Petunijų auginimas – spalvingos gėlės balkonams, vazonams ir gėlynams
Petunijos (lot. Petunia) – vasarą gausiai žydinčios gėlės, Lietuvos gėlynuose ir vazonuose dažniausiai auginamos kaip vienmetės gėlės. Jos vertinamos dėl ilgo žydėjimo, plataus spalvų pasirinkimo ir skirtingų augimo formų. Stambiažiedės petunijos išsiskiria dideliais, ryškiais žiedais, o daugiažiedės ir smulkiažiedės petunijos dažniau pasirenkamos tada, kai reikia gausesnio, tankesnio žydėjimo. Svyrančios petunijos ir surfinijos tinka loveliams, pakabinamiems krepšiams ir aukštesniems vazonams, o pilnavidurės petunijos gražiausiai atrodo iš arti – terasoje, prie įėjimo ar vazone.
Petunijų auginimas labiausiai priklauso nuo šviesos, šilumos, substrato ir reguliarios priežiūros. Jos geriausiai žydi saulėtoje vietoje, lengvoje, laidžioje dirvoje arba kokybiškame vazonų substrate, o į lauką sodinamos tik praėjus šalnų pavojui. Petunijas galima auginti iš sėklų, tačiau jos sėjamos anksti ir daigams reikia daug šviesos, todėl dažnai pasirenkami jau paauginti petunijų daigai. Vazonuose, loveliuose ir pakabinamuose krepšiuose šios gėlės greičiau sunaudoja drėgmę bei maisto medžiagas, todėl reguliarus laistymas, tręšimas ir skabymas padeda ilgiau išlaikyti gausų žydėjimą.
Petunijų rūšys ir grupės
Petunijos skiriasi ne tik žiedų spalva. Vienos auga kompaktišku kereliu, kitos leidžia ilgus svyrančius ūglius, o žiedai gali būti stambūs, smulkūs, paprasti arba pilnaviduriai. Dėl šių skirtumų vienos petunijos geriau tinka gėlynui, kitos – balkonų loveliams, pakabinamiems vazonams ar iš arti matomoms terasos kompozicijoms.
Stambiažiedės petunijos
Stambiažiedės petunijos išsiskiria dideliais, ryškiai matomais žiedais. Jos dažnai atitinka Grandiflora tipo petunijų grupę, tačiau lietuviškame tekste praktiškiau jas vadinti stambiažiedėmis petunijomis. Tokios gėlės geriausiai atrodo ten, kur žiedai bus matomi iš arti: vazonuose prie terasos, prie įėjimo, palangėse ar balkonų kompozicijose.
Dideli žiedai atrodo puošniai, tačiau yra jautresni lietui ir stipriam vėjui. Atviroje vietoje po smarkesnio lietaus jie gali greičiau prarasti formą, todėl stambiažiedes petunijas geriau sodinti labiau apsaugotose vietose arba ten, kur jas bus lengva prižiūrėti.
Daugiažiedės petunijos
Daugiažiedės petunijos žydi mažesniais žiedais negu stambiažiedės, bet jų būna daugiau. Jos dažnai siejamos su Multiflora tipo petunijomis, kurių vertė – ne vienas labai didelis žiedas, o gausesnis ir tolygesnis žydėjimas per visą sezoną.
Šios petunijos praktiškos gėlynuose, balkonų loveliuose ir didesniuose vazonuose. Dėl mažesnių žiedų jos dažnai atrodo tvarkingiau po lietaus negu stambiažiedės petunijos, todėl tinka ir atviresnėms vietoms, kur augalai gauna daugiau vėjo ar lietaus.
Smulkiažiedės petunijos
Smulkiažiedės petunijos žydi mažesniais, bet labai gausiais žiedais. Jos sukuria lengvesnį, tolygesnį žydėjimo vaizdą ir dažnai tinka balkonams, loveliams, mažesniems vazonams, gėlyno priekiui bei mišrioms vasaros kompozicijoms.
Labai smulkių žiedų, kompaktiškos petunijos kartais priskiriamos Milliflora tipui. Renkantis praktiškai svarbiau žiūrėti ne į šį pavadinimą, o į augalo dydį, kerelio tankumą ir žiedų atsparumą prastesniam orui. Smulkiažiedės petunijos ypač naudingos ten, kur norisi ne pavienių stambių žiedų, o nuolatinio, gausaus žydėjimo.
Svyrančios petunijos ir surfinijos
Svyrančios petunijos leidžia ilgus, žemyn krintančius ūglius, todėl geriausiai tinka pakabinamiems vazonams, balkonų loveliams, aukštesniems indams ir terasų kompozicijoms. Jos gražiausiai atrodo tada, kai turi vietos laisvai kristi per indo kraštus.
Surfinijos yra viena žinomiausių svyrančių petunijų krypčių, bet ne visas svyrančias petunijas reikėtų vadinti surfinijomis. Jos paprastai auga stipriai, greitai užpildo vazoną ir gausiai žydi, todėl joms reikia didesnio indo, reguliaraus laistymo ir tręšimo. Mažame lovelyje stipraus augimo svyrančios petunijos gali greitai pritrūkti vietos, vandens ir maisto medžiagų.
Pilnavidurės petunijos
Pilnavidurės petunijos turi daugiau žiedlapių, todėl jų žiedai atrodo pilnesni, tankesni ir puošnesni. Jos geriausiai matomos iš arti, todėl tinka vazonams prie terasos, įėjimo, palangės ar balkone, kur žiedų forma bus gerai pastebima.
Šios petunijos jautresnės lietui negu paprastos ar smulkiažiedės petunijos. Sunkesni žiedai po lietaus gali sulipti arba prarasti formą, todėl pilnavidures petunijas geriausia sodinti šviesioje, bet labiau apsaugotoje vietoje. Atviram, lietingam plotui praktiškesnės paprastos daugiažiedės arba smulkiažiedės petunijos.
Kompaktiškos petunijos vazonams ir gėlyno priekiui
Kompaktiškos petunijos auga tankesniu, žemesniu kereliu ir neleidžia tokių ilgų ūglių kaip svyrančios formos. Jos tinka mažesniems vazonams, balkonų loveliams, gėlyno priekiui ir tankesnėms kompozicijoms, kur svarbu, kad augalas neužgožtų šalia augančių gėlių.
Petunijos vazonuose gražiausiai atrodo tada, kai augimo forma atitinka indo dydį. Mažesniems indams patogesnės kompaktiškos arba smulkiažiedės petunijos, o didesniems pakabinamiems vazonams labiau tinka svyrančios petunijos ir surfinijos. Perkant petunijų daigus verta žiūrėti ne tik į žiedų spalvą, bet ir į kerelio tankumą, ūglių augimo kryptį bei lapų būklę.
Petunijų grupių palyginimas:
| Petunijų grupė | Žiedai ir augimo pobūdis | Kur tinka |
|---|---|---|
| Stambiažiedės petunijos | Dideli, ryškūs žiedai, jautresni lietui | Apsaugotoms vietoms, vazonams, balkonams |
| Daugiažiedės petunijos | Mažesni, gausūs žiedai, tolygesnis žydėjimas | Gėlynams, loveliams, atviresnėms vietoms |
| Smulkiažiedės petunijos | Smulkūs, labai gausūs žiedai, dažnai kompaktiškesnis augimas | Mažiems vazonams, balkonams, gėlyno priekiui |
| Svyrančios petunijos | Ilgi, žemyn krintantys ūgliai | Pakabinamiems vazonams, loveliams, aukštesniems indams |
| Surfinijos | Stipraus augimo svyrančių petunijų kryptis | Didesniems pakabinamiems vazonams, balkonams, terasoms |
| Pilnavidurės petunijos | Tankesni, puošnesni, lietui jautresni žiedai | Apsaugotoms vietoms, iš arti matomiems vazonams |
| Kompaktiškos petunijos | Žemesnis, tankesnis keras | Mažesniems vazonams, gėlyno priekiui, kompozicijoms |
Petunijų veislės: kaip išsirinkti tinkamiausią sodui ar balkonui
Petunijų pavadinimai prekyboje dažnai reiškia ne vieną pavienę veislę, o visą panašaus augimo ar žydėjimo liniją. Renkantis svarbiausia žiūrėti, kaip petunija augs: ar ji svyrs per vazono kraštus, ar išliks kompaktiška, ar žydės stambiais, smulkiais, paprastais ar pilnaviduriais žiedais.
Svyrančios petunijų veislės balkonams ir pakabinamiems vazonams
‘Easy Wave’ – besidriekianti, gausiai žydinti petunija balkonų loveliams, pakabinamiems krepšiams ir didesniems vazonams. Ji geriausiai atrodo tada, kai turi vietos plėstis į šonus arba kristi per indo kraštą.
‘Shock Wave’ žydi smulkesniais, gausiais žiedais ir tinka balkonams, konteineriams bei lauko vazonams. Mažesni žiedai dažnai greičiau atsigauna po lietaus, todėl ši kryptis praktiškesnė atviresnėse vietose negu labai stambiažiedės petunijos.
‘Tidal Wave’ – labai vešli, stipraus augimo petunija. Ji tinka dideliems vazonams, platesniems plotams ar žydinčiai masei sukurti, bet mažame lovelyje gali būti per stipri ir greitai pritrūkti vietos.
‘Opera Supreme’ – svyrančio arba besidriekiančio augimo petunija pakabinamiems krepšiams, balkonų loveliams ir didesniems konteineriams. Ji tinka, kai norisi ilgesnio, minkštesnio žydinčio kritimo per indo kraštą.
‘Cascadias’ – kaskadinio arba pusiau svyrančio augimo petunija aukštesniems vazonams, balkonams ir mišrioms kompozicijoms. Ji gerai tinka ten, kur augalas turi kristi per kraštą, bet neturi užgožti visos kompozicijos.
‘Supertunia’ – stipraus augimo, gausiai žydinti petunija didesniems vazonams, terasoms ir balkonams. Ji tinka ten, kur augalui galima skirti daugiau vietos ir reguliarią priežiūrą.
Kompaktiškos ir dekoratyvios petunijų veislės
‘Daddy’ – stambiažiedė petunija su ryškiomis gyslomis žiedlapiuose. Ji geriausiai atrodo iš arti: vazonuose prie takų, terasoje, prie įėjimo ar balkonų kompozicijose. Atviroje, lietingoje vietoje tokie stambūs žiedai gali būti jautresni prastesniam orui.
‘Picobella’ – smulkiažiedė, kompaktiška petunija, tinkama mažiems vazonams, balkonų dėžutėms, gėlyno pakraščiams ir mišrioms kompozicijoms. Ji naudinga tada, kai norisi daug smulkių žiedų ir tvarkingo, ne per stambaus kerelio.
‘Limbo’ – žemaūgė, stambiažiedė petunija. Ji tinka vazonams ir gėlyno priekiui, kai norisi didesnio žiedo, bet ne per aukšto ar per plačiai augančio augalo.
Pilnavidurės petunijos vertinamos dėl tankesnių, puošnesnių žiedų. Jas geriausia sodinti ten, kur žiedai bus matomi iš arti ir mažiau kentės nuo stipraus lietaus: terasos vazonuose, prie įėjimo, palangėse ar labiau apsaugotuose balkonuose.
Petunijų pasirinkimas pagal pavadinimą ir pritaikymą:
| Petunijos pavadinimas | Augimo ir žydėjimo pobūdis | Kur tinka |
|---|---|---|
| ‘Easy Wave’ | Besidriekiantis, gausiai žydintis augimas | Balkonų loveliams, pakabinamiems krepšiams, didesniems vazonams |
| ‘Shock Wave’ | Smulkesni žiedai, gausus žydėjimas | Balkonams, konteineriams, lauko vazonams |
| ‘Tidal Wave’ | Labai vešlus, stipraus augimo augalas | Dideliems vazonams, platesniems plotams |
| ‘Opera Supreme’ | Svyrantis arba besidriekiantis augimas | Pakabinamiems krepšiams, balkonų loveliams |
| ‘Cascadias’ | Kaskadinis arba pusiau svyrantis augimas | Aukštesniems vazonams, balkonams |
| ‘Supertunia’ | Stiprus augimas, gausus žydėjimas | Didesniems vazonams, terasoms |
| ‘Daddy’ | Stambūs žiedai su ryškiomis gyslomis | Iš arti matomiems akcentams |
| ‘Picobella’ | Smulkiažiedis, kompaktiškas augimas | Mažiems vazonams, pakraščiams, balkonų dėžutėms |
| ‘Limbo’ | Žemaūgis augimas, stambesni žiedai | Vazonams, gėlyno priekiui |
| Pilnavidurės petunijos | Tankesni, puošnesni, lietui jautresni žiedai | Apsaugotoms vietoms, terasoms, balkonams |
Kaip pasirinkti petunijų veislę
Petunijų veislę geriausia rinktis pagal vietą, indo dydį ir augimo formą. Tas pats pavadinimas mažame lovelyje, dideliame vazone ar pakabinamame krepšyje gali atrodyti visai kitaip.
- Balkonų loveliams ir pakabinamiems krepšiams rinkitės svyrančias petunijas, surfinijas, ‘Easy Wave’, ‘Opera Supreme’ ar ‘Cascadias’. Jos formuoja ilgesnius ūglius ir sukuria žydinčią kaskadą.
- Dideliems vazonams ar platesniems plotams tinka ‘Tidal Wave’ arba ‘Supertunia’. Mažoje erdvėje jos gali greitai užgožti kitus augalus, todėl tokioms petunijoms reikia daugiau vietos, vandens ir reguliaraus tręšimo.
- Atvirai, lietingai vietai praktiškesnės smulkiažiedės arba gausiai žydinčios petunijos, pavyzdžiui, ‘Shock Wave’ ar ‘Picobella’. Jų žiedai mažesni, bet bendras augalo vaizdas po prastesnio oro dažnai atsistato greičiau negu stambiažiedžių petunijų.
- Mažiems vazonams, balkonų dėžutėms ir tvarkingoms kompozicijoms tinka ‘Picobella’, ‘Limbo’ ar kitos kompaktiškesnės petunijos. Jos neužima tiek vietos ir lengviau išlaiko aiškesnę kerelio formą.
- Iš arti matomiems akcentams galima rinktis ‘Daddy’ ar pilnavidures petunijas. Jų žiedų forma ir raštas geriausiai atsiskleidžia žiūrint iš nedidelio atstumo, bet tokioms petunijoms geriau parinkti nuo stipraus lietaus apsaugotą vietą.
Petunijų sėja: kada sėti ir kaip auginti iš sėklų
Petunijos sėjamos anksti, nes nuo sėklos iki sodinimui tinkamo daigo praeina nemažai laiko. Sėklas galima sėti namuose, ant šviesios palangės ar kitoje šiltoje vietoje, kad užaugtų petunijų daigai, kuriuos vėliau sodinsite į vazonus, lovelius arba gėlyną. Petunijų sėja reikalauja kantrybės: sėklos labai smulkios, jauni augalai jautrūs šviesos trūkumui ir perlaistymui, todėl svarbu iš karto sudaryti pastovias daiginimo sąlygas.
Kada sėti petunijas
Petunijas dažniausiai sėkite vasario–kovo mėnesiais. Ankstesnė sėja tinka tik tada, kai turite šviesią, šiltą vietą ir galite papildomai apšviesti augalus. Jei papildomo apšvietimo nėra, saugesnis pasirinkimas dažnai yra kovas, kai dienos jau ilgesnės ir daigai mažiau ištįsta.
Petunijų sėjos laiką rinkitės pagal daigų auginimo sąlygas:
- Vasarį – jei turite papildomą apšvietimą ir galite palaikyti tolygią šilumą.
- Kovą – jei sėjate namuose be specialių lempų.
- Vėliau pavasarį – sėti mažiau praktiška, nes žydėjimo teks laukti ilgiau.
Petunijos į lauką sodinamos tik praėjus šalnų pavojui, todėl sėją reikia planuoti taip, kad iki sodinimo augalai būtų tvirti, bet neperaugę. Orientacinį petunijų sėjos laiką pagal mėnesius rasite sėjos kalendoriuje.
Kaip sėti petunijų sėklas
Petunijų sėklos labai smulkios, todėl jas reikia sėti ant substrato paviršiaus. Jų nereikia užberti storu žemės sluoksniu, nes dygimui svarbi šviesa. Prieš sėją substratą sudrėkinkite, kad po sėjos nereikėtų stipriai lieti ir sėklos nebūtų nuplautos į vieną vietą.
Sėjant laikykitės kelių pagrindinių taisyklių:
- Sėjos gylis – sėklas paskleiskite paviršiuje ir tik lengvai prispauskite.
- Substratas – naudokite lengvą, purų, sėjai skirtą mišinį.
- Drėgmė – paviršius turi būti drėgnas, bet ne šlapias.
- Temperatūra – dygimui tinka šilta, pastovi aplinka, apie 20–24 °C.
- Dygimo laikas – pirmieji daigai dažniausiai pasirodo per 1–2 savaites, bet netolygiomis sąlygomis gali užtrukti ilgiau.
Po sėjos indą galima pridengti skaidriu dangteliu ar plėvele, kad paviršius neišdžiūtų. Pradėjus dygti, dangą reikia kasdien pravėdinti, o vėliau palaipsniui nuimti. Per ilgai laikoma uždara, šlapia daigykla didina puvinio riziką.
Petunijų daigų priežiūra po sudygimo
Sudygusiems petunijų daigams reikia kuo daugiau šviesos. Jei jie laikomi šiltai, bet šviesos mažai, stiebai greitai ištįsta, augalai tampa silpnesni ir vėliau sunkiau formuoja tankų kerą.
Kai daigai turi kelis tikruosius lapelius, juos galima išpikuoti į atskirus indelius. Persodinkite atsargiai, nes jauni augalai smulkūs, o jų šaknys lengvai pažeidžiamos. Po pikavimo palaikykite tolygią drėgmę, bet neleiskite substratui užmirkti.
Daigams augant, laikykite juos šviesioje vietoje, laistykite nedideliais kiekiais ir stebėkite, kad jie neperaugtų iki sodinimo. Prieš perkeliant į lauką ar nešildomą balkoną, petunijas reikės palaipsniui pratinti prie lauko sąlygų.
Petunijų sodinimas: vietos parinkimas, dirva ir atstumai
Petunijos į lauką sodinamos tik tada, kai praeina šalnų pavojus ir oras tampa pakankamai šiltas. Tai šilumą mėgstančios gėlės, todėl per anksti pasodinti daigai gali sustoti augti, pašalti arba ilgai neatsigauti. Geriausiai jos prigyja saulėtoje vietoje, purioje, vandeniui laidžioje dirvoje arba kokybiškame vazonų substrate.
Kada sodinti petunijas į lauką
Petunijas sodinkite gegužės antroje pusėje, kai naktimis nebegręsia šalnos. Šiltesnėse vietose, pavyzdžiui, balkone ar terasoje, vazonus galima paruošti kiek anksčiau, jei augalus galima įnešti į vidų arba pridengti atvėsus orui.
Sodinant svarbu įvertinti ne tik datą, bet ir sąlygas:
- Į gėlyną petunijas sodinkite tik tada, kai dirva jau sušilusi.
- Į vazonus ir lovelius galima sodinti šiek tiek anksčiau, jei augalus saugosite nuo šaltų naktų.
- Po pirkimo daigus kelias dienas pratinkite prie lauko, ypač jei jie augo šiltnamyje ar patalpoje.
- Šaltomis naktimis petunijų neskubėkite palikti atviroje vietoje, nes jos jautrios šalnoms.
Jei petunijos po pasodinimo patiria šaltį, jos gali ilgiau neaugti, mesti pumpurus arba prarasti dalį lapų. Geriau kelias dienas palaukti šiltesnio oro, negu sodinti per anksti.
Kokius petunijų daigus sodinti
Sodinimui rinkitės tvirtus, neperaugusius petunijų daigus. Geras daigas turi būti kompaktiškas, su sveikais žaliais lapais ir be puvinio, dėmių ar pageltimo požymių. Labai ištįsę daigai dažniau sunkiau prigyja ir vėliau prasčiau šakojasi.
Prieš sodinimą verta patikrinti:
- ar daigas nėra peraugęs ir stipriai išsitęsęs;
- ar lapai sveiki, be dėmių, puvinio ar kenkėjų;
- ar šaknų gumulas laikosi, bet nėra visiškai susisukęs į kietą gniužulą;
- ar substratas nėra permirkęs arba visiškai perdžiūvęs.
Jei petunijų daigai jau turi pumpurų ar pirmųjų žiedų, tai nėra problema, bet svarbiau jų bendra būklė. Silpnas, perlaistytas ar ištįsęs daigas gražaus kero nesuformuos vien dėl to, kad jau žydi.
Kur sodinti petunijas
Petunijoms reikia saulėtos vietos. Kuo daugiau tiesioginės saulės jos gauna, tuo gausiau žydi ir tankiau auga. Pavėsyje petunijos dažnai ištįsta, žiedų būna mažiau, o keras atrodo retesnis.
Gėlyne petunijos tinka saulėtoms vietoms prie takų, terasos, įėjimo ar gėlyno pakraščiams. Vazonuose ir loveliuose jas verta statyti ten, kur augalai gauna daug šviesos, bet nėra nuolat talžomi stipraus vėjo. Svyrančioms petunijoms ir surfinijoms geriausiai tinka tokia vieta, kur ūgliai gali laisvai kristi per indo kraštą.
Kokia dirva ir substratas tinka petunijoms
Petunijoms reikia purios, laidžios ir vidutiniškai derlingos dirvos. Gėlyne sunkesnę žemę prieš sodinimą verta pagerinti kompostu ir puriu struktūriniu priedu, kad vanduo neužsistovėtų prie šaknų. Labai šlapioje, sukritusioje dirvoje petunijos greičiau silpsta ir gali pradėti pūti šaknys.
Vazonuose, loveliuose ir pakabinamuose krepšiuose geriausia naudoti kokybišką gėlėms skirtą substratą. Jis turi būti lengvas, bet kartu pakankamai gerai laikyti drėgmę. Per sunki žemė vazonuose greitai susispaudžia, o per lengvas, greitai išdžiūstantis substratas karštomis dienomis apsunkina priežiūrą.
Petunijoms netinka:
- nuolat šlapia, užmirkstanti vieta;
- labai sunki, suplūkta dirva;
- vazonai be drenažo skylių;
- šviežias mėšlas arba per daug azoto turinti žemė.
Kaip sodinti petunijas ir kokių atstumų laikytis
Prieš sodinimą petunijų daigus palaistykite, kad šaknų gumulas neiširtų ir lengviau išsiimtų iš vazono. Sodinkite panašiame gylyje, kaip daigai augo indelyje. Per giliai užkastas stiebas gali pradėti pūti, o per aukštai paliktas šaknų gumulas greitai perdžiūsta.
Sodinant laikykitės šių orientyrų:
- Kompaktiškos petunijos – apie 20–25 cm tarp augalų.
- Stipriau augančios petunijos – apie 25–30 cm.
- Svyrančios petunijos ir surfinijos – sodinkite rečiau, kad ūgliai turėtų vietos augti.
- Vazonuose ir loveliuose nesodinkite per tankiai, nes petunijos greitai užpildo indą.
Po sodinimo palaistykite švelnia srove, kad substratas priglustų prie šaknų. Žemės nereikia stipriai suspausti – pakanka lengvai prispausti aplink daigą, kad jis tvirtai laikytųsi.
Petunijų sodinimas vazonuose, loveliuose ir pakabinamuose krepšiuose
Petunijos labai tinka vazonams, balkonų loveliams ir pakabinamiems krepšiams, bet indas turi būti pakankamai erdvus. Mažame vazone petunijos greitai išnaudoja drėgmę ir maisto medžiagas, todėl augalai greičiau pavargsta ir prasčiau žydi.
Vazonams ir loveliams svarbu:
- pasirinkti indą su drenažo skylėmis;
- nenaudoti per sunkios daržo žemės;
- nepergrūsti daigų;
- svyrančias petunijas sodinti taip, kad ūgliai galėtų kristi per kraštą;
- pakabinamuose krepšiuose palikti pakankamai vietos šaknims ir augimui.
Kompaktiškos petunijos tinka mažesniems vazonams, terasos indams ir gėlyno pakraščiams. Svyrančios petunijos ir surfinijos geriausiai atrodo loveliuose, aukštesniuose vazonuose ar pakabinamuose krepšiuose, kur jų ilgi ūgliai sukuria žydinčią kaskadą. Pilnavidures petunijas verta sodinti ten, kur žiedai matomi iš arti ir mažiau nukenčia nuo stipraus lietaus.
Petunijų laistymas
Petunijoms reikia tolygios drėgmės, bet jos nemėgsta užmirkimo. Perdžiūvęs substratas greitai silpnina žydėjimą, o nuolat šlapia žemė didina šaknų puvinio riziką. Laistymo ritmas labiausiai priklauso nuo to, kur petunijos auga – gėlyne, vazone, lovelyje ar pakabinamame krepšyje.
Kaip dažnai laistyti petunijas
Gėlyne augančias petunijas laistykite tada, kai pradžiūsta viršutinis dirvos sluoksnis. Jei dirva puri ir neperdžiūsta per greitai, laistyti reikės rečiau. Karštomis, sausomis dienomis drėgmę verta tikrinti dažniau.
Vazonuose, loveliuose ir pakabinamuose krepšiuose petunijos džiūsta greičiau negu grunte. Mažesni indai per karščius gali perdžiūti per vieną dieną, todėl substratą geriausia patikrinti pirštu: jei viršus sausas, augalus reikia palaistyti.
Kaip laistyti petunijas vazonuose ir gėlyne
Laistykite prie šaknų, o ne per žiedus ir lapus. Vanduo turi sudrėkinti šaknų zoną, bet neturi stovėti lėkštelėje ar vazono dugne. Jei po lietaus inde užsilaiko vanduo, jį reikia išpilti.
Pakabinamuose krepšiuose ir loveliuose drėgmę stebėkite atidžiau, nes juos greičiau išdžiovina saulė ir vėjas. Jei petunijos trumpam apvysta per kaitrą, pirmiausia patikrinkite substratą – kartais žemė dar būna drėgna, o augalas reaguoja į karštį.
Geriausia laistyti ryte arba vakare, kai saulė ne tokia kaitri. Vakare laistant stenkitės nepermirkyti lapijos prieš vėsesnę naktį.
Petunijų tręšimas
Petunijos ilgai ir gausiai žydi, todėl maisto medžiagų joms reikia daugiau negu daugeliui kukliau augančių vienmečių gėlių. Tai ypač svarbu vazonuose, loveliuose ir pakabinamuose krepšiuose, kur substrato kiekis ribotas, o dažnesnis laistymas greičiau išplauna maisto medžiagas. Tręšimo tikslas – palaikyti žydėjimą ir tvirtą augimą, bet ne skatinti vien lapų masę.
Kada ir kaip dažnai tręšti petunijas
Po pasodinimo petunijų neskubėkite tręšti iš karto. Pirmiausia jos turi prigyti ir pradėti augti. Jei daigai pasodinti į kokybišką substratą su įmaišytomis lėtai veikiančiomis trąšomis, pirmomis savaitėmis papildomo tręšimo gali ir nereikėti.
Vazonuose ir loveliuose augančias petunijas vėliau reikia tręšti reguliariau negu gėlyne. Kuo augalas vešlesnis, kuo daugiau žydi ir kuo dažniau laistomas, tuo greičiau jis išnaudoja substrate esančias maisto medžiagas. Svyrančios petunijos ir surfinijos dažnai auga stipriau, todėl joms maisto medžiagų trūkumas pasimato greičiau: ūgliai silpnėja, žiedų mažėja, lapai gali šviesėti.
Gėlyne augančioms petunijoms dažnai pakanka saikingesnio tręšimo, ypač jei dirva prieš sodinimą pagerinta kompostu. Vazonuose trąšų reikia dažniau, bet geriau naudoti silpnesnį tirpalą ir stebėti augalų reakciją, o ne tręšti retai ir labai stipria koncentracija.
Kokios trąšos tinka petunijoms
Petunijoms tinka žydinčioms gėlėms skirtos trąšos, kuriose maisto medžiagos subalansuotos žydėjimui, o ne vien lapų augimui. Per didelis azoto kiekis skatina vešlią lapiją, bet žiedų gali būti mažiau, todėl petunijos atrodo žalios, bet ne tokios dekoratyvios.
Vazonuose patogu derinti du sprendimus: sodinant naudoti lėtai veikiančias trąšas substrate, o vėliau, aktyvaus augimo ir žydėjimo metu, papildomai tręšti skystomis trąšomis. Jei petunijos auga mažame lovelyje ar pakabinamame krepšyje, trąšų poreikį verta vertinti kartu su laistymu: dažnai laistant, maisto medžiagos iš substrato pasišalina greičiau.
Netręškite visiškai perdžiūvusio augalo stipriu trąšų tirpalu. Pirmiausia substratą reikia sudrėkinti, o tik tada tręšti silpnesne koncentracija. Jei petunijos silpnai žydi, ne visada kalta mityba – priežastis gali būti per mažai saulės, per tankus sodinimas, užmirkimas arba nešalinami nužydėję žiedai.
Petunijų skabymas ir nužydėjusių žiedų šalinimas
Petunijų skabymas padeda formuoti tankesnį kerą ir išlaikyti tvarkingesnį augalą per visą sezoną. Tai nėra toks genėjimas kaip krūmams – dažniausiai pakanka nugnybti jaunų ūglių viršūnėles, pašalinti nužydėjusius žiedus arba patrumpinti per daug ištįsusius stiebus.
Kaip skabyti petunijas
Jaunas petunijas galima skabyti tada, kai jos jau paaugusios ir turi kelias poras lapų. Nugnybiama arba nukerpama ūglio viršūnėlė virš lapų poros. Po tokio patrumpinimo augalas leidžia daugiau šoninių ūglių, todėl keras tampa tankesnis ir vėliau sukrauna daugiau žiedų.
Skabyti labiausiai verta tada, kai petunija auga vienu ilgu stiebu, mažai šakojasi arba daigas atrodo ištįsęs. Jei daigas jau kompaktiškas ir gerai šakojasi, stipriai jo trumpinti nereikia. Smulkiažiedės, svyrančios ar modernios gausiai besišakojančios serijos dažnai pačios formuoja gražesnį kerą, todėl joms pakanka tik palaikyti formą.
Nužydėjusių petunijų žiedų šalinimas
Nužydėjusius petunijų žiedus verta šalinti reguliariai, ypač stambiažiedėms ir pilnavidurėms petunijoms. Vystantys žiedai greitai gadina bendrą vaizdą, o palikti žiedo pagrindai gali pradėti formuoti sėklas. Tokiu atveju augalas dalį jėgų skiria ne naujiems pumpurams, o sėklų brandinimui.
Žiedą geriausia pašalinti ne tik nuimant nuvytusius vainiklapius, bet ir nugnybiant žiedkotį su žiedo pagrindu. Tai ypač svarbu vazonuose, prie įėjimo, terasoje ar balkone, kur petunijos matomos iš arti. Kai kurios smulkiažiedės ir savaime apsivalančios petunijų serijos nužydėjusius žiedus paslepia lengviau, bet ir joms naudinga pašalinti negražiai atrodančias ar pūvančias dalis.
Kada trumpinti ištįsusias petunijas
Vasaros viduryje petunijos kartais ištįsta, išretėja arba pradeda žydėti tik ūglių galuose. Tokiu atveju galima patrumpinti dalį ilgiausių ūglių. Geriau nekirpti viso augalo vienu metu labai žemai, ypač jei petunija auga matomoje vietoje – saugiau trumpinti palaipsniui, paliekant dalį žydinčių ūglių.
Svyrančioms petunijoms ir surfinijoms ūglių trumpinimas padeda sugrąžinti tvarkingesnę formą, kai kaskada tampa per ilga, išretėjusi ar netolygi. Po patrumpinimo augalui reikia šviesios vietos, tolygios drėgmės ir pakankamai maisto medžiagų, kad jis vėl leistų naujus ūglius ir pumpurus.
Petunijų ligos ir kenkėjai
Petunijų ligos dažniausiai pirmiausia matomos ant žiedų, tankesnio kero viduje arba prie stiebo pagrindo. Vazonuose, loveliuose ir pakabinamuose krepšiuose problemos greičiau išryškėja tada, kai substratas nuolat šlapias, o nuvytę žiedai lieka kauptis ant lapų. Todėl petunijoms ypač svarbu pašalinti pažeistus žiedus, neperlaistyti ir neleisti kerams ilgai būti šlapiems po lietaus.
Dažniausios petunijų ligos
Viena būdingesnių petunijų problemų – pilkasis puvinys. Jis dažniau pasirodo drėgnu oru, ant nuvytusių žiedų ir tankiuose keruose, kur prastai juda oras. Pažeisti žiedai ruduoja, minkštėja, gali sulipti ir apsitraukti pilkšvu apnašu. Stambiažiedėms ir pilnavidurėms petunijoms tai ypač aktualu, nes didesni ar tankesni žiedai po lietaus ilgiau džiūsta.
Miltligė ant petunijų ne visada prasideda vien ryškiu baltu apnašu. Kartais pirmiausia matomi šviesėjantys, gelstantys ar džiūstantys lapai, ypač tankesnio kero viduje. Vėliau gali atsirasti balkšvas ar pilkšvas apnašas. Liga lengviau išryškėja, kai petunijos auga suspaustai, patiria drėgmės svyravimus arba ilgai prastai vėdinasi.
Šaknų ir stiebo pagrindo puviniai dažniau atsiranda vazonuose be gero drenažo, sunkioje dirvoje arba nuolat šlapiame substrate. Petunija gali vysti net tada, kai žemė atrodo drėgna, o stiebo pagrindas patamsėja arba suminkštėja. Tokiu atveju papildomas laistymas tik pablogina padėtį – pirmiausia reikia sumažinti užmirkimą.
Virusinės ligos petunijose pasitaiko rečiau, bet jas verta įtarti, jei lapai stipriai margėja, raukšlėjasi, deformuojasi, o žiedai atrodo iškraipyti be aiškios priežasties. Tokie augalai dažniausiai nebeatsigauna, todėl stipriai pažeistus kerus geriau pašalinti.
Dažniausi petunijų kenkėjai
Petunijas verta apžiūrėti ne tik iš viršaus. Daug kenkėjų slepiasi ant lapų apatinės pusės, jaunuose ūgliuose, pumpuruose ar žiedų viduje.
- Amarai kaupiasi ant jaunų ūglių ir pumpurų, siurbia sultis, deformuoja lapus ir silpnina žydėjimą.
- Tripsai pažeidžia žiedlapius ir lapus, palikdami šviesesnes dėmeles, dryžius ar nelygų žiedų paviršių.
- Voratinklinės erkės dažniau pasirodo per šiltą, sausą orą. Lapai tampa smulkiai taškuoti, blyškėja, o stipresnio pažeidimo metu gali matytis plonas voratinklis.
- Šliužai ir sraigės apgraužia lapus bei žiedus, ypač drėgnose vietose arba ten, kur vazonai stovi arti tankių želdinių.
- Žiedpumpurius graužiantys vikšrai pažeidžia pumpurus ir jaunus žiedus. Žiedai gali prasiskleisti skylėti, netaisyklingi arba dalis pumpurų visai neišsiskleidžia. Jei tokie pažeidimai kartojasi, pumpurus verta apžiūrėti vakare arba anksti ryte.
Kaip apsaugoti petunijas nuo ligų ir kenkėjų
Petunijoms prevencija labiausiai susijusi su žiedų švara, oro judėjimu kere ir vandens kontrole vazonuose. Po lietaus ypač verta apžiūrėti stambiažiedes ir pilnavidures petunijas – sulipę, ruduojantys ar pūvantys žiedai greitai gadina kerą ir gali tapti ligų židiniu.
Riziką sumažina keli konkretūs veiksmai:
- po lietaus pašalinkite rudus, sulipusius ar pūvančius žiedus;
- stambiažiedes ir pilnavidures petunijas sodinkite ten, kur jos mažiau nukenčia nuo stipraus lietaus;
- vazonuose ir loveliuose neleiskite vandeniui stovėti lėkštelėse;
- tankiuose keruose apžiūrėkite vidinius lapus ir stiebo pagrindą;
- jei žiedai skleidžiasi skylėti, tikrinkite pumpurus ir jaunus žiedus;
- laistykite substratą, ne pačius žiedus;
- stipriai pažeistas augalo dalis pašalinkite, kad jos neliktų kauptis kerelio viduje.
Jei problema plinta, priemones rinkitės pagal priežastį: grybinėms ligoms naudojami fungicidai, vabzdžiams – insekticidai, erkėms – akaricidai, šliužams ir sraigėms – moliuskocidai. Priemones naudokite tik dekoratyviniams augalams tinkamas ir registruotas Lietuvoje, laikydamiesi etiketės nurodymų.
Su kuo derinti petunijas gėlyne ir vazone
Petunijos lengviausiai dera su gėlėmis, kurios mėgsta saulę, panašų laistymo ritmą ir neužgožia jų žiedų. Gėlyne jos gali užpildyti pakraščius, o vazonuose, loveliuose ir pakabinamuose krepšiuose sukuria ryškią žydinčią masę. Renkantis kaimynus svarbu žiūrėti ne tik į spalvas, bet ir į augimo formą: kompaktiškos petunijos gerai atrodo prie žemesnių gėlių, o svyrančioms petunijoms ir surfinijoms reikia vietos kristi per indo kraštą.
Petunijų derinimas gėlyne
Gėlyne petunijos tinka saulėtiems pakraščiams, vietoms prie tako, terasos ar įėjimo. Jos gražiai atrodo ten, kur žiedai matomi iš arti, o augalai nėra užgožiami aukštesnių kaimynų. Kompaktiškas ir daugiažiedes petunijas galima sodinti grupėmis, kad spalva būtų vientisesnė, o ne išmėtyta po vieną augalą.
Šalia petunijų gėlyne tinka:
- lobelijos – smulkūs mėlyni, balti ar violetiniai žiedai švelnina ryškias petunijų spalvas;
- verbenos – mėgsta saulę ir žydi panašiu metu, todėl tinka vasarinėms kompozicijoms;
- serenčiai – gerai dera šiltų spalvų gėlynuose, ypač su violetinėmis, baltomis ar rožinėmis petunijomis;
- žemesnės zinijos ar kitos saulę mėgstančios vienmetės gėlės – tinka platesniame gėlyne, kur petunijos lieka priekyje.
Petunijų nereikėtų sodinti šalia labai agresyviai augančių ar aukštų augalų, kurie greitai uždengia šviesą. Pavėsyje petunijos ištįsta, žydi silpniau, todėl deriniuose geriausia rinktis tokias gėles, kurioms taip pat reikia daug saulės.
Petunijos vazonuose, loveliuose ir pakabinamuose krepšiuose
Vazonuose petunijos dažnai tampa pagrindine kompozicijos gėle. Stambiažiedės petunijos tinka ten, kur vazonas stovi arti akių lygio – prie terasos, įėjimo, poilsio vietos. Svyrančios petunijos ir surfinijos geriausiai atrodo loveliuose, aukštesniuose vazonuose ir pakabinamuose krepšiuose, kur ūgliai gali laisvai kristi žemyn.
Balkonuose ir pakabinamuose induose su petunijomis gražiai dera sidabrinė dichondra. Jos ilgi, šviesūs ūgliai sukuria lengvesnį foną ir neišryškina vien žiedų masės. Taip pat tinka lobelijos, verbenos ir kai kurios pelargonijos, jei visiems augalams pakanka saulės ir vietos šaknims.
Svarbu nepergrūsti vieno indo. Petunijos greitai plečiasi, o svyrančios formos užima daug vietos. Jei į mažą lovelį susodinama per daug skirtingų augalų, kompozicija iš pradžių atrodo vešli, bet vėliau augalai pradeda konkuruoti dėl vandens, maisto medžiagų ir vietos.
Spalvų ir formų deriniai su petunijomis
Petunijų spalvų pasirinkimas labai platus, todėl geriausiai atrodo ne atsitiktinis margumas, o aiški spalvinė kryptis. Viename vazone ar lovelyje dažnai pakanka 2–3 spalvų. Baltos petunijos pašviesina tamsesnes violetines, mėlynas ar vyšninio atspalvio gėles, o rožinės ir violetinės petunijos gerai atrodo su baltomis lobelijomis ar verbenomis.
Ryškios raudonos, oranžinės ar geltonos gėlės šalia petunijų sukuria šiltesnį vaizdą, bet tokius derinius geriau naudoti saikingai, kad kompozicija neatrodytų per marga. Pilnavidurės petunijos gražiausiai atsiskleidžia paprastesniuose deriniuose, kur jų žiedai nėra užgožti daugybės skirtingų spalvų ir formų.
Svyrančioms petunijoms labiausiai tinka deriniai, kuriuose aiškiai matomas jų kaskadinis augimas. Jas galima derinti su smulkiažiedėmis, lengvesnės formos gėlėmis arba dekoratyvia lapija, bet nereikėtų sodinti šalia augalų, kurie uždengia krintančius ūglius. Tokiose kompozicijose petunijos turi likti pagrindinė žydinti dalis, o kiti augalai – papildyti spalvą, foną arba indo kraštą.
Dažniausiai užduodami klausimai apie petunijas
Pabaigai
Petunijos yra vieno sezono gėlės, bet tinkamoje vietoje jos gali žydėti ilgai – nuo vasaros pradžios ar vidurio iki rudens vėsos. Jų stiprybė ne tik spalvų įvairovė, bet ir augimo formos: kompaktiškos petunijos tinka gėlyno pakraščiams ir mažesniems vazonams, o svyrančios petunijos bei surfinijos geriausiai atsiskleidžia loveliuose, pakabinamuose krepšiuose ir aukštesniuose induose.
Gražiausias rezultatas priklauso nuo to, ar petunijų forma parinkta pagal vietą, o priežiūra pritaikyta auginimo būdui. Gėlyne joms svarbi saulėta vieta ir laidi dirva, o vazonuose – pakankamas substrato kiekis, reguliarus laistymas, tręšimas ir nužydėjusių žiedų šalinimas. Vasaros vazonuose ir gėlynuose petunijas galite sodinti kartu su kitomis vienmetėmis gėlėmis, parinkdami tokias, kurios neužgožia jų žiedų ir augimo formos.
Atnaujinta: 2026-06-01