražiu rudens akcentu, o ne atsitiktiniu spalvų mišiniu.
Chrizantemos kaip rudens gėlyno akcentas
Chrizantemos pratęsia gėlyno sezoną iki vėlyvo rudens. Kai jurginai dar žydi, bet jau tampa jautrūs šalnoms, chrizantemos dažnai išlaiko tvarkingesnį, tankesnį vaizdą. Jos ne tokios aukštos ir dramatiškos kaip jurginai, bet labai gerai kuria spalvos plotus.
Gėlyne chrizantemas verta sodinti grupėmis. Vienas pavienis keras gali pasimesti, o keli tos pačios arba artimų spalvų augalai atrodo aiškiau. Tokios grupės ypač tinka gėlyno priekiui, takų pakraščiams, terasos zonai ar vietoms, kur rudenį norisi daugiau spalvos.
Varpiniai augalai ir ramesnis fonas chrizantemoms
Chrizantemų žiedai tankūs, todėl joms labai tinka lengvesnės formos augalai. Varpiniai augalai sušvelnina spalvos masę, suteikia judesio ir padeda kompozicijai atrodyti natūraliau. Jų rusvi, gelsvi ar sidabriški atspalviai gražiai dera su rudeninėmis chrizantemų spalvomis.
Prie chrizantemų taip pat tinka augalai su dekoratyvia lapija. Tamsesnė žalia, pilkšva ar rausvėjanti lapija leidžia žiedams išryškėti, bet nekonkuruoja su jais. Jei aplink chrizantemas sodinama daug kitų ryškių žiedų, gėlynas gali greitai tapti per margas.
Chrizantemos vazonuose prie namų
Vazonuose chrizantemos yra vienas paprasčiausių būdų atnaujinti rudens vaizdą prie namų. Jos gražiai atrodo prie įėjimo, ant laiptų, terasoje ar balkone. Dideliuose induose chrizantemos gali būti sodinamos po vieną, o mažesniuose – derinamos su ramesniais lapiniais augalais.
Prie vazoninių chrizantemų geriausia rinktis ne per daug skirtingų spalvų. Gražiai atrodo viena dominuojanti spalva ir keli neutralūs akcentai: natūralaus molio vazonas, dekoratyvinės žolės, rudens lapija ar santūresni lapiniai augalai. Jei norisi pratęsti vazonų dekoratyvumą vėsesniu sezonu, šalia gali tikti ir našlaitės, bet jas geriau naudoti kaip papildymą, o ne kaip dar vieną stiprų spalvų centrą.
Kaip derinti chrizantemų spalvas rudenį
Rudenį chrizantemos gražiai atrodo šiltesnėje spalvų paletėje: geltoni, variniai, rusvi, oranžiniai, burgundiški ar kreminiai atspalviai dera su natūralia sezono aplinka. Baltos chrizantemos sukuria švaresnį, ramesnį vaizdą, o tamsesnės raudonos ar violetinės veislės suteikia gilesnį akcentą.
Mažame gėlyne geriau rinktis vieną pagrindinę spalvų kryptį. Pavyzdžiui, šiltą rudeninį derinį su geltonais ir variniais tonais arba ramesnį vaizdą su baltais, kreminiais ir žalsvais atspalviais. Per daug skirtingų spalvų mažame plote gali atrodyti netvarkingai, ypač jei chrizantemos sodinamos skirtinguose vazonuose.
Kaip išvengti per margos kompozicijos
Chrizantemos pačios sukuria daug spalvos, todėl joms reikia aiškios vietos. Geriau sodinti kelis vienodus ar artimų atspalvių kerus kartu, negu išmėtyti daug skirtingų spalvų po visą gėlyną. Tokia kompozicija atrodo ramesnė ir lengviau derinama su kitais augalais.
Jei chrizantemos sodinamos prie namų, verta atsižvelgti ir į aplinką: fasado spalvą, takų dangą, vazonus, terasos baldus. Rudenį gražiausiai atrodo ne vien žiedų gausa, o bendras vaizdas – kai chrizantemos dera su lapija, fonu ir sezoninėmis spalvomis, o ne kovoja dėl dėmesio su kiekvienu aplink esančiu augalu.
Chrizantemų paruošimas žiemai
Chrizantemų paruošimas žiemai priklauso nuo to, kokio tipo augalą auginate. Daugiametės lauko chrizantemos gali peržiemoti grunte, jei auga laidžioje dirvoje ir nėra paliktos šlapioje, užmirkstančioje vietoje. Rudenį įsigytos vazoninės chrizantemos dažnai būna auginamos kaip sezoninė puošmena, todėl jų žiemojimas lauke ne visada patikimas.
Žiemai ruošiant chrizantemas svarbiausia apsaugoti kero pagrindą ir šaknis nuo stiprių temperatūros svyravimų, šalčio ir perteklinės drėgmės. Šlapia, sunki žemė ir permirkęs mulčias gali pakenkti labiau negu pats šaltis, todėl danga turi būti puri, laidi orui ir neužspausti augalo.
Kurios chrizantemos gali žiemoti lauke
Lauke patikimiausiai žiemoja daugiametės, Lietuvoje auginti pritaikytos chrizantemos, pasodintos į gėlyną dar pavasarį arba vasaros pradžioje. Tokie augalai iki rudens spėja įsišaknyti, suformuoti stipresnį kerą ir geriau pasiruošti šalčiams.
Rudenį nusipirktos žydinčios vazoninės chrizantemos dažnai būna dekoratyvios, bet nebūtinai pasiruošusios žiemoti grunte. Jos gali būti augintos intensyviomis sąlygomis, tankiame vazone, su ribota šaknų zona. Jei toks augalas pasodinamas į lauką labai vėlai, jis dažnai nespėja normaliai įsišaknyti.
Žiemojimo tikimybė didesnė, kai:
- chrizantema pasodinta į gruntą anksčiau, o ne tik vėlyvą rudenį;
- dirva laidi ir neužmirkstanti;
- keras sveikas, neperdžiūvęs ir neperlaistytas;
- augalas auga nuo vėjų šiek tiek apsaugotoje vietoje;
- pasirinkta daugiametė lauko chrizantema, o ne tik sezoninis vazoninis krūmelis.
Jeigu nežinote, ar chrizantema tikrai daugiametė ir atspari, ją verta laikyti atsargiau: vieną dalį galima bandyti palikti grunte, o vazoninį augalą perkelti į apsaugotą vietą.
Kada trumpinti antžeminę dalį
Chrizantemų antžeminę dalį geriausia trumpinti tada, kai augalas jau baigia žydėti, o šalnos pažeidžia lapus ir žiedus. Kol keras dar žydi ir turi sveiką lapiją, jo nereikia skubėti kirpti iki žemės. Per ankstyvas trumpinimas gali susilpninti augalą ir sutrumpinti dekoratyvų laikotarpį.
Po šalnų, kai žiedai ir lapai praranda dekoratyvumą, stiebus galima patrumpinti, paliekant maždaug 10–15 cm virš dirvos. Toks likutis padeda matyti kero vietą ir sulaiko dalį purios dangos, jei augalas pridengiamas.
Jeigu ant lapų ar stiebų matyti ligų, puvinio ar stipraus parudavimo, pažeistas dalis geriau pašalinti iš gėlyno. Jų nereikėtų palikti pūti ant kero, nes drėgnu oru tai gali didinti ligų riziką.
Kaip pridengti chrizantemas grunte
Grunte augančioms chrizantemoms naudinga apsaugoti šaknų zoną. Tam tinka purus kompostas, lapinė žemė, smulkinta žievė, sausoki lapai arba eglišakės. Danga turi saugoti nuo staigių temperatūros svyravimų, bet kartu leisti orui judėti.
Pridengiant svarbu nepadaryti šlapio, sunkaus sluoksnio. Chrizantemos nemėgsta, kai jų kero pagrindas visą žiemą būna permirkęs. Ypač atsargiai reikia dengti sunkesnėje molingoje dirvoje, kur vanduo po lietaus ar atlydžių laikosi ilgiau.
Tinkama žiemos apsauga:
- puri ir laidi orui, kad keras neiššustų;
- ne per stora, ypač drėgnesnėje dirvoje;
- dedama atvėsus orams, o ne per anksti šiltą rudenį;
- neužspaudžia kero šlapiu sluoksniu;
- pavasarį nuimama laiku, kai prasideda atšilimas.
Eglišakės chrizantemoms dažnai tinka geriau negu šlapia lapų krūva, nes jos praleidžia orą, sulaiko sniegą ir nesuslegia augalo taip stipriai. Jei naudojami lapai, jie turi būti sausesni ir neužmirkti į tankų sluoksnį.
Vazoninių chrizantemų žiemojimas
Vazoninės chrizantemos žiemą jautresnės, nes jų šaknys yra mažame žemės tūryje. Vazonas greitai peršąla, o dekoratyviniuose induose po lietaus ar atlydžio gali kauptis vanduo. Todėl lauke paliktos vazoninės chrizantemos dažnai nukenčia labiau negu augančios grunte.
Jeigu norite pabandyti išsaugoti vazoninę chrizantemą kitam sezonui, po žydėjimo ją galima patrumpinti ir perkelti į vėsią, šviesią arba pusiau tamsią nešildomą patalpą. Tinka veranda, šviesus garažas, rūsys su nedidele teigiama temperatūra ar kita apsaugota vieta, kur augalas neperšąla.
Žiemą vazoninėms chrizantemoms reikia labai nedaug vandens. Substratas turi būti vos drėgnas, bet ne šlapias. Jei vazonas laikomas per šiltai ir per tamsiai, augalas gali leisti silpnus, ištįsusius ūglius. Jei laikomas per šlapiai, šaknys ir kero pagrindas gali pradėti pūti.
Jeigu vazonas paliekamas lauke, jį reikėtų pastatyti nuo lietaus ir vėjo apsaugotoje vietoje, apšiltinti iš išorės arba įkasti į žemę. Visais atvejais būtinos drenažo skylės, kad vanduo neužsilaikytų prie šaknų.
Pavasarinė priežiūra po žiemos
Pavasarį chrizantemų dangą reikia nuimti palaipsniui. Jei mulčias ar eglišakės paliekamos per ilgai, po jomis gali kauptis drėgmė, o nauji ūgliai gali iššusti. Atšilus orams pirmiausia verta pravėdinti kerą, o vėliau nuimti perteklinę dangą.
Kai pradeda matytis naujas augimas, galima pašalinti senus stiebų likučius ir įvertinti, kurios kero dalys peržiemojo. Jei augalas atželia tik iš vienos pusės, silpnas ar labai sutankėjęs, pavasarį jį galima atnaujinti persodinant arba padalijant.
Pavasarį chrizantemoms naudinga švelniai papurenti dirvos paviršių, papildyti kompostu ir stebėti drėgmę. Nauji ūgliai neturi perdžiūti, bet po žiemos dirva taip pat neturi būti šlapia ir suslūgusi.
DUK – Dažniausiai užduodami klausimai apie chrizantemas
Pabaigai
Chrizantemos labiausiai vertinamos rudenį, kai dauguma vasaros gėlių jau baigia žydėti, o gėlyne dar norisi spalvos ir tvarkingo vaizdo. Svarbu atskirti sode auginamas, ištvermingesnes chrizantemas nuo rudenį perkamų vazoninių augalų – jų žiemojimo patikimumas ir paskirtis dažnai skiriasi. Tai ypač aktualu, jei norite chrizantemas auginti ne tik kaip vieno sezono puošmeną.
Kuriant rudens gėlyną ar puošiant įėjimą vazonais, chrizantemos leidžia pratęsti sezoną iki šalnų, bet joms reikia saugoti šaknis nuo užmirkimo ir nepalikti žiedų nuolat merkiamų lietaus. Renkantis augalus vėlyvam rudens žydėjimui, verta pažiūrėti ir tarp populiariausių gėlių.
Atnaujinta: 2026-06-02