Kompostavimo įranga sodui: komposto dėžės ir komposteriai

Pradžia » Sodo įranga » Kompostavimas

Komposto dėžėje organinės atliekos virsta trąša per metus ar greičiau, o ant žemės supiltoje krūvoje procesas užtrunka 1–2 metus. Uždaroje talpoje greičiau pakyla skaidymuisi reikalinga temperatūra ir geriau išsilaiko drėgmė. Ji papildomai apsaugo turinį nuo graužikų ir smarkaus lietaus išplovimo.

Kuo daugiau atliekų prisirenka per savaitę, tuo greičiau reikia rotacinio būgno ar elektrinio komposterio – maišymas ar šildymas jame pagreitina skilimą. Vidutinė šeima per sezoną į paprastą plastikinę dėžę, kurios talpa siekia kelis šimtus litrų, sumeta visas susidariusias virtuvės ir sodo atliekas. Kompostavimo vietą sklype reikia rinktis ne arčiau kaip 2 metrų atstumu nuo kaimyninio sklypo ribos. Daugiausia sodo atliekų susikaupia rugpjūčio–rugsėjo mėnesiais – tuomet verta pradėti kompostuoti.

Kompostavimo nauda sodui ir aplinkai

Kompostuojant virtuvės ir sodo atliekas, namų ūkis gali perdirbti iki 50 % buitinių atliekų – vien maisto likučių kasmet susidaro apie 41 kg. Sugrėbti lapai, nupjauta žolė, išrautos piktžolės ir virtuvės likučiai virsta trąša kompostavimo dėžėje, o ne mišrių atliekų konteineryje.

Sąvartyne be deguonies organinės atliekos skyla ir išskiria metaną, kuris atmosferą šildo stipriau nei anglies dioksidas. Kompostavimas sumažina išmetamų šiltnamio efektą sukeliančių dujų kiekį 38–84 %, lyginant su tų pačių atliekų išvežimu į sąvartyną.

Kompostas pakeičia ir pačios dirvos savybes. Vieno tyrimo duomenimis, įmaišius komposto lapų mulčią į smėlingą dirvą, jos gebėjimas sulaikyti vandenį padidėjo 250 %, todėl vasarą laistyti reikia mažiau.

Papildoma komposto nauda:

Pagerina dirvos struktūrą ir aeraciją sunkiuose molio gruntuose, nes organinės dalelės suriša smulkias molio daleles į stambesnius grumstelius, palikdamos tarp jų oro tarpus šaknims.
Šiltnamio dirvą, kurioje kasmet auginami tie patys augalai be natūralaus lietaus išplovimo, rekomenduojama kasmet papildyti 10 kg komposto kvadratiniam metrui prieš sodinant pomidorus, agurkus ar paprikas.
Skatina mikroorganizmų ir sliekų veiklą – jie minta organine medžiaga, o judėdami purena net tankiausią dirvą, palikdami kanalus vandeniui ir orui.
Sumažina poreikį naudoti chemines trąšas, nes kompostas pats tiekia azotą, fosforą ir kalį – tris pagrindinius augalų maistinius elementus.

Kompostavimo biologija ir chemija

Komposto gamyba namuose paremta mikrobiologiniais procesais, kuriuos valdant galima paspartinti skaidymąsi nuo kelerių metų iki kelių savaičių, koreguojant mikroorganizmų maistą, orą, šilumą ir vandenį.

Anglies ir azoto santykis komposte

Anglies ir azoto santykis (C:N) komposte optimaliai siekia 25–30:1 – šią proporciją patvirtina Aplinkos ministerijos parengti kompostavimo reikalavimai ir Lietuvos agrarinių ir miškų mokslų centro tyrimai. Kai azoto per daug, jo perteklius virsta amoniaku ir sklinda nemalonus kvapas, o kai per daug anglies, mikroorganizmai neturi pakankamai maisto ir skaidymasis sustoja.

Rudosios medžiagos (sausi lapai, šiaudai, kartonas, susmulkintos šakos) sudaro pagrindinį anglies šaltinį; medienos skiedrų C:N santykis siekia apie 700:1, tad jos visada maišomos su žaliosiomis medžiagomis.
Žaliosios medžiagos (šviežia žolė, virtuvės atliekos) tiekia azotą ir sudrėkina masę; nupjautos žolės C:N santykis paprastai neviršija 35:1, todėl ji skaidosi kur kas greičiau už medieną.

Praktikoje gera pradžia – 3–4 dalys rudų medžiagų su 1 dalimi žalių.

Aerobinis ir anaerobinis kompostavimas

Aerobinis kompostavimas vyksta dalyvaujant deguoniui ir yra standartinis namų ūkio metodas. Kai krūva reguliariai maišoma ir gauna pakankamai oro, komposto galima sulaukti jau po 6 savaičių; be reguliaraus maišymo krūva negauna pakankamai deguonies, todėl mikroorganizmų veikla sulėtėja.

Kai deguonies pritrūksta – krūva per tanki, šlapia ar suslėgta – prasideda anaerobinis skaidymas, kurio metu susidaro amoniako arba supuvusių kiaušinių kvapas. Reguliarus maišymas grąžina orą į krūvos vidų ir sustabdo šį procesą.

Termofilinė komposto fazė

Termofilinė fazė prasideda, kai komposto vidaus temperatūra pakyla virš 55 °C, ir būtent šioje fazėje žūva dauguma piktžolių sėklų bei patogeninių mikroorganizmų. Temperatūrai peršokus 65 °C, ima žūti ir patys naudingieji termofilai, todėl krūvą tuomet verta praretinti arba permaišyti.

Komposto drėgmės balansas

Tinkamas drėgmės balansas komposte siekia 50–60 % – tai atitinka gerai išgręžtos kempinės būseną: drėgna, bet nelaša. Patikrinti galima kumščio testu: suspaudus masę delne, tarp pirštų turi išsiskirti keli lašai drėgmės, o atgniaužus kumštį medžiaga neturi subyrėti.

Kompostavimo įrangos tipai

Kompostavimo dėžių ir komposterių tūris svyruoja nuo 70 iki 1600 litrų, o jų tipai skiriasi tuo, kaip kompostas maišomas ir kiek ilgai išlaiko šilumą šaltuoju metų laiku.

Klasikinės kompostavimo dėžės

Klasikinės kompostavimo dėžės gaminamos iš plastiko arba medienos ir turi ventiliacijos angas oro cirkuliacijai. Po dėže verta paskleisti 15–20 cm storio šakelių ar plytų sluoksnį, kad oras pasiektų kompostuojamą masę ir iš apačios.

Termo komposteriai

Termo komposteriai turi izoliuotas dvigubas sieneles – pavyzdžiui, vokiečių gamintojo GRAF „Thermo-King” serija naudoja „Thermolin” medžiagą, kuri sulaiko šilumą net šaltuoju metų laiku. Žiemą šaltis mikroorganizmų veiklą sulėtina, bet nesustabdo – izoliuota sienelė šilumą sulaiko geriau, todėl procesas tęsiasi tolygiau nei atviroje dėžėje.

Rotaciniai komposteriai

Rotaciniai komposteriai sukasi aplink horizontalią ašį, todėl turinį galima išmaišyti pasukant rankeną, be šakių ar kastuvo. Toks maišymas pagreitina aeraciją, o visiškai uždara konstrukcija saugo nuo graužikų ir kvapų. Pilną būgną gali būti sunku pasukti, ir jo talpa yra mažesnė nei stacionarios dėžės.

Trijų sekcijų dėžės

Trijų sekcijų sistema užima 5,5×1,5 m plotą, kuriame telpa trys 1,5×1,5 m krūvos su 50 cm tarpais tarp jų. Pirmais metais pripildoma viena sekcija, antrais – kita, trečiais – trečia; kol pildoma trečioji, pirmoji jau tinkama naudoti sodui.

Tinklo ir geotekstilės maišai

Vielos tinklo konstrukcija turėtų būti 90 cm aukščio, kampuose pritvirtinta prie sunkių strypų ar kampuočių – tai vienas pigiausių kompostavimo įrangos tipų. Panašiai nebrangus sprendimas – dėžė iš trijų–keturių padėklų, kurią galima surinkti per 20 minučių, naudojant tik surastus padėklus ir kelis vinis ar varžtus. Paprasta plastikinė dėžė kainuoja nuo kelių dešimčių eurų, būgninis komposteris – kelis šimtus, o tinklo ar padėklų konstrukcija dažnai pagaminama iš jau turimų medžiagų, todėl papildomų išlaidų beveik nereikia.

Maisto atliekų kompostavimas

Maisto atliekas galima perdirbti keturiais būdais – nuo fermentacijos kibiro iki elektrinio maisto atliekų kompostavimo įrenginio. Kiekvienam būdui reikia tik nedidelės talpos, kuri telpa po kriaukle, balkone ar sandėliuke.

Bokashi fermentacijos sistema

Bokashi kompostavimas – japoniškas metodas, kurio pavadinimas reiškia „fermentuotos organinės medžiagos”; jį 20 a. 9-ajame dešimtmetyje sukūrė mokslininkas Teruo Higa Ryūkyū universitete Okinavoje. Efektyvieji mikroorganizmai (EM) sandariame kibire atliekas fermentuoja be deguonies 2–4 savaites, o susikaupusį skystį per apatinį kranelį galima nuleisti ir naudoti kaip trąšą. Bokashi metodu galima fermentuoti net mėsą ir pieno produktus, kurių klasikinėje kompostavimo dėžėje reikėtų vengti; po fermentacijos masę reikia užkasti dirvoje arba įdėti į komposto dėžę, kur ji baigia suirti.

Elektriniai maisto atliekų komposteriai

Elektrinis maisto atliekų komposteris atliekas apdoroja per 6–24 valandas, priklausomai nuo modelio, ir sumažina jų tūrį iki 80–90 %. Įrenginio viduje atliekas susmulkina peiliai, sumaišo spiralinė maišyklė, o šildytuvas palaiko iki 80 °C temperatūrą; kvapus neutralizuoja UV lempa ir aktyvintos anglies filtras. ‘FoodCycler’ tipo prietaisai per trumpą laiką paverčia kelis kilogramus atliekų sausa, smulkia mase, kurią galima maišyti su dirvožemiu.

Virtuvės komposto kibirai

Virtuvės komposto kibiras – nedidelė, iki 30 l talpos dėžutė su dangteliu, kurioje keičiamas aktyvintos anglies filtras neutralizuoja kvapus tarp ištuštinimų. Atliekas iš kibiro galima surinkti į suyrančius, iš augalinio krakmolo pagamintus maišelius ir perkelti į lauko dėžę ar Bokashi kibirą.

Vermikompostavimo dėžės

Vermikompostavimo dėžėje gyvena raudonieji Kalifornijos sliekai (Eisenia fetida), kurie per parą suėda pusę savo kūno svorio atliekų. Sliekai laikosi arčiau viršutinio sluoksnio, kur yra šviežio maisto, nors gali migruoti į gilesnius sluoksnius, bėgdami nuo sausros ar šviesos. Dėžė turėtų būti 40–70 cm aukščio. Ją reikia laikyti tamsoje, nes ultravioletiniai spinduliai sliekams kenksmingi. Citrusinių vaisių atliekų į vermikompostavimo dėžę dėti negalima, nes jų žievelėse esantis limonenas ir rūgštinė pH terpė pažeidžia jautrią sliekų odą.

Kompostavimo įrangos pasirinkimas

Kompostavimo įrangos tipą verta rinktis pagal kelis aiškius kriterijus, o ne tik pagal kainą.

Šeimos narių skaičius. Kiekvienam žmogui reikia 50–100 litrų talpos, tad keturių žmonių šeimai tinka apie 200–400 litrų dėžė.
Bendruomeninis sprendimas. Kai sklypas per mažas individualiai įrangai arba keli kaimynai nori dalintis darbu, viena 500 litrų kompostinė paprastai aptarnauja 2–5 namų ūkius.
Dominuojantis atliekų tipas. Sodo atliekoms (žolė, lapai, šakos) tinka didesnė stacionari dėžė, virtuvės atliekoms – uždara sistema ar sliekų dėžė, mažinanti kenkėjų riziką.
Priežiūrai skiriamas laikas. Rotacinis komposteris sumažina fizinį darbą, nes turinys maišomas sukant rankeną; stacionariai dėžei reikia periodinio perkasimo šakėmis.
Sezoniškumas. Norint kompostuoti ir žiemą, reikalinga izoliuota (termo) sienelė – įprasta dėžė žiemą procesą tik sulėtina.
Surinkimo paprastumas. Kai kurie modeliai sujungiami be įrankių ir turi užrakinamą dviejų dalių dangtį.
Medžiaga. HDPE plastikas atlaiko smūgius ir šaltį geriau nei standartinis polipropilenas, kuris žemoje temperatūroje gali tapti trapus; mediena estetiškesnė, bet jai reikia impregnavimo ir ji trumpiau tarnauja.
Valymo ir ardymo paprastumas. Kelių skyrių dėžėje vienu metu telpa ir brandinamas, ir jau paruoštas kompostas, todėl ištuštinti reikia rečiau.
Biudžetas. Paprasčiausia dėžė be papildomų funkcijų kainuoja mažiausiai, o kiekviena pridėta savybė (izoliacija, sukimo mechanizmas ar keli skyriai) pakelia galutinę kainą.

Prieš renkantis įrangos dydį, verta įvertinti ir turimą vietą sklype – net didžiausia, funkcionaliausia talpa netinka, jei jai skirtas kampas per siauras vežimėliui privažiuoti arba jau užstatytas kitais statiniais.

Kompostavimo įrangos kainos

Komposto dėžės kaina išauga, kai joje įmontuotas sukimo mechanizmas arba sienelės padengtos izoliaciniu sluoksniu. Tikslius orientyrus pagal kompostavimo įrangos tipą rasite lentelėje:

Tipas	Talpa	Kaina
Kompaktiška dėžė	iki 300 l	20–60 €
Vidutinė dėžė	300–470 l	60–70 €
Didelė dėžė	650–1000 l	60–160 €
Termo arba rotacinis komposteris	400–900 l	150–460 €
Gaminant patiems (tinklas ar padėklai)	pagal poreikį	5–40 €

Tarp 300 ir 470 litrų dėžių kaina skiriasi vos keliolika eurų, nes šiame diapazone keičiasi tik talpa, o konstrukcija bei medžiaga išlieka panaši. Didelė, virš 1000 litrų talpos medinė dėžė gali kainuoti iki 450 €. Tokia talpa reikalinga tik dideliam sodui arba bendram kelių namų ūkių kompostavimui.

Nemokamos komposto dėžės

Nemokamos komposto dėžės savivaldybėse dalinamos skirtingai – vienur reikia registruotis internetu, kitur atvykti asmeniškai, o kai kur programa jau baigėsi. Kauno mieste kiekvienai individualiai valdai skiriama viena 840 litrų kompostinė; registruotis reikia savitarnos svetainėje manosavitarna.kaunas.lt, naudojant „Smart-ID” ar mobilųjį parašą. Vilniaus rajono savivaldybė iš viso planuoja išdalinti 5000 dėžių keliais etapais; gauti jas galima tik atvykus su asmens tapatybės dokumentu į aptarnaujančią komunalinę įmonę pagal seniūniją. Alytaus regione panaši programa jau pasibaigė – prieš kelerius metus išdalinta 7500 dėžių, o naujiems gyventojams jų nebeliko, tad dėžę tenka įsigyti patiems.

Prieš kreipiantis verta patikrinti savo savivaldybės interneto svetainę arba paskambinti aptarnavimo centrui, nes tvarka ir turimų dėžių kiekis kiekvienoje savivaldybėje skiriasi, o kai kur registracija priimama tik ribotą laiką.

Komposto aktyvatoriai ir priedai

Komposto aktyvatoriai skilimą pagreitina iki 10 kartų, o mineraliniai priedai koreguoja komposto rūgštingumą ar azoto trūkumą.

Komposto aktyvatorius: mikrobiologiniai starteriai ir bakterijos

Komposto aktyvatoriaus sudėtyje vyrauja Lactobacillus padermių bakterijos, organinių atliekų skaidymą pagreitinančios iki 10 kartų. Parduotuvėse siūlomi preparatai naudojami po 150 ml vienam kubiniam metrui šviežios masės, tolygiai išberiant ir palaistant. Namų sąlygomis panašų poveikį duoda dilgėlių ištrauka (turi natūralaus azoto ir bakterijų), sena duona su mielėmis arba saujelė jau subrendusio komposto, įmaišyta kaip mikroorganizmų užkratas.

Azoto trąšos ir karbamidas

Karbamidas papildo kompostą azotu, kai jame trūksta žaliųjų medžiagų ir vyrauja sausi lapai ar šiaudai – be azoto mikroorganizmai neturi maisto baltymams sintetinti, ir skilimas sustoja. Naudojama 1,5–2 kg karbamido vienam kubiniam metrui masės, tolygiai paskleidžiant ir palaistant vandeniu.

Dolomitmilčiai ir medžio pelenai

Dolomitmilčiai ar medžio pelenai neutralizuoja komposto rūgštingumą, kuris kyla, kai azoto perteklius virsta amoniaku; per rūgšti terpė stabdo naudingų bakterijų veiklą ir sulėtina visą procesą. Vienai tonai organinės biomasės naudojama 3–5 kg kalkių, kreidos ar dolomitmilčių.

Biohumuso aktyvatoriai sliekams

Biohumuso aktyvatorius sliekams iš esmės yra tinkamai paruoštas maistas – žalia ar dar kaistanti masė jiems yra pavojinga, todėl substratas pirmiausia fermentuojamas bent 3–4 savaites, kol išgaruoja sliekams kenksmingas amoniakas. Paruoštame substrate sausų medžiagų turėtų būti dvigubai daugiau nei šlapių. Vermikompostavimo proceso pradžiai 1 m³ paruošto komposto reikia apie 5000 sliekų – toks tankis leidžia biohumusui susiformuoti greičiau.

Komposto priežiūros įrankiai

Naudojant komposto priežiūros įrankius, darbai palengvėja: nebereikia šakėmis perkasinėti masės, rankomis sijoti nesuirusių gabalų ar kišti piršto į komposto vidurį, norint pajausti temperatūrą.

Komposto aeratoriai ir vartymo grąžtai

Komposto aeratorius į krūvą įsukamas kaip grąžtas, o traukiant tiesiai aukštyn iškelia masę iš apačios ir palieka oro kanalą jos vietoje – taip krūva prisipildo deguonies be pilno perkasimo šakėmis. Kitas tipas – aeratorius su sparneliais, kurie susiglaudžia įsmeigiant į kompostą ir atsiveria traukiant atgal, pakeldami masę kartu su oru. Verta rinktis nerūdijančio plieno konstrukciją – dažytas plienas drėgnoje komposto aplinkoje greitai surūdija; bent 90 cm ilgio rankena pasiekiate dėžės vidurį nepersilenkdami.

Komposto sijotuvai

Rankinis komposto sijotuvas su ~15 mm akutėmis vieną pripildytą karučio talpą persijoja per 15–20 minučių: smulkesnės sieto akutės greitai užsikemša, o stambesnis praleidžia per daug nesuirusios medžiagos. Stačiakampį sietą su kojelėmis galima statyti tiesiai virš karučio ar kibiro, tad persijotas kompostas iš karto krenta į norimą talpą. Didesniems kiekiams tinka būgninis sijotuvas – pavyzdžiui, modelis su 20 mm išoriniu ir 10 mm vidiniu tinklu, Ø40 cm besisukančiu būgnu ir 42 apsisukimų per minutę greičiu.

Skaitmeniniai komposto termometrai

Skaitmeninio komposto termometro 40–50 cm ilgio zondas pasiekia krūvos vidurį, kur temperatūra aukščiausia. Dauguma modelių matuoja nuo –10 iki +100 °C diapazone, o tikslumas svyruoja apie ±1 °C. Matuodami keliose skirtingose krūvos vietose gausite tikslesnį vaizdą, nes temperatūra viduryje ir pakraščiuose dažnai skiriasi keliais laipsniais.

Ko negalima kompostuoti

Kai kurios atliekos komposte kelia sveikatos riziką arba stabdo kitų augalų augimą, net jei atrodo visiškai natūralios.

Naminių gyvūnų ekskrementai

Naminių gyvūnų ekskrementus LR Aplinkos ministerijos reikalavimai tiesiogiai draudžia dėti į namų kompostą – šunų ir kačių išmatose gali būti Toxoplasma gondii parazito, ypač pavojingo nėščiosioms. Žolėdžių gyvūnų, tokių kaip triušiai, vištos ar arkliai, mėšlą kompostuoti galima, jei jis tinkamai subręsta prieš patenkant į dėžę. Naminių gyvūnų plaukus kompostuoti saugu – jie skaidosi kaip įprasta organinė medžiaga ir net pagerina galutinio komposto kokybę.

Sergančių augalų liekanos

Sergančių augalų liekanų namų komposto dėžėje sunaikinti neįmanoma, nes joje retai pasiekiama tokia temperatūra, kokios reikia patogenams žūti. Pomidorų maro (Phytophthora infestans) sukeltos ligos sporos komposte išgyvena ir kitąmet grįžta į dirvą kartu su pačiu kompostu, užkrėsdamos naują derlių.

Citrusiniai vaisiai, svogūnai ir česnakai

Citrusinių vaisių žievelės, svogūnai ir česnakai įprastam kompostui nėra visiškai draudžiami – dideliais kiekiais jie tik lėtina skilimą, o ne sustabdo procesą, kaip dažnai manoma. Vermikompostavimo dėžėje, kur sliekų oda tiesiogiai liečiasi su atliekomis, citrusų rūgštis vis tiek gali nudeginti jų odą.

Ąžuolo ir riešutmedžio lapai

Ąžuolo lapuose esantys taninai skilimą pristabdo tiek, kad nesusmulkinti lapai virsta kompostu tik po 3 ar daugiau metų; jis tinka rūgštesnę dirvą mėgstantiems augalams: rododendrams, šilauogėms. Riešutmedžio lapuose esantis juglonas slopina daugelio augalų augimą, tad juos reikia kompostuoti bent 4 savaites karštuoju metodu, prieš naudojant šalia jautrių augalų, pavyzdžiui, pomidorų ar paprikų.

Subrendusio komposto panaudojimas

Subrendusį kompostą galima naudoti dviem pagrindiniais būdais: augalus galima tręšti sausu kompostu, barstant ant paviršiaus, arba laistyti skysta komposto arbata, skirta šaknims ir lapams.

Kresų testas komposto brandai patikrinti

Kresų (mažo, greitai dygstančio salotinio augalo) testas komposto brandą patikrina per savaitę: kelios sėklos pasėjamos tiesiai į komposto mėginį, ir jei jos gerai sudygsta bei išleidžia tiesias šaknis, kompostas paruoštas naudoti. Silpnas daigumas ar sutrumpėjusios, susuktos šaknys rodo komposto fitotoksiškumą – jame dar likę amoniako ar organinių rūgščių, kurios stabdo augalų augimą.

Komposto arbatos virimo aparatai

Komposto arbata paprastu būdu ruošiama mirkant kompostą šiltame vandenyje 5 dienas, kasdien pamaišant ir vėliau perfiltruojant. Aeruojamu būdu, naudojant oro pompą, tą patį rezultatą galima pasiekti per 24–36 valandas. Paruoštą skystį naudinga purkšti ant lapų kas 2–4 savaites augimo sezono metu – naudingi mikroorganizmai lapų paviršiuje išstumia ligas sukeliančius patogenus.

Komposto barstytuvai tolygiam paskirstymui

Komposto barstytuvas – ridenamas plieninis būgnas su deimanto formos tinkleliu ir T formos rankena, kuris tolygiai paskleidžia kompostą ant vejos paviršiaus be atskirų krūvelių. Toks paskirstymas ypač naudingas prieš žolės sėją arba tręšiant jau esamą veją, kai svarbu, kad medžiaga pasiektų kiekvieną plotą vienodai.

Mulčiavimo gylis ir laikas

Mulčiavimui skirtas komposto sluoksnis daržo lysvėse siekia apie 5 cm, o aplink medžius ir krūmus gali būti storesnis – iki 10 cm. Geriausias laikas mulčiuoti – pavasaris, kai dirva jau sušilusi, nes ant šaltos žemės uždėtas storas sluoksnis sulėtina augalų įsišaknijimą. Aplink patį stiebą paliekamas 2–5 cm tarpas be mulčio, kad ten nesikauptų drėgmė ir neatsirastų puvinys.

Pabaigai

Virtuvėje nuluptos bulvių žievelės, sode nupjauta žolė ir rudenį sugrėbti lapai kompostavimo dėžėje per kelis mėnesius virsta maistinga trąša. Pavasarį ji dažniausiai keliauja į pakeltas lysves prieš sodinant daržoves, rudenį – po vaismedžiais ar į gėlynus. Kompostavimo dėžę papildo ir kita sodo įranga – laistymo sistema palaiko tinkamą drėgmę jaunam kompostui, o šiltnamiui reikalinga ta pati trąša prieš sodinimą.

Atnaujinta: 2026-08-01