Pomidorų auginimas – nuo sėklos iki gausaus derliaus
Pomidorai yra viena dažniausiai šiltnamiuose, daržuose ir balkonuose auginamų daržovių. Lietuvoje jų sėklos sėjamos daigams, o paaugę daigai vėliau perkeliami į šiltnamį, lauką arba didesnius vazonus. Nuo sėjos laiko, daigų tvirtumo ir pasirinktos auginimo vietos priklauso, kaip greitai augalai prigys, pradės augti ir megzti pirmuosius vaisius.
Šiltnamyje pomidorams reikia gero oro judėjimo, tolygios drėgmės ir tinkamų sodinimo atstumų. Lauke daugiau reikšmės turi šalnų rizika, lietus, vėjas ir veislės ankstyvumas. Vazonuose ar balkone pomidorai greičiau reaguoja į drėgmės trūkumą, todėl jiems reikia daugiau vietos šaknims, gero drenažo ir reguliaresnio laistymo.
Pomidorų tipai
Pomidorai skiriasi savo krūmų aukščiu, stiebo tvirtumu bei vaisių dydžiu. Dėl šių savybių kiekvienai veislei reikia visiškai skirtingos priežiūros, individualiai parinktų atramų ir tinkamos auginimo vietos.
Praktikoje jie dažniausiai skirstomi į aukštaūgius, žemaūgius, stambiavaises arba smulkius vyšninius pomidorus. Taip pat vis labiau populiarėja specializuoti vazoniniai bei balkoniniai variantai, pritaikyti augti riboto tūrio talpose.
Aukštaūgiai (indeterminantiniai) pomidorai
Aukštaūgiai pomidorai auga ilgai, nuolat formuoja naujus žiedynus ir dažniausiai auginami su atramomis. Jie ypač tinka šiltnamiams, nes ten lengviau palaikyti šilumą, apsaugoti augalus nuo lietaus ir pratęsti derėjimo laiką.
Tokius pomidorus reikia rišti, reguliariai šalinti pažastinius ūglius ir formuoti vienu arba keliais stiebais. Aukštaūgės veislės gali duoti ilgą derlių, bet jos užima daugiau vietos ir reikalauja daugiau priežiūros negu žemaūgiai pomidorai.
Žemaūgiai (determinantiniai) pomidorai
Žemaūgiai pomidorai auga kompaktiškiau, greičiau baigia vegetaciją ir dažnai tinka laukui. Jie patogūs tada, kai norima ankstesnio derliaus arba kai nėra aukšto šiltnamio. Dalis žemaūgių veislių dera gana vienu metu, todėl tinka konservavimui, padažams ar ankstyvam šviežiam vartojimui.
Žemaūgių pomidorų paprastai nereikia taip intensyviai genėti kaip aukštaūgių. Vis dėlto ir jiems reikia pakankamai vietos, gero vėdinimo ir atramos, jei vaisių daug arba jie stambesni.
Vyšniniai pomidorai
Vyšniniai pomidorai augina smulkius, saldžius vaisius kekėmis. Jie tinka šviežiam vartojimui, salotoms, vaikų užkandžiams ir auginimui tada, kai norisi ilgesnio, nuolat skinamo derliaus.
Vyšninių pomidorų būna ir aukštaūgių, ir kompaktiškesnių. Aukštaūgiai vyšniniai pomidorai dažniausiai geriau tinka šiltnamiui, o žemesnės formos gali augti vazonuose, balkone ar terasoje.
Mėsingi ir stambiavaisiai pomidorai
Mėsingi ir stambiavaisiai pomidorai vertinami dėl didelių, sultingų vaisių. Jie tinka salotoms, sumuštiniams, padažams ir šviežiam vartojimui, kai svarbus ne tik kiekis, bet ir vaisiaus tekstūra.
Stambiavaisės veislės dažniau auginamos šiltnamyje, nes joms reikia daugiau šilumos, tvirtesnių atramų ir tolygesnės drėgmės. Jei laistymas labai svyruoja, dideli vaisiai trūkinėja arba prasčiau vystosi.
Balkoniniai ir vazoniniai pomidorai
Balkoniniai ir vazoniniai pomidorai yra kompaktiški, todėl tinka balkonams, terasoms, palangėms ir mažoms erdvėms. Jie dažnai auginami vazonuose, loveliuose ar kibiruose, kur galima lengviau kontroliuoti substratą ir laistymą.
Tokiems pomidorams svarbu parinkti pakankamo tūrio indą, saulėtą vietą ir nepamiršti reguliaraus laistymo. Mažame vazone žemė greitai perdžiūsta, todėl net kompaktiška veislė silpnai derės, jei šaknims trūks vietos ir drėgmės.
Pomidorų veislės
Pomidorų veislę geriausia rinktis pagal auginimo vietą, augalo aukštį, vaisių dydį ir paskirtį. Šiltnamyje galima auginti aukštesnes, ilgiau derančias veisles, lauke patikimesnės ankstyvesnės ir žemesnės, o balkonui ar palangei reikia kompaktiškų pomidorų, kuriems pakanka vazono ar lovelio.
Pomidorų veislės šiltnamiui
Šiltnamyje pomidorai auga apsaugoti nuo lietaus, vėjo bei staigių temperatūros šuolių. Tokioje aplinkoje geriausiai atsiskleidžia aukštaūgės, neriboto augimo (indeterminantinės) veislės, kurios atvirame grunte patirtų per didelį stresą. Šie augalai visą sezoną nuolat formuoja naujas žiedų kekes ir stiebiasi iki 2 m aukščio, todėl juos reikia reguliariai rišti bei formuoti paliekant 1–2 stiebus. Uždaras mikroklimatas palaiko stabilią šilumą bei drėgmę, o tai padeda sėkmingai išauginti lepesnes stambiavaisias veisles ir sulaukti gausaus derliaus.
‘Brooklyn’ F1 yra patikimas pomidorų hibridas, išsiskiriantis stabiliu derliumi – ant pirmųjų penkių kekių jis tvarkingai suformuoja po 6 vaisius. Pomidorai išauga vienodo dydžio, sveria 150–170 g, o jų prekinę išvaizdą pabrėžia blizgi, ryškiai raudona odelė. Nors krūmai yra aukštaūgiai (iki 1,5 m) ir turi stiprią šaknų sistemą, dėl trumpų tarpubamblių bei kompaktiškos lapijos šiltnamio eilėse jie užima mažiau vietos nei ‘Delfine H’ veislė. Tvirti vaisiai yra atsparūs skilimui, todėl puikiai išlaiko kokybę sandėliuojant ir gabenant. Ši veislė idealiai tinka permainingiems Lietuvos orams – net ir subjurus vasarai, kai vyrauja vėsa bei drėgmė, krūmai nesustabdo derėjimo. Be to, stiprus augalo imunitetas natūraliai blokuoja bakterinių ir grybelinių infekcijų plitimą. Hibridą galima auginti tiek uždarame, tiek atvirame grunte, o palankios sezono sąlygos leidžia išlaikyti produktyvumą per du auginimo ciklus – nuo pavasario iki pat rudens.
‘Black Cherry’ – laisvai apsidulkinanti (ne hibridinė) pomidorų veislė, kurią 2003 m. rinkai pristatė Vince Sapp iš Tomato Growers Supply Company (Florida, JAV). Augalas aukštaūgis, indeterminantinis, stiebas ištįsta iki 1,8–3 m, todėl būtina tvirta atrama ar narvelis. Vaisiai apvalūs, apie 2,5 cm skersmens, sveria vos 28 g, o jų tamsiai raudoną, beveik juodai purpurinę odelę suteikia mahagonio spalvos pigmentacija – kekės formuojasi tankios ir gausios. Skonis sodrus, saldus, su kompleksišku poskoniu, dėl kurio ‘Black Cherry’ laikoma viena geriausio skonio vyšninių pomidorų veislių pasaulyje. Vaisiai sunoksta per 65–80 dienų nuo persodinimo, o auginti juos galima ir induose – reikia bent 20–40 l talpos ir tvirtos atramos ilgam stiebui išlaikyti.
‘Tolstoi’ H išsiskiria tuo, kad jos vaisiai sunoksta beveik vienu metu, todėl pomidorus patogu skinti ištisomis kekėmis, kuriose užauga iki 8 vienetų. Apvalūs, tamsiai raudoni vaisiai sveria 100–110 g, yra tvirti, gerai išlaiko kokybę nuskinti ir lengvai pakelia transportavimą. Šis vidutiniškai ankstyvas hibridas pasižymi stipriu natūraliu atsparumu ligoms, o jo vegetacijos periodas trunka apie 70 dienų. Kadangi augalas yra aukštaūgis ir tvirtastiebis, jį rekomenduojama formuoti vienu stiebu. Taip pat būtina prie atramų tvirtinti pačias kekes, kad gausus derlius nenulaužtų ūglių. Vaisiai tinka šviežiam vartojimui bei konservavimui.
‘Gourmandia’ H – labai ankstyvas prancūziškos kilmės pomidorų hibridas, išsiskiriantis stambiais, 250–300 g sveriančiais širdies formos vaisiais. Ryškiai raudoni pomidorai yra mėsingi ir sultingi, o jų tvirta tekstūra puikiai tinka tiek šviežiam vartojimui, tiek sriuboms ar padažams gaminti. Šio aukštaūgio (indeterminantinio) augalo derėjimo ciklas prasideda liepą ir nenutrūkstamai tęsiasi iki pat rudens. Dėl didelio vaisių svorio krūmams būtinos tvirtos atramos, taip pat rekomenduojama šalinti pažastinius ūglius ir formuoti augalą į 1–2 stiebus. Hibridas natūraliai atsparus tabako mozaikos virusui, fuzariozei bei verticiliozei, todėl sėkmingai auga net nešildomuose šiltnamiuose.
‘Red Pear’ – iš Italijos kilusi laisvai apsidulkinanti pomidorų veislė, kurios vegetacija trunka 80 dienų. Šie augalai yra aukšti bei tvirti, o optimaliam stambių vaisių vystymuisi rekomenduojama juos formuoti paliekant 1–2 stiebus. Mėsingi, saldaus skonio pomidorai turi ploną odelę, pasižymi nedideliu sėklų kiekiu ir šiek tiek briaunota kriaušės forma, o individualus jų svoris siekia 200–250 g. Dėl mažo sėklingumo vaisius lengva perdirbti – jie tinka sulčių spaudimui bei padažų gamybai. Šią veislę patariama auginti šiltnamyje, tačiau palankiomis vasaros sąlygomis derliaus galima sulaukti ir lauke, parinkus apsaugotą vietą ar pastogę, nors augalai yra kiek jautresni ligoms nei kitos šiltnamiams skirtos veislės.
‘Milda’ – iš Latvijos kilusi vidutiniškai ankstyva pomidorų veislė, sodininkų dažnai lyginama su patobulinta lietuviškų ‘Skariai’ versija. Šiuos šiltnamio aukštaūgius lengva atpažinti iš specifinės išvaizdos – augalai suformuoja aukštus, galingus krūmus su ilga, žemyn svyrančia lapija. Stambūs, mėsingi ir aromatingi saldžiarūgščio skonio vaisiai išsiskiria slyvos forma bei būdinga „nosyte”. Gausiausią derlių veislė subrandina augalą formuojant 2–3 stiebuose. Sodinant šiuos pomidorus šiltnamyje, rekomenduojama išlaikyti 40×60 cm atstumus.
‘S. Pierre’ – prancūziška senovinė pomidorų veislė, šiltnamiuose auginama nuo XIX a. pabaigos, kai ją išvedė garsi sėklų firma „Vilmorin & Cie”. Šie augalai priklauso vidutinio aukščio, indeterminantinių pomidorų grupei – priklausomai nuo sąlygų, krūmai pasiekia 1–2 m aukštį, todėl jiems reikalingos tvirtos atramos. Apvalūs, mėsingi, „jaučio širdies” tipo vaisiai auga kekėmis po 4–5 vienetus ir sveria 100–250 g. Jų minkštimas pasižymi švelniu, saldoku skoniu bei išskirtinai mažu rūgštingumu. Veislė puikiai pritaikyta auginti esant permainingiems Lietuvos rudenio orams, nes augalai geba sėkmingai tęsti derėjimą vėsesnėje aplinkoje ir stabdo vegetaciją tik prasidėjus pirmosioms šalnoms. Šių pomidorų vegetacijos periodas trunka 70–85 dienas, o gautas derlius tinka šviežiam vartojimui, konservavimui bei padažų gamybai.
‘Gourmansun’ H – ankstyvas aukštaūgis pomidorų hibridas, išsiskiriantis stambiais, 200–600 g sveriančiais širdies formos vaisiais. Šie išskirtinai dekoratyvūs pomidorai subręsta ryškiai geltonos spalvos su oranžiniais dryžiais, turi nedaug sėklų, o jų mėsingas minkštimas pasižymi saldžiu, gerai subalansuotu skoniu bei ryškiu aromatu. Ši hibridinė veislė turi stiprų natūralų atsparumą ligoms ir yra pritaikyta auginti šiltnamiuose, kur augalus rekomenduojama sodinti išlaikant 90×40 cm atstumus. Sėklos daigams sėjamos vasario–kovo mėnesiais, o gausus derlius bręsta nuo liepos iki rugsėjo.
‘Ildi’ – aukštaūgė, indeterminantinė vyšninių pomidorų veislė, kurios krūmai pasiekia 1,5–1,9 m aukštį. Kadangi augimas yra neribotas, augalams per visą sezoną būtinas reguliarus pažastinių ūglių šalinimas. Veislė vertinama dėl išskirtinio derlingumo – viename žiedyne suformuoja net 50–80 pomidorų. Šie ryškiai geltoni, saldaus skonio vaisiai užauga smulkūs (apie 2–3 cm) ir išsiskiria specifine kriaušės arba lašo forma, o pilnas jų nokimo ciklas trunka 85–100 dienų po sudygimo. Augalai pasižymi stipriu imunitetu ligoms, o pats derlius ilgai negenda tiek nuskintas, tiek paliktas ant stiebo. Vaisiai tinka šviežiam vartojimui bei konservavimui.
‘Moneymaker’ – klasikinė angliška pomidorų veislė, Jungtinėje Karalystėje populiari nuo 1960-ųjų. Šis aukštaūgis (indeterminantinis) augalas pasiekia 1,8–2 m aukštį, todėl jį būtina rišti prie atramos, formuoti vienu stiebu bei reguliariai šalinti pažastinius ūglius. Apvalūs, lygūs, sodraus raudonumo vaisiai sveria 70–100 g ir pasižymi tradiciniu skoniu – subalansuotu saldumu bei rūgštele. Veislė atspari vėsai, sėkmingai auga aukštesnėse vietovėse, o šiltnamyje dera nuo liepos iki spalio. Ši pomidorų veislė dažnai naudojama kaip standartas sodininkystės moksliniuose tyrimuose.
Pomidorų veislės laukui
Atvirame grunte auginami pomidorai turi spėti subręsti per trumpesnį ir mažiau stabilų sezoną nei šiltnamyje. Dėl šios priežasties laukui geriau rinktis ankstyvas, greitai derančias veisles – tiek žemaūges, tiek atsparesnes vėsai aukštaūges, kurios spėja subrandinti derlių ir yra mažiau priklausomos nuo ilgo, šilto rudens. Žemaūgiams augalams dažniausiai nereikia intensyvaus formavimo, o štai lauko sąlygoms pritaikyti aukštaūgiai reikalauja tvirtesnių atramų. Šioje aplinkoje itin svarbus augalų atsparumas drėgmei, kadangi vasaros orai Lietuvoje yra nepastovūs, o tinkamai parinktos veislės geba sėkmingai megzti vaisius net ir lietingomis dienomis.
‘Marmande’ – prancūziška senovinė pomidorų veislė, atviram gruntui tinkanti dėl puikaus vaisių mezgimo net vėsiu oru. Šią veislę XIX a. pabaigoje išvedė garsi „Vilmorin” sėklų kompanija. Augalai yra pusiau determinantiniai, pasiekiantys 150–180 cm aukštį. Stambūs, plokšti, briaunoti ir netaisyklingos formos vaisiai sveria 150–500 g bei subręsta ryškiai raudona spalva su rausvu atspalviu ant viršūnėlės („pečių”). Jų minkštimas yra mėsingas, sultingas, turintis mažai sėklų, o skonis – sodrus, saldžiai rūgštokas. Šių pomidorų vegetacija trunka 65–80 dienų, juos rekomenduojama sodinti išlaikant 45–60 cm tarpus tarp augalų ir 75–90 cm tarp eilių. Vaisiai tinka pjaustymui, salotoms bei įdarymui.
‘Uragan’ H – labai ankstyvas aukštaūgis pomidorų hibridas, kurio šaknys nebijo vėsesnių naktų. Augalas formuoja vaisius net tada, kai kiti aukštaūgiai sustoja, todėl jis vienodai patikimas nešildomame šiltnamyje ir lauke. Krūmai išauga iki 1,5 m aukščio. Apvalūs, 110–135 g sveriantys pomidorai yra tvirti ir neturi tendencijos skilinėti. Ši hibridinė veislė pasižymi stipriu natūraliu imunitetu – ji atspari pomidorų mozaikos virusui, rudajai lapų dėmėtligei, fuzarioziniam vytuliui bei nematodams. Sodinant šiuos augalus, rekomenduojama išlaikyti 90×40 cm atstumus. Nuo birželio iki rugpjūčio trunkantis derėjimas yra gausus – iš kvadratinio metro surenkama 8–10 kg daržovių. Vaisiai tinka šviežiam vartojimui bei konservavimui.
‘Orkado’ H – iš Čekijos kilęs ankstyvas aukštaūgis pomidorų hibridas, rekomenduojamas auginti lauke bei nešildomuose šiltnamiuose. Apvalūs, raudonos spalvos vaisiai sveria 130–145 g ir yra atsparūs trūkinėjimui. Sėklos sudygsta greičiausiai, kai temperatūra palaikoma tarp 20 ir 25 °C, o tolesniam augalo vystymuisi palankiausia yra 22–24 °C šiluma. Šiuos pomidorus rekomenduojama sodinti 90×40 cm atstumais. Hibrido derlius bręsta nuo liepos iki rugpjūčio, o patys vaisiai tinka salotoms bei konservavimui.
‘Betalux’ – labai ankstyva žemaūgė pomidorų veislė, kilusi iš Lenkijos ir šios šalies veislių registre įregistruota 1992 m. (bendrovės „Legutko”). Šie neaukšti, maždaug 40–80 cm ūgio augalai išsiskiria specifine išvaizda, nes jų lapai savo forma primena bulvių lapiją. Dėl natūraliai tvirto stiebo krūmų nebūtina rišti prie atramų. Apvalūs, mėsingi ir raudoni vaisiai sveria 70–80 g, o pati pirmoji derliaus banga dažnai būna išskirtinė – pomidorai užauga be sėklų. Nuo sudygimo iki pirmojo skynimo praeina 96–100 dienų, augalus rekomenduojama sodinti 60×30 cm atstumais. Nors ši veislė yra kiek jautresnė ligoms nei kiti žemaūgiai pomidorai, jos derlius yra skanus šviežias, taip pat puikiai tinka sultims bei konservavimui.
‘Promyk’ – lenkiškos kilmės pomidorų veislė (išvesta „W. Legutko” sėklų namų), laikoma pačia ankstyviausia tarp visų žemaūgių pomidorų. Šie augalai geba sėkmingai megzti vaisius net nepalankią, vėsią bei drėgną vasarą, nes jų partenokarpinės savybės leidžia suformuoti derlių be pilno apdulkinimo. Kompaktiški, maždaug 40–50 cm aukščio krūmai savo augimą užbaigia žiedine keke, todėl jų genėti nereikia. Mėsingi, 70–80 g sveriantys vaisiai užauga rutuliškos arba nežymiai pailgos formos, o po raudona odele slypi tamsiai raudonas minkštimas, turintis daug sausųjų medžiagų, kas suteikia skoniui išskirtinio sodrumo. Dėl gero augalų atsparumo žemai temperatūrai sėklas galima sėti tiesiai į atvirą gruntą, išlaikant 60×30 cm sodinimo atstumus. Šios veislės derlius subręsta nuo liepos iki rugsėjo.
‘Roma’ – JAV Žemės ūkio departamento (USDA) 1955 m. išvesta determinantinė pomidorų veislė, atviram gruntui tinkanti dėl koncentruoto ir greito derėjimo. Maždaug 1 m aukščio augalams nereikia aukštų atramų ar intensyvaus rišimo. Slyvos formos, 60 g sveriantys vaisiai užauga ryškiai raudoni, su standžia bei lygia odele. Jų minkštimas yra mėsingas, turintis mažai sulčių ir sėklų, todėl yra vertinamas gaminant pastą, padažus bei konservus. Ši veislė yra atspari verticiliozei bei fuzariozei, o jos vegetacija trunka 75 dienas. Visas derlius sunoksta vienu metu per 2–3 savaites, o tai labai patogu vienkartiniam daržovių nuėmimui prieš perdirbimo sezoną.
‘Eduardo’ H – aukštaūgė pomidorų veislė, Lietuvos rinkoje debiutavusi 2025 metais. Šie augalai pasižymi universaliu pritaikymu, todėl sėkmingai dera tiek šiltnamiuose, tiek atvirame grunte. Pailgi, cilindro formos vaisiai išauga apie 12 cm ilgio ir sveria 130–150 g. Šis vidutiniškai ankstyvas hibridas pasižymi gausiu ir ilgai trunkančiu derėjimu – pomidorai nuosekliai bręsta nuo birželio iki rugsėjo. Sėklas daigams rekomenduojama sėti kovo–balandžio mėnesiais, o sodinant daigus į nuolatinę vietą – išlaikyti 60–90×40 cm atstumus. Gautas derlius tinka šviežiam vartojimui, konservavimui bei padažų gamybai.
Pomidorų veislės balkonui ir vazonams
Balkonuose, terasose ar ant palangių auginamiems pomidorams reikia ypatingo kompaktiškumo, kad krūmai gerai vystytųsi vazonuose bei loveliuose. Šios specializuotos veislės pasiekusios nedidelį aukštį pačios sustabdo augimą, todėl joms nereikia nei aukštų atramų, nei nuolatinio pažastinių ūglių genėjimo. Svarbiausi kriterijai renkantis augalus ribotai erdvei – nedidelis krūmo dydis ir šaknų sistemos prisitaikymas prie mažo substrato kiekio talpoje. Žemaūgės veislės lengvai toleruoja ribotą žemės tūrį ir net namų sąlygomis sunokina gausų, dekoratyvų derlių.
‘Vilma’ – ankstyva determinantinė pomidorų veislė, sukurta auginimui vazonuose bei balkonų erdvėse. Dėl nedidelio, maždaug 20–30 cm pasiekiančio aukščio šie augalai lengvai telpa net ant siaurų palangių. Krūmų nereikia rišti, kadangi jie natūraliai suformuoja tvirtą, dekoratyvią struktūrą su masyviu pagrindiniu stiebu. Apvalūs, 15–30 g sveriantys skaisčiai raudoni vaisiai pasižymi tradiciniu cukraus ir rūgšties santykiu. Sėklos daigams sėjamos vasario–kovo mėnesiais, persodinimas vyksta balandį–gegužę, o derliaus nokimas prasideda liepą ir tęsiasi iki rugpjūčio. Šie pomidorai tinka šviežiam vartojimui bei konservavimui. Tai yra viena paprasčiausiai prižiūrimų balkoninių veislių, todėl ji idealiai tinka pirmiesiems augintojų eksperimentams.
‘Venus’ – iš Čekijos kilusi ankstyva determinantinė pomidorų veislė, pritaikyta auginimui vazonuose bei balkonuose. Šie kompaktiški, iki 30 cm aukščio užaugantys ir ligoms atsparūs krūmai pasižymi tamsiai žalia lapija, kuri estetiškai kontrastuoja su ryškiai oranžiniais vaisiais. Apvalūs, 15–30 g sveriantys pomidorai genetiškai turi daugiau natūralaus cukraus ir mažiau rūgšties nei tradicinės raudonosios veislės, todėl išsiskiria švelniu bei saldžiu skoniu. Floridos universiteto (IFAS) maisto mokslo tyrimai patvirtina, kad tokie oranžiniai vaisiai yra lengviau virškinami, todėl tinka jautrų skrandį turintiems žmonėms. Sėklos daigams sėjamos vasario–balandžio mėnesiais, derlius bręsta nuo liepos iki rugsėjo, o patys pomidorai naudojami švieži bei konservavimui.
‘Tiny Tim’ – 1945 m. JAV Naujojo Hampšyro universiteto Sodininkystės katedroje išvesta senovinė pomidorų veislė, sukurta kryžminant ‘Red Currant’ ir ‘Window Box’ pomidorus. Tai viena žemiausių veislių, pasiekianti 20–45 cm aukštį bei 30 cm plotį, todėl šių augalų nereikia nei genėti, nei rišti prie atramų. Apvalūs, ryškiai raudoni, 2–4 cm skersmens vaisiai pasižymi švelniu, saldžiai rūgštoku skoniu. Dėl savo miniatiūrinio dydžio veislė yra pritaikyta auginti pakabinamuose krepšiuose, ant palangių ar nedideliuose, 15–20 cm skersmens vazonuose. ‘Tiny Tim’ subręsta per 45–75 dienas ir išsiskiria gausiu derliumi.
Pomidorų veislių palyginimas
| Veislė | Tipas | Tinkamiausia vieta |
|---|---|---|
| ‘Brooklyn’ | Aukštaūgiai, mėsingi | Šiltnamis, laukas |
| ‘Black Cherry’ | Vyšniniai, tamsūs | Šiltnamis, laukas |
| ‘Tolstoi’ | Aukštaūgiai, tvirtastiebiai | Šiltnamis |
| ‘Gourmandia’ | Jaučio širdies tipo | Šiltnamis |
| ‘Red Pear’ | Kriaušės formos, mėsingi | Šiltnamis |
| ‘Milda’ | Slyviniai, aromatingi | Šiltnamis |
| ‘S. Pierre’ | Jaučio širdies tipo | Šiltnamis |
| ‘Gourmansun’ | Geltoni, jaučio širdies tipo | Šiltnamis |
| ‘Ildi’ | Vyšniniai, geltoni | Šiltnamis |
| ‘Moneymaker’ | Klasikiniai raudoni | Šiltnamis |
| ‘Marmande’ | Pusiau aukštaūgiai, mėsingi | Laukas |
| ‘Uragan’ | Ankstyvi aukštaūgiai | Laukas, šiltnamis |
| ‘Orkado’ | Ankstyvi aukštaūgiai | Laukas, šiltnamis |
| ‘Betalux’ | Ankstyvi žemaūgiai | Laukas |
| ‘Promyk’ | Ankstyvi žemaūgiai | Laukas |
| ‘Roma’ | Žemaūgiai, slyviniai | Laukas |
| ‘Eduardo’ | Aukštaūgiai, pailgi | Šiltnamis, laukas |
| ‘Vilma’ | Vazoniniai | Balkonas, palangė, terasa |
| ‘Venus’ | Kompaktiški, oranžiniai | Vazonai, balkonai |
| ‘Tiny Tim’ | Nykštukiniai | Maži vazonai, palangė |
| ‘Ananas’ | Vėlyvi, stambiavaisiai | Šiltnamis |
| ‘Tamaris’ | Ilgastiebiai, ilgai derantys | Šiltnamis |
| ‘Jantar’ | Stambiavaisiai, aukštaūgiai | Šiltnamis, laukas |
| ‘Tigerella’ | Aukštaūgiai, dryžuoti | Šiltnamis, laukas |
| ‘Cherokee’ | Senovinė veislė, aukštaūgiai | Šiltnamis, laukas |
| ‘Noire de Crimee’ | Tamsiavaisiai, aukštaūgiai | Šiltnamis |
| ‘Delfine’ | Aukštaūgiai, patikimi | Šiltnamis, laukas |
| ‘Zofka’ | Aukštaūgiai, minkšti | Šiltnamis, balkonas |
| ‘Faworyt’ | Avietiniai | Šiltnamis, laukas |
| ‘Corazon’ | Aukštaūgiai, kriaušės formos | Šiltnamis, laukas |
| ‘Kumato’ | Tamsiavaisiai, aukštaūgiai | Šiltnamis |
| ‘Rio Grande’ | Žemaūgiai, ankstyvi | Šiltnamis, laukas |
| ‘Goldene Konigin’ | Žemaūgiai, geltoni | Šiltnamis, laukas |
| ‘Herodes’ | Aukštaūgiai, pailgi | Šiltnamis |
| ‘Duo’ | Aukštaūgiai, smulkiavaisiai | Šiltnamis, balkonas |
| ‘Orange Queen’ | Aukštaūgiai, oranžiniai | Šiltnamis, laukas |
| ‘Esmira’ | Avietiniai | Šiltnamis |
| ‘Juodasis princas’ | Senovinė veislė, tamsiavaisiai | Šiltnamis, laukas |
Kaip pasirinkti pomidorų veislę
Tinkamą pomidorų veislę pasirinkti yra nelengva, nes joms būdinga nepaprasta įvairovė. Vieni krūmai vos siekia 20 cm ir tinka palangei, kiti auga kelis metrus ir jiems būtina tvirta atrama šiltnamyje. Vaisiai gali būti mažyčiai kaip vyšnia arba sverti beveik kilogramą, o jų spalva – nuo klasikinės raudonos iki juodai violetinės. Toliau išvardyti kriterijai padės rasti tinkamiausią veislę.
- Augimo tipas. Aukštaūgiai pomidorai, pvz., ‘Brooklyn’ ar ‘S. Pierre’, auga visą sezoną, todėl juos reikia nuolat rišti ir šalinti pažastinius ūglius. Žemaūgiai, kaip ‘Roma’ ar ‘Betalux’, patys sustabdo augimą, ir formavimo jiems beveik nereikia.
- Vaisiaus dydis. ‘Tiny Tim’ veislės vaisiai užauga vos 2–4 cm skersmens, o kai kurios stambiavaisės veislės gali pasiekti beveik kilogramo svorį. Didesnis vaisius neišsilaiko be tvirtesnės atramos ir tolygesnio laistymo, kitaip odelė trūkinėja.
- Ankstyvumas. Trumpam Lietuvos klimato sezonui saugiau rinktis greitai derančias veisles, pvz., ‘Tiny Tim’, kuri subręsta per 45–75 dienas. Vėlyvesnės veislės geriausiai atsiskleidžia tik šiltnamyje, kur sezonas dirbtinai pratęsiamas.
- Panaudojimas. Salotoms tinka dauguma mėsingų veislių, pvz., ‘Gourmandia’ ar ‘Marmande’. Padažams ar pastai geriau rinktis mažai sėklų ir sulčių turinčias veisles, kaip ‘Roma’ ar ‘Red Pear’.
- Spalva. Klasikinė raudona nėra vienintelis pasirinkimas – geltoni (‘Venus’, ‘Gourmansun’), oranžiniai (‘Orange Queen’) ar beveik juodi (‘Noire de Crimee’, ‘Kumato’) pomidorai dažnai turi ir kitokį, švelnesnį arba sodresnį skonį negu raudonieji.
- Atsparumas ligoms. Veislės, kaip ‘Uragan’, turi stiprų natūralų imunitetą, todėl patikimesnės mažiau prižiūrimame sode.
Kada sėti pomidorus daigams
Nuo pomidorų sėjos laiko priklauso daigų stiprumas ir būsimas derlius. Jį verta derinti su sodininko ir daržininko kalendoriumi, kuriame galima pasitikrinti, kada pradėti sėją ir kada daigus perkelti į nuolatinę augimo vietą.
Pomidorų sėjos laikas Lietuvoje
Pagrindinis pomidorų sėjos daigams laikas Lietuvoje trunka nuo kovo vidurio iki balandžio pradžios. Kovo viduryje ar antroje pusėje dažniau sėjami šiltnamiui skirti pomidorai, o lauko veisles saugiau sėti kovo pabaigoje arba balandžio pradžioje. Taip daigai iki sodinimo spėja užaugti, bet rečiau perauga ant palangės. Sėdami sėklas, tarp jų palikite 2–3 cm tarpą, nes tankiai sudygusius daigus vėliau sunku pikuoti.
Pomidorų daigai iki sodinimo auga apie 6–8 savaites. Jei jie laikomi šiltoje patalpoje, bet gauna mažai šviesos, ankstyva sėja dažniau baigiasi ištįsusiais, silpnesniais daigais. Vasario pabaigoje ar labai ankstyvą kovą sėkite tik tada, kai turite papildomą apšvietimą arba kai augalai bus sodinami į šildomą šiltnamį. Šiuo laikotarpiu daigams kasdien reikia 12–14 valandų šviesos, o vien natūralios saulės ant palangės dar nepakanka.
Lietuvoje pomidorai tiesiai į dirvą sėjami retai, nes jiems reikia ilgo šilto laikotarpio. Patikimesnis būdas – sėti pomidorus daigams, o į šiltnamį ar lauką sodinti jau paaugusius daigus.
Pomidorų sėjos laiko skirtumai šiltnamiui ir laukui
Uždaro grunto sąlygos leidžia sėją pradėti 2–3 savaitėmis anksčiau nei lauko pomidorams, nes šiltnamis greičiau įšyla ir apsaugo daigus nuo pavasario šalnų. Šiltnamiui skirtus pomidorus galima sėti nuo kovo vidurio, o jei daigai bus sodinami į šildomą konstrukciją – ir anksčiau. Nešildomam šiltnamiui per ankstyva sėja nėra naudinga, nes daigai gali peraugti dar iki tol, kol dirva ir nakties temperatūra bus tinkamos sodinimui.
Jeigu pomidorai sėjami vasario pabaigoje ar kovo pradžioje, daigams reikia daug šviesos ir pakankamai vietos augti. Be papildomo apšvietimo ankstyva sėja dažnai duoda ištįsusius, silpnesnius daigus, todėl nešildomam šiltnamiui saugiau laikytis kovo vidurio ar antros kovo pusės terminų.
Laukui skirtus pomidorus geriau sėti vėliau negu šiltnamio, nes į atvirą dirvą jie keliami tik praėjus pavasarinių šalnų grėsmei. Dažniausiai tam tinka kovo pabaiga arba balandžio pradžia. Per anksti pasėti lauko pomidorai iki sodinimo gali peraugti, ypač jei daigai laikomi šiltai ir gauna per mažai šviesos.
Auginant pomidorus lauke svarbu, kad iki persodinimo daigai būtų tvirti, bet dar neperaugę. Jei sėja vėluoja, geriau rinkti ankstyvesnes veisles arba mažesnio augumo pomidorus, kurie greičiau pradeda derėti ir lengviau prisitaiko prie trumpesnio lauko sezono.
Pomidorų sėklų paruošimas ir sėja
Pirktoms ir savo surinktoms pomidorų sėkloms reikia skirtingo paruošimo prieš sėją. Gamykliniu apsauginiu sluoksniu padengtoms sėkloms jokių papildomų procedūrų nereikia, o savas ar senesnes sėklas verta patikrinti, trumpai pažadinti drėgme ir prireikus dezinfekuoti. Sėjimo technika taip pat turi savo niuansų: nuo tinkamo gylio, pastovios temperatūros bei šviesos po sudygimo priklauso, ar daigai užaugs tvirti, ar pasirodys silpni ir ištįsę.
Pomidorų sėklų paruošimas prieš sėją
Jeigu sėjate pirktas, beicuotas arba spalvotu sluoksniu padengtas pomidorų sėklas, jų papildomai mirkyti ar dezinfekuoti nereikia. Tokias sėklas sėkite tiesiai į sudrėkintą substratą, kadangi papildomas drėkinimas gali pažeisti gamyklinį apsauginį sluoksnį.
Savo rinktas arba senesnes sėklas prieš sėją verta patikrinti ir paruošti. Įmeskite jas į stiklinę vandens: gyvybingos sėklos nuskęs, o tuščiavidurės liks plūduriuoti paviršiuje, todėl jas galite iškart išmesti. Likusias sėklas dezinfekuokite 15–20 minučių pamirkydami rausvame, 1% kalio permanganato tirpale, kuris sumažina būsimų grybelinių infekcijų riziką. Trumpas brinkinimas drėgnoje servetėlėje ar švariame vandenyje padeda sėkloms greičiau prabusti, tačiau daiginti jų iki ilgų šaknelių nereikėtų – trapūs daigeliai sėjant lengvai nulūžta.
Kaip sėti pomidorus
Pomidorus sėkite į purų, daigams skirtą substratą. Substratą sudrėkinkite dar prieš sėją, kad jis būtų drėgnas, bet ne permirkęs. Sėklas berkite maždaug 0,5–1 cm gylyje, lengvai užberkite substratu ir indelius pridenkite plėvele, dangteliu arba stiklu. Tokia danga neleis viršutiniam sluoksniui per greitai išdžiūti.
Dygimo metu pomidorams reikia šilumos. Tinkama temperatūra siekia apie 20–25 °C, o nuolatinė drėgmė šiuo etapu yra svarbesnė už gausų laistymą. Jei substratas bus šlapias ir vėsus, sėklos dygsta lėčiau, o pačios užuomazgos gali tiesiog supūti.
Kai pomidorai sudygsta, dangą iškart nuimkite, o indelius perkelkite į kuo šviesesnę vietą. Pirmosiomis savaitėmis daigams natūralios šviesos dažnai trūksta, todėl ant šiltos palangės laikomi pomidorai greitai ištįsta. Jei saulės spindulių kambaryje mažai, daigams labai praverčia papildomas apšvietimas lempomis.
Pomidorai dažniausiai sudygsta per 5–7 dienas, jei substratas išlieka šiltas ir tolygiai drėgnas. Jeigu po savaitės daigai dar nepasirodo, verta patikrinti, ar indeliai nebuvo laikomi per vėsiai, ar substratas neperdžiūvo ir nebuvo per šlapias.
Pomidorų pikavimas
Pomidorų pikavimo reikia tada, kai daigus sėjate bendroje talpoje arba mažose daigyklos akutėse. Persodinant kiekvienas daigas gauna daugiau vietos šaknims, o silpnesnius ar pažeistus augalus galite atsirinkti dar prieš perkeliant juos į šiltnamį ar lauką.
Kada pikuoti pomidorus
Pomidorus geriausia pikuoti tada, kai daigai suformuoja 1–2 tikruosius lapelius. Skilčialapiai, kurie pasirodo pirmiausia, dar vadinami netikraisiais lapeliais. Jie nerodo, kad daigas jau pasiruošęs persodinimui. Per anksti pikuojami pomidorai turi silpnas šaknis, todėl juos lengviau pažeisti.
Jeigu pomidorai per ilgai auga bendroje talpoje, jų šaknys susipina, o daigai pradeda konkuruoti dėl šviesos, vandens ir maisto medžiagų. Tokius augalus persodinant lengviau nutraukti šakneles, todėl pikavimo neatidėliokite, kai tikrieji lapeliai jau aiškiai matomi.
Kaip pikuoti pomidorų daigus
Pikavimui paruoškite atskirus vazonėlius su puriu, lengvai sudrėkintu substratu. Likus kelioms valandoms arba iš vakaro, gausiai palaistykite daigus bendroje talpoje, kadangi drėgnas substratas leis lengviau ištraukti augalą nepažeidžiant šaknų. Daigus iš bendros talpos išimkite atsargiai, prilaikydami už lapelių, o ne už stiebo. Stiebas yra lengvai pažeidžiamas, todėl jo nespauskite ir netraukite.
Per ilgą pagrindinę šaknį verta apkirpti maždaug trečdaliu, tada augalas nukreipia jėgas į šoninių šaknelių auginimą ir suformuoja tankesnį tinklą nei viena ilga liemeninė šaknis.
Pikuojant pomidorus galima sodinti giliau, negu jie augo iki tol. Daigą įstatykite taip, kad dalis stiebo atsidurtų substrate, bet lapeliai liktų virš žemės. Pomidorai ant užkastos stiebo dalies išleidžia papildomų šaknų, todėl toks persodinimas padeda daigui geriau įsitvirtinti.
Pomidorų pikavimo eiga:
- Paruoškite atskirus vazonėlius su sudrėkintu substratu.
- Daigus išimkite atsargiai, neplėšydami šaknų.
- Atsirinkite silpnus, pažeistus ar labai ištįsusius daigus.
- Kiekvieną daigą sodinkite giliau, iki skilčialapių arba šiek tiek žemiau jų.
- Po pikavimo palaistykite saikingai ir kelias dienas nelaikykite daigų kaitrioje saulėje.
Po pikavimo pomidorams parinkite šviesią, bet ne per karštą vietą. Pirmomis dienomis svarbiausia neperlaistyti ir nepertręšti, kadangi jaunos šaknys yra jautrios, o stiprus trąšų tirpalas gali jas nudeginti. Substratas turi būti drėgnas, tačiau šaknys neturi stovėti šlapiame grunte.
Pomidorų sodinimas į šiltnamį ir lauką
Pomidorų daigus į nuolatinę vietą sodinkite tik tada, kai įšyla dirva ir praeina pavojingų naktinių šalnų rizika. Vien kalendorinės datos neužtenka: šiltnamyje sodinimo laikas ateina anksčiau, o lauke reikia stabilesnės šilumos. Į per šaltą dirvą pasodinti daigai lėčiau įsišaknija, sustoja augti arba tampa jautresni ligoms.
Kada sodinti pomidorų daigus
Nešildomame šiltnamyje pomidorus reikia sodinti gegužės pirmoje pusėje arba viduryje, kai dirva 10–15 cm gylyje įšyla bent iki 12–15 °C. Atvirame grunte sodinimą geriau atidėti iki gegužės pabaigos ar birželio pradžios, kai pavasarinės šalnos jau praėjusios, o naktys nebėra šaltos.
Tinkamu persodinimui laikomas toks pomidoras, kuris jau turi 6–8 tikruosius lapus bei tvirtą stiebą, o jo bendras aukštis siekia apie 20–30 cm. Svarbu, kad žiedynai dar nebūtų atsivėrę – jau žydintys daigai persodinimo metu dažnai numeta ankstyvuosius žiedus, o tai pastebimai vėlina patį derlių. Pomidorų nereikėtų iš karto pernešti nuo šiltos, 18–22 °C palangės į nešildomą šiltnamį – toks staigus mikroklimato pokytis augalui sukelia stiprų šoką, nes ten paros temperatūrų skirtumai būna kur kas drastiškesni. Todėl prieš sodinimą daigus grūdinkite 1–2 savaites, kasdien vis ilgesniam laikui išnešdami juos į lauką ar vėsesnę, šviesią vietą, pirmomis dienomis saugodami nuo tiesioginės kaitrios saulės ir šalto vėjo. Pačiam darbui rinkitės apniukusią dieną arba vėlyvą popietę, kai saulės kaitra nuslūgsta – tai padeda augalams lengviau įveikti persodinimo šoką.
Pomidorų sodinimas į šiltnamį
Į nešildomą šiltnamį pomidorus sodinkite tada, kai dirva jau įšilusi, o naktimis temperatūra nebenukrenta iki pavojingos ribos. Jei šiltnamis dieną greitai įkaista, bet naktį smarkiai atvėsta, daigai gali sustoti augti, todėl vien konstrukcijos uždangos stabiliai šilumai palaikyti nepakanka.
Prieš sodinimą dirvą supurenkite ir įmaišykite komposto arba gerai perpuvusio mėšlo. Dirvos rūgštingumas taip pat svarbus – pomidorai geriausiai vystosi, kai pH svyruoja tarp 6,0 ir 7,0. Per rūgščioje aplinkoje šaknims sunkiau pasisavinti fosforą ir kitus mikroelementus, net jei jų dirvoje pakanka. Jei gruntas sunkus ir linkęs užmirkti, sodinimo vietoje pagerinkite drenažą, nes šaknys jautriai reaguoja į ilgai šlapią, šaltą dirvą.
Daigus sodinkite giliau, negu jie augo vazonėliuose. Šiek tiek ištįsusius augalus galite sodinti įstrižai, dalį stiebo paguldant į paruoštą vagelę ir užberiant žeme. Virš dirvos paviršiaus turi likti tik viršutinė daigo dalis su lapais.
Pomidorų sodinimas lauke
Lauke pomidorus sodinkite tik pasibaigus šalnų periodui, kai naktys tampa pakankamai šiltos. Dažniausiai tai būna gegužės pabaigoje arba birželio pradžioje, tačiau tiksli data priklauso nuo konkrečių metų pavasario orų. Esant vėsiam pavasariui, geriau palaukite kelias dienas ilgiau negu sodinti augalus į šaltą dirvą.
Dirva privalo būti puri, derlinga ir neužmirkstanti. Ruošdami lysvę įmaišykite komposto. Šviežio mėšlo naudoti negalima, nes jis skatina perteklinį lapijos augimą ir gali nudeginti šaknis.
Pasodintus lauko pomidorus pirmomis dienomis verta pridengti agroplėvele, jei prognozuojami didesni temperatūros svyravimai. Papildomą apsaugą nuo staigaus atvėsimo suteikia ir paprastas praktinis būdas – šalia daigų, po ta pačia danga, pastatykite tamsias, vandens pripildytas talpas. Per dieną vanduo natūraliai įšyla, o naktį atiduoda šilumą į aplinką, pakeldamas temperatūrą aplink daigus 2–3 °C. Dangą nuimkite arba pakelkite orams sušilus, kad augalai neperkaistų ir gautų pakankamai šviesos.
Pomidorų sodinimo atstumai ir gylis
Sodinimo atstumus derinkite su veislės augumu ir parinkta vieta. Aukštaūgiams pomidorams reikia daugiau erdvės, nes jie formuoja ilgesnius stiebus, reikalauja rišimo prie atramų ir yra dažniau genimi. Žemaūges veisles galite sodinti tankiau, tačiau ir tarp jų turi likti pakankamai vietos laisvam oro judėjimui bei kasdienei priežiūrai.
Rekomenduojami sodinimo atstumai:
- Aukštaūgiai pomidorai šiltnamyje – palikite apie 50–60 cm tarpą tarp augalų.
- Žemaūgiai pomidorai lauko lysvėse – palikite apie 40–50 cm tarpą tarp augalų.
- Tarpueiliai – tarp eilių išlaikykite apie 70–80 cm atstumą, kad būtų patogu laistyti, rišti, genėti ir skinti derlių.
- Vazonuose kiekvieną pomidorą auginkite atskirai, parinkdami pakankamai gilią ir plačią talpą.
Šiuos augalus galite sodinti giliau negu jie augo daigynuose, ypač jei stiebai šiek tiek ištįsę, nes užkastoje stiebo dalyje formuojasi papildomos šaknys. Svarbiausia neužberkite lapų ir nepalikite daigų per giliai šlapioje ar sunkioje dirvoje, nes tuomet šaknų sistema nebegauna pakankamai deguonies.
Pomidorų laistymas
Pomidorams reikia tolygios drėgmės, bet ne nuolat šlapios dirvos. Laistant per retai ir labai gausiai, vaisiai gali trūkinėti, o ilgai užmirkusios šaknys prasčiau pasisavina maisto medžiagas. Laistykite prie šaknų, ne ant lapų, kad šiltnamyje ar tankesniame pasodinime mažėtų ligų rizika.
Kaip dažnai laistyti pomidorus
Pomidorų laistymo dažnumas priklauso nuo oro, dirvos, auginimo vietos ir augalo dydžio. Šiltnamyje per karščius pomidorus gali tekti laistyti dažniau, o vėsesniu oru ar sunkesnėje dirvoje vandens reikia mažiau. Geriausias orientyras yra dirvos drėgmė prie šaknų, o ne vienodas laistymo grafikas visam sezonui.
Pirmą savaitę po sodinimo į nuolatinę vietą pomidorus laistykite dažnai, beveik kasdien, kadangi šaknys dar yra neišplitusios ir negali pasiekti giliau esančios drėgmės. Augalams įsitvirtinus, pereikite prie kito principo: laistykite rečiau, bet gausiau, kad vanduo pasiektų gilesnį dirvos sluoksnį. Kasdienis paviršinis paliejimas sudrėkina tik viršutinį sluoksnį ir skatina paviršinių šaknų formavimąsi, todėl augalai greičiau reaguoja į karštį. Šiltnamyje orientaciniu atskaitos tašku galite laikyti apie 6–8 l vandens kiekvienam kvadratiniam metrui. Po laistymo dirva turėtų būti drėgna, bet ne klampi ir ne su stovinčiu vandeniu.
Geriausias laistymo laikas – ankstyvas rytas, nes tuomet augalas pasisavina drėgmę anksčiau, nei įkaista diena, o atsitiktinai sudrėkę lapai spėja apdžiūti iki vakaro, kai grybelinių ligų rizika yra didžiausia. Jei laistote rankomis, patogu naudoti lašelinę ar kitokią automatinę laistymo sistemą, kuri tolygiai paskirsto vandenį tiesiai prie šaknų be rankinio darbo.
Pomidorų laistymas šiltnamyje, lauke ir vazonuose
Šiltnamyje pomidorai dažniau nukenčia nuo per didelės drėgmės ir prasto vėdinimo, todėl laistykite prie šaknų ir po laistymo gerai pravėdinkite šiltnamį. Jei dirvos paviršius greitai išdžiūsta, bet giliau žemė dar išlieka drėgna, papildomai nelaistykite vien pagal sausą viršutinį sluoksnį.
Lauke pomidorus laistyti reikia atsižvelgiant į lietų, vėją ir dirvos tipą. Po lietaus patikrinkite ne tik paviršių, bet ir drėgmę kelių centimetrų gylyje, kadangi lengva dirva greitai pradžiūsta, o sunkesnė gali ilgiau išlikti šlapia.
Vazonuose augantys pomidorai perdžiūsta greičiau negu pasodinti lysvėje ar šiltnamio grunte. Jiems reikia didesnio indo, gero drenažo ir reguliaresnio drėgmės tikrinimo, nes ribotoje talpoje šaknys greitai išnaudoja vandenį.
Perlaistymo ir perdžiūvimo požymius vertinkite pagal bendrą pomidoro būklę ir dirvos drėgmę. Jei lapai vysta karštą dieną, bet vakare atsigauna, tai dar nebūtinai reiškia, kad reikia daugiau vandens. Laistykite tada, kai dirva prie šaknų pradeda sausėti, o ne vien dėl trumpalaikio lapų suglebimo per kaitrą. Kitas, dažnai klaidingai suprantamas požymis – augalas vysta net ir tada, kai dirva akivaizdžiai drėgna. Dažniausiai tai rodo, kad šaknys jau yra pažeistos nuo drėgmės pertekliaus ir nebesugeba vandens įsisavinti, todėl šiuo atveju laistymą reikia ne didinti, o mažinti.
Pomidorų tręšimas
Pomidorų tręšimą reikia derinti su augalo augimo etapu. Pradžioje daigams svarbus įsišaknijimas ir tolygus augimas, o vėliau – žydėjimas, vaisių mezgimas ir derliaus nokimas. Per daug azoto pomidorams gali būti taip pat žalinga, kaip ir maisto medžiagų trūkumas, kadangi tuomet augalai augina daug lapų, bet prasčiau mezga vaisius.
Kada pradėti tręšti pomidorus
Daigus vazonėliuose pradėkite tręšti praėjus 7–10 dienų po pikavimo, silpnu kompleksinių trąšų tirpalu, kartojant kas 10–14 dienų.
Po persodinimo į šiltnamį ar lauką pomidorų netręškite stipriai iš karto – pirmiausia daigai turi prigyti, pradėti auginti naujas šaknis ir prisitaikyti prie dirvos. Jei daigai vazonėliuose nebuvo tręšiami, pirmą rimtesnį tręšimą atlikite praėjus maždaug 7–14 dienų po pasodinimo, kai augalai atrodo prigiję ir pradeda augti. Jei juos jau tręšėte anksčiau, su pirmuoju tręšimu galite palaukti ilgiau – augalas dar turi maisto medžiagų atsargų.
Jei sodinant į dirvą įmaišėte komposto arba naudojote startines trąšas, papildomą tręšimą pradėkite atsargiau. Per anksti ar per gausiai patręšti pomidorai gali auginti vešlią lapiją, bet vėliau prasčiau žydėti ir megzti vaisius. Pirmosiomis savaitėmis stebėkite augalo būklę: ar lapai išlieka žali, ar viršūnė auga tolygiai, ar daigas nestovi vietoje po persodinimo.
Kuo tręšti pomidorus skirtingais augimo etapais
Pomidorams nereikia vienodos trąšų sudėties visą sezoną. Augimo pradžioje svarbu, kad daigai prigytų ir augtų tolygiai, o žydėjimo bei derėjimo metu tręšimą labiau orientuokite į vaisių mezgimą, nokimą ir augalo atsparumą. Todėl vien azotiniais raugais ar universaliomis trąšomis viso sezono metu nesiremkite.
| Augimo etapas | Tręšimo kryptis | Į ką atkreipti dėmesį |
|---|---|---|
| Po prigijimo | Saikingas azotas, fosforas, mikroelementai | Nepertręšti po komposto |
| Prieš žydėjimą | Subalansuotos pomidorų trąšos | Kontroliuoti lapijos augimą |
| Žydėjimo ir mezgimo metu | Daugiau kalio ir fosforo | Skatinti žiedų ir vaisių formavimąsi |
| Derėjimo metu | Kalis, kalcis, magnis pagal poreikį | Vertinti vaisius, lapus ir drėgmę |
Organinės trąšos, kompostas ar raugai gali būti naudingi, bet jų nereikėtų naudoti mechaniškai visą sezoną. Dilgėlių raugas labiau tinka augimo pradžioje, kai reikia azoto, tačiau derėjimo metu jo perteklius gali skatinti lapiją. Žydint ir mezgant vaisius geriau rinkitės pomidorams skirtas trąšas, kuriose yra daugiau kalio, taip pat kalcio, magnio ir mikroelementų. Jei tą pačią savaitę tręšiate ir kaliu, ir kalciu, tarp jų palikite bent 3–5 dienų pertrauką, kadangi šie du elementai dirvoje blokuoja vienas kito pasisavinimą, todėl augalas nė vieno negauna pilnavertiškai.
Tręšimo normos ir saugus dozavimas
Pomidorų trąšų normos priklauso nuo pasirinkto produkto sudėties, dirvos derlingumo ir augalo būklės. Todėl vienos tikslios normos visiems šiltnamiams ar lysvėms nėra. Skystas ir tirpias trąšas visada ruoškite pagal etiketę, o pirmą kartą geriau naudokite silpnesnį tirpalą negu per stiprų.
Orientacijai galima žinoti, kad tirpioms pomidorų trąšoms gamintojai dažnai nurodo maždaug 15–25 g trąšų 10 l vandens, bet šis kiekis nėra universali taisyklė. Konkreti norma priklauso nuo trąšų koncentracijos, todėl jos nekeiskite vien pagal kitame šaltinyje rastą skaičių.
Sausas trąšas berkite ant drėgnos dirvos ir ne prie pat stiebo. Patręšus palaistykite, kad maisto medžiagos pasiektų šaknų zoną, bet dirva neturi likti permirkusi. Jei lapai yra labai tamsiai žali, augalas vešlus, bet žiedų ar vaisių mažai, tręšimą azotu reikia mažinti.
Pomidorų tręšimo klaidos
Azoto perteklius pomidoruose dažniausiai matomas iš vešlios, tamsiai žalios lapijos bei silpnesnio žydėjimo. Tokie augalai gali atrodyti stiprūs, bet vaisių mezga mažiau, o šiltnamyje tanki lapija dar labiau blogina oro judėjimą. Jei pomidorai auga labai vešliai, bet žiedų ar vaisių mažai, azotinių trąšų kiekį būtina mažinti.
Kalcis pomidorams svarbus vaisių augimui, bet jo trūkumas dirvoje – ne vienintelė viršūninio puvinio priežastis. Prieš papildomai tręšdami kalciu, patikrinkite, ar dirvoje nėra per didelio druskų kiekio, kuris irgi trukdo kalcį pasisavinti. Jei nusprendžiate purkšti kalcio trąšas per lapus, geriausia tai darykite anksti ryte arba vėlai vakare, nes vidurdienio saulėje tirpalas gali nudeginti lapus.
Magnio trūkumas dažniausiai pasirodo lapijoje, kai lapai gelsta tarp gyslų, o pačios gyslos lieka žalios. Magnio papildai naudingi tik tada, kai trūkumas tikrai tikėtinas, todėl magnio sulfato nenaudokite kaip universalaus sprendimo visoms pomidorų problemoms. Pirmiausia įvertinkite, kokiomis trąšomis jau tręšėte, ar dirva nėra perlaistoma ir ar augalai nėra gavę per didelės trąšų koncentracijos.
Pomidorų genėjimas ir formavimas
Pomidorų genėjimas priklauso nuo veislės augumo. Aukštaūgiai pomidorai dažniausiai formuojami į vieną arba du stiebus, reguliariai šalinant pažastėles. Žemaūgiams pomidorams genėjimo reikia mažiau: per stipriai išskabyti augalai gali prarasti dalį žiedynų ir derliaus. Sveikai augantis pomidoras per savaitę paprastai suformuoja apie 3 naujus lapus ir 1 naują žiedų kekę – jei šis tempas aiškiai atsilieka, verta patikrinti, ar augalui netrūksta šviesos ar maisto medžiagų, o ne iš karto kaltinti genėjimą.
Kuriuos pomidorus reikia genėti
Labiausiai reikia genėti aukštaūgius pomidorus, kurie visą sezoną augina ilgą pagrindinį stiebą ir naujas pažastėles. Jei jų neformuosite, šiltnamyje greitai sutankės lapija, bus sunkiau rišti augalus, laistyti prie šaknų ir pastebėti ligų pradžią.
Žemaūgius pomidorus genėkite tik tiek, kiek reikia augalui sutvarkyti. Dažniausiai pakanka pašalinti prie žemės esančius, ligotus, pageltusius ar labai tankiai augančius lapus. Visų pažastėlių skabyti nereikėtų, nes dalis žemaūgių pomidorų derliaus formuojasi būtent ant šoninių ūglių.
Kaip šalinti pažastėles
Pažastėles pirmą kartą šalinti verta, kai pomidoro stiebas pasiekęs bent 30 cm, o vėliausiai – kai užauga iki 60 cm. Jos auga tarp pagrindinio stiebo ir lapo. Šalinti jas geriausia tada, kai ūgliai dar maži, nes tokią pažastėlę lengviau nulaužti ar išskabyti nepaliekant didelės žaizdos. Jei pažastėlė jau stora, geriau ją nukirpti švariomis žirklėmis, kad neįplėštumėte stiebo.
Aukštaūgius pomidorus formuokite į vieną arba du stiebus. Auginant vienu stiebu, šalinkite beveik visas pažastėles. Auginant dviem stiebais, palikite vieną stiprų šoninį ūglį iškart po pirmąja žiedų keke, o kitus šalinkite reguliariai.
Pažastėles skabykite sausą dieną, kai augalai nėra šlapi po laistymo ar rasos. Taip žaizdos greičiau apdžiūsta, o ligų rizika būna mažesnė. Vienu kartu nepašalinkite per daug lapų ir ūglių, ypač jei augalas jau krauna ar nokina vaisius.
Apatinių lapų šalinimas ir viršūnių trumpinimas
Apatinius pomidorų lapus šalinkite palaipsniui, kai jie gelsta, liečia dirvą arba labai tankina augalo apačią. Lapai prie žemės greičiau sušlampa nuo laistymo ar žemių taškymo, todėl jų šalinimas pagerina oro judėjimą ir sumažina ligų plitimo riziką.
Vienu kartu nenuskabykite per daug lapų. Pomidorams lapai reikalingi fotosintezei ir vaisių maitinimui, todėl palikite pakankamai sveikos lapijos virš kekių. Geriau šalinti po kelis lapus reguliariai, negu vieną kartą stipriai apnuoginti visą augalą.
Vasaros pabaigoje aukštaūgių pomidorų viršūnes galima patrumpinti, kad augalas daugiau nebeaugintų naujų žiedynų, kurie nespės subrandinti derliaus. Virš paskutinės kekės palikite kelis lapus, o pačią viršūnę nugnybkite arba nukirpkite švariomis žirklėmis.
Pomidorų ligos ir kenkėjai
Pomidorų ligos dažniausiai plinta, kai šiltnamyje trūksta vėdinimo, lapai ilgai išlieka drėgni, augalai susodinti per tankiai arba dirvoje kaupiasi per daug drėgmės. Vertinant pažeidimus svarbu atskirti infekcines ligas, kenkėjus ir neinfekcinius sutrikimus, kadangi jų priežastys skiriasi. Nemaža dalis ligų sukėlėjų kaupiasi ir pačioje dirvoje, todėl pomidorų toje pačioje vietoje nerekomenduojama sodinti dažniau kaip kartą per 3–4 metus.
Dažniausios pomidorų ligos
Pomidorų ligas lengviau atpažinti stebint, kur atsiranda dėmės: ant apatinių lapų, stiebų ar vaisių. Dauguma problemų greičiau plinta drėgnu oru, tankiame šiltnamyje ir tada, kai laistant šlapinami lapai. Dalis ligų sukėlėjų plinta ir per patį sodininką – pavyzdžiui, genint, rišant ar skinant vaisius nuo užkrėstų augalų. Priežiūros darbų metu verta retkarčiais dezinfekuoti rankas bei įrankius, ypač jei darže auga keli pomidorų krūmai.
Pomidorų maras (fitoftorozė).
Ant lapų ir stiebų atsiranda tamsesnių, vandeningų ar rudų dėmių, vėliau pažeidžiami ir patys vaisiai. Pastebėjus pirmus požymius, iškart šalinkite pažeistus lapus, laistykite tik prie šaknų ir gerinkite vėdinimą.
Sausligė ir lapų dėmėtligės.
Šios infekcijos dažnai prasideda nuo apatinių lapų, kur atsiranda rudų, pilkšvų ar gelsvai apribotų dėmių, o patys lapai gelsta ir džiūsta. Ligos greičiau plinta, kai žemi lapai liečiasi su dirva, augalai suaugę tankiai, o šiltnamyje ilgai laikosi drėgmė.
Rudoji dėmėtligė.
Ši liga dažniau pasitaiko šiltnamiuose. Ant lapų atsiranda dėmių, o apatinėje jų pusėje matosi pilkšvos apnašos. Pastebėjus simptomus, reikia laiku šalinti apatinius pažeistus lapus, nešlapinti lapijos ir neleisti krūmams per tankiai suželti.
Pomidorų fiziologiniai sutrikimai
Ne visi pomidorų pažeidimai yra infekcinės ligos. Dalis problemų atsiranda dėl netolygaus laistymo, prasto maisto medžiagų pasisavinimo, didelio karščio ar per stipraus krūmo apkrovimo vaisiais.
Viršūninis puvinys.
Ant vaisiaus apačios atsiranda tamsi, įdubusi dėmė. Tai fiziologinis sutrikimas, tiesiogiai susijęs su kalcio pasisavinimo problemomis, netolygiu laistymu arba šaknų stresu. Karštomis dienomis, kai temperatūra viršija 30–35 °C, kalcio pasisavinimas sutrinka papildomai. Pirmiausia suvienodinkite laistymą ir patikrinkite, ar dirva nėra tai perdžiūvusi, tai permirkusi.
Vaisių trūkinėjimas.
Pomidorai dažniausiai trūkinėja tada, kai po sausesnio laikotarpio staiga gauna daug vandens. Tolygus laistymas ir storas mulčio sluoksnis padeda sumažinti šiuos drėgmės svyravimus.
Lapų raitimasis.
Lapai gali suktis į vamzdelį dėl karščio, nereguliaraus laistymo, šaknų pažeidimo arba per stipraus genėjimo. Jei ant krūmo nėra dėmių, apnašų ar kenkėjų, pirmiausia vertinkite bendras auginimo sąlygas, o ne iškart purkškite augalus preparatais nuo ligų.
Pomidorų kenkėjai šiltnamyje ir lauke
Kenkėjus dažniausiai tikrinkite ant lapų apačios, jaunų ūglių ir pačiose viršūnėse. Šiltnamyje jie plinta daug greičiau, nes ten laikosi šiluma, nėra natūralaus lietaus ir dažnai būna sausesnis oras.
Baltasparniai.
Šie smulkūs balti vabzdžiai pakyla nuo lapų vos pajudinus krūmą. Jie siurbia augalo sultis, todėl ant lapų lieka lipnių išskyrų. Nuolat tikrinkite lapų apačią, šalinkite stipriai apniktą lapiją, naudokite geltonas lipnias gaudykles ir užtikrinkite gerą vėdinimą.
Amarai.
Jie telkiasi ant jaunų ūglių, lapų apačios bei viršūnių. Dėl amarų veiklos lapai raukšlėjasi, augimas silpnėja, atsiranda lipnių apnašų. Nedidelius židinius galite tiesiog nuplauti vandeniu arba pašalinti mechaniškai, o stipriam išplitimui rinkitės pomidorams tinkamas apsaugos priemones pagal etiketės instrukciją.
Voratinklinės erkės.
Jos dažniausiai pasirodo karštame ir sausame šiltnamyje. Ant lapų paviršiaus matosi smulkūs šviesūs taškeliai, lapija pilkėja, džiūsta, o vėliau atsiranda plonas voratinklis. Greitai šalinkite pažeistus lapus ir suvienodinkite drėgmės režimą.
Nematodai.
Šie mikroskopiniai apvaliakirmiai sparčiai dauginasi šiltoje, smėlingoje dirvoje ir pažeidžia šaknis iš vidaus, todėl viršžeminė augalo dalis silpsta be jokio matomo požymio ant lapų ar stiebo. Prevencijai padeda į dirvą įmaišytos organinės medžiagos (mėšlas, kompostas), kadangi jos palaiko naudingų mikroorganizmų populiaciją, kuri natūraliai konkuruoja su šiais kenkėjais. Kadangi patvirtintų cheminių priemonių prieš juos praktiškai nėra, vienintelis realus sprendimas užsikrėtus – nesodinti pomidorų toje pačioje vietoje arba rinktis nematodams atsparias veisles.
Pomidorų ligų ir kenkėjų požymiai
| Požymis | Galima priežastis | Ką daryti |
|---|---|---|
| Tamsios dėmės ant lapų ir stiebų | Maras, dėmėtligės | Šalinti pažeistus lapus, gerinti vėdinimą, nelaistyti ant lapų |
| Dėmės vaisiaus apačioje | Viršūninis puvinys | Suvienodinti laistymą, nepertręšti, vertinti kalcio pasisavinimą |
| Gelstantys apatiniai lapai | Dėmėtligės, drėgmės perteklius | Šalinti apatinius lapus, retinti lapiją, vengti lapų šlapinimo |
| Lipnios išskyros ant lapų | Amarai arba baltasparniai | Tikrinti lapų apačią, šalinti židinius, naudoti lipnias gaudykles |
| Šviesūs taškeliai ir voratinklis | Voratinklinės erkės | Šalinti pažeistus lapus, tikrinti šiltnamio drėgmę |
| Lapų raitimasis be dėmių | Karštis, laistymo svyravimai, genėjimo stresas | Vertinti sąlygas, neskubėti purkšti nuo ligų |
| Augalas silpsta, nors virš žemės požymių nėra | Nematodai | Kitą sezoną nesodinti toje pačioje vietoje, rinktis atsparias veisles |
Pomidorų auginimas šiltnamyje, lauke ir vazonuose
Pomidorai šiltnamyje, lauke ir vazonuose auginami skirtingomis sąlygomis. Šiltnamyje svarbiausia valdyti šilumą, drėgmę ir vėdinimą, lauke – parinkti saulėtą, nuo vėjo apsaugotą vietą, o vazonuose – paruošti pakankamą indo tūrį, drenažą ir reguliarų laistymą.
Pomidorų auginimas šiltnamyje
Lietuvoje net 91,07% visų pomidorų užauginama uždarame grunte. Šis auginimo būdas dominuoja dėl galimybės visiškai kontroliuoti mikroklimatą ir gauti stabilesnį vaisių derlių nei lauke. Kadangi po priedanga susikaupia daugiau šilumos, čia sėkmingai vystosi aukštaūgės bei ilgesnės vegetacijos veislės. Pagrindinį pavojų šioje aplinkoje kelia ne šilumos stygius, o per didelė drėgmė, prastas oro judėjimas ir staigūs temperatūros svyravimai tarp dienos ir nakties. Kai aplinka įkaista virš 30–35 °C, žiedadulkės tampa sterilios, todėl karštomis dienomis žiedai gali nubyrėti neužsimezgę.
Šiltnamį reikia reguliariai vėdinti, ypač po laistymo ir per karščius. Oro judėjimas ne tik reguliuoja temperatūrą, bet ir padeda šiems savidulkiams augalams geriau apsidulkinti, nes lengvi gūsiai sudrebina žiedus. Orlaides ir duris verta laikyti atviras beveik visą vasarą, net naktimis. Jas priverti reikia tik tada, kai temperatūra nukrenta žemiau 12 °C. Toks savalaikis vėdinimo apribojimas apsaugo krūmus nuo staigaus atvėsimo ir neleidžia ant dangos kauptis kondensatui. Profesionaliuose šiltnamiuose oras papildomai prisotinamas anglies dioksidu iki 0,15–0,3% koncentracijos – esant pakankamam apšvietimui ši technologija aktyvina fotosintezę ir tiesiogiai didina bendrą derlingumą.
Pomidorus sodinkite tokiais atstumais, kad būtų patogu prieiti prie kiekvieno krūmo, šalinti apatinius lapus, rišti stiebus ir laiku pastebėti pirmus ligų požymius. Jei augalai sugrūsti per tankiai, ligos plinta greičiau, o vaisiai giliame šešėlyje noksta daug lėčiau. Jeigu tame pačiame šiltnamyje pomidorus auginate metai iš metų, verta kas kelerius metus pakeisti 10–12 cm paviršinį dirvos sluoksnį. Šis paprastas žingsnis pastebimai sumažina dirvoje besikaupiančių ligų sukėlėjų bei parazitų riziką.
Pomidorų auginimas lauke
Lauke pomidorams reikia šiltos, saulėtos ir nuo stipresnio vėjo apsaugotos vietos. Čia geriau rinktis ankstyvesnes arba nepalankioms sąlygoms atsparesnes veisles, nes lauko augalai labiau priklauso nuo vasaros orų, lietaus, naktinės vėsos ir ligų protrūkių. Svarbu įvertinti ir tai, kur šios kultūros augo pernai. Jų nerekomenduojama sodinti vietoje, kur praėjusį sezoną derėjo bulvės, arba visai greta jų (geriausia išlaikyti bent 3–4 metrų atstumą arba sodinti priešingose sklypo pusėse), kadangi abi daržovės serga tomis pačiomis grybelinėmis infekcijomis, ypač fitoftoroze (maru).
Vėjas lauko sąlygomis nėra vien tik kliūtis – kai jis judina stiebus, augalai natūraliai gamina daugiau etileno. Dėl šios priežasties lauko pomidorų tarpubambliai išlieka trumpesni, o stiebai užauga storesni ir tvirtesni nei šiltnamyje auginamų krūmų. Vis dėlto stipriems gūsiams atlaikyti net ir žemaūgėms veislėms reikia įrengti tvirtas atramas. Vienas patikimiausių būdų – tarp įbestų kuolų eilėje horizontaliai pinti tvirtą virvę keliomis juostomis per visą krūmų aukštį, taip suformuojant vientisą prilaikančią sienelę. Ji saugo sunkias kekes nuo vėjo blaškymo ir neleidžia vaisiams liestis su žeme.
Atvirame grunte augantys pomidorai dažniau nukenčia nuo staigių drėgmės svyravimų. Po ilgesnių liūčių būtina patikrinti lapus bei vaisius, laiku pašalinti prie pat žemės esančią pažeistą lapiją ir pasirūpinti, kad krūmai nebūtų suaugę per tankiai. Jei vasara vėsi ir drėgna, lauko daržovėms išauga maro bei kitų lapų infekcijų pavojus. Vienas paprastas apsaugos būdas – virš eilių įrengti siaurą plėvelės stogelį, o šonus palikti visiškai atvirus: taip augalai apsaugomi nuo tiesioginio lietaus bei rasos, tačiau oras juda laisvai. Be to, lauke augę pomidorai dažnai būna aromatingesni už šiltnaminius – gaudami daugiau tiesioginės saulės šviesos, vaisiai sukaupia gerokai daugiau aromatinių medžiagų.
Pomidorų auginimas vazonuose ir balkone
Vazonuose ir balkone geriausia auginti kompaktiškas, žemaūges arba specialiai indams pritaikytas pomidorų veisles. Indo dydį verta parinkti pagal augalo ūgį: nykštukinėms veislėms pakanka 5–10 l, žemaūgėms reikia 20–30 l, o pasiryžus vazone auginti aukštaūgį pomidorą – jam prireiks 40–60 l talpos. Renkantis indą, jo plotis yra svarbesnis už gylį, kadangi šio augalo šaknys natūraliai plečiasi į šonus, o ne žemyn. Dėl šios priežasties platus ir žemesnis vazonas tinka labiau nei siauras bei gilus.
Ribotoje talpoje dirvožemis greitai perdžiūsta, o karštą dieną tiesioginėje saulėje substratas gali įkaisti net virš 40 °C. Tokioje kaitroje smulkiausi šaknų plaukeliai pradeda žūti, todėl svarbu nuolat stebėti drėgmę ir prireikus pernešti indą į dalinį pavėsį. Laistant vazoninius augalus, vanduo privalo laisvai nutekėti pro drenažo angas, kad substrate nesikauptų druskos. Kartu su vandens pertekliumi išsiplauna ir maisto medžiagos, todėl vazoninius pomidorus reikia tręšti dažniau nei augančius darže ar šiltnamyje, tačiau silpnesne – maždaug 1/3–1/4 įprastos normos koncentracija. Jei indai stovi įstiklintame balkone ar kitoje nuo vėjo apsaugotoje vietoje, žydinčius kekių žiedus verta kasdien lengvai papurtyti, nes be natūralios oro vibracijos ar kamanių įsikišimo apdulkinimas gali nepavykti.
Pomidorų derliaus nuėmimas, nokinimas ir laikymas
Pomidorų derliaus nuėmimo būdas priklauso nuo to, ar vaisius norite vartoti iš karto, nokinti patalpoje ar išsaugoti trumpam laikymui. Visiškai sunokę pomidorai tinka greitam vartojimui, o artėjant šalnoms galima nuskinti ir dalį dar nevisiškai sunokusių vaisių. Lauko derlių reikia nuskinti nuo krūmų dar prieš naktinei temperatūrai nukrentant žemiau 5°Cnes nušalę pomidorai blogai laikosi ir dažniau serga.
Kada skinti pomidorus
Vartojimui iš karto pomidorus skinkite tada, kai jie įgauna veislei būdingą spalvą, tampa standūs, bet ne kieti, ir lengvai atsiskiria nuo kekės. Vyšniniai pomidorai dažnai sunoksta greičiau, o stambiavaisiai ilgiau laikosi ant augalo ir spalvą keičia lėčiau.
Jei pomidorai bus laikomi ar nokinami patalpoje, juos galima skinti ir nevisiškai prinokusius. Geriausiai noksta tie vaisiai, kurie jau pasiekę veislei būdingą dydį ir pradėję šviesėti arba keisti spalvą. Net jei visas vaisius dar žalias, pakanka, kad prie kotelio jau matytųsi gelsvas, rausvas ar oranžinis atspalvis. Visai maži, kieti ir tamsiai žali pomidorai dažnai sunoksta prasčiau arba lieka prastesnio skonio.
Kaip nokinti žalius pomidorus
Nokinti skirtus pomidorus sudėkite vienu sluoksniu į dėžutę ar ant padėklo ir laikykite kambario temperatūroje, be tiesioginės saulės. Nokimą gali pagreitinti šalia padėtas obuolys ar bananas, nes šie vaisiai išskiria etileną.
Pomidorus reguliariai peržiūrėkite ir pašalinkite pradėjusius gesti vaisius, kad jie nepaskatintų kitų vaisių gedimo. Jei dalis pomidorų minkštėja, trūkinėja ar pradeda gesti, juos sunaudokite pirmiausia, o laikymui palikite tik sveikesnius vaisius.
Kaip laikyti nuskintus pomidorus
Nuskintus pomidorus geriausia laikyti kambario temperatūroje, sausoje ir gerai vėdinamoje vietoje, sudėtus vienu sluoksniu, koteliais žemyn. Venkite giliose talpose, pavyzdžiui, kibiruose ar krepšeliuose, sukrauti pomidorus keliais sluoksniais, nes nuo bendro svorio apatiniai vaisiai susispaudžia ir pažeidžia vieni kitų odelę aštriais koteliais. Neprinokusių pomidorų nedėkite į šaldytuvą, nes šaltis sulėtina nokimą, prastina skonį ir gali pabloginti vaisių tekstūrą.
Visiškai sunokusius pomidorus geriau suvartoti greitai. Jei jų turite per daug ir reikia trumpai pristabdyti gedimą, galima trumpam laikyti šaldytuve, bet prieš valgant palaikyti kambario temperatūroje. Pažeistus, įtrūkusius ar minkštėti pradėjusius vaisius atskirkite nuo sveikų. Ilgesniam laikymui pomidorus galima ir džiovinti – tai leidžia išsaugoti derlių savaitėms ar mėnesiams, kai šviežio vartojimo galimybės jau išnaudotos.
Pomidorų nauda sveikatai ir maistinės savybės
Pomidorai vertinami dėl mažo kaloringumo, didelio vandens kiekio ir naudingų maistinių medžiagų. Juose yra vitamino C, kalio, folatų, vitamino K, skaidulų ir likopeno – karotenoido, kuris suteikia raudoną spalvą daugeliui pomidorų veislių. Ilgametis Harvardo universiteto tyrimas, apėmęs daugiau nei 47 000 vyrų per 6 metus, nustatė, kad vartojant pomidorų produktus dešimt kartų per savaitę, prostatos vėžio rizika sumažėja 34%.
Pomidoruose yra šių maistinių medžiagų:
- Vitamino C, kuris svarbus įprastai mitybai ir antioksidacinei apsaugai.
- Kalio, reikalingo normaliai raumenų ir nervų veiklai.
- Skaidulų, kurios papildo kasdienę mitybą ir padeda ilgiau jausti sotumą.
- Likopeno, kurio kiekis ypač aktualus raudonuose pomidoruose ir jų produktuose.
Lietuvos sveikatos mokslų universiteto tyrėjai, palyginę likopeno kiekį skirtingose Lietuvoje auginamose veislėse, nustatė, kad daugiausiai šio antioksidanto sukaupia ‘Gourmandia H’ veislė – 786 mg/kg, o mažiausiai – šaldyta ‘Mahitos H’ veislė, vos 37 mg/kg. Tai rodo, kad likopeno kiekis priklauso ne tik nuo apdorojimo būdo, bet ir nuo pačios veislės.
Švieži pomidorai tinka salotoms, sumuštiniams ir šaltoms užkandėlėms, o termiškai apdoroti pomidorai naudingi padažams, sriuboms ar troškiniams. Likopenas iš kaitintų pomidorų produktų dažnai pasisavinamas lengviau, todėl mityboje verta derinti ir šviežius, ir apdorotus pomidorus. Skirtumas gali būti ženklus: stiklinėje pomidorų sulčių yra apie 20 mg likopeno, o tokiame pat kiekyje šviežių pomidorų (apie 125 g) – tik apie 4 mg.
Dažniausiai užduodami klausimai apie pomidorus
Pabaigai
Pomidorų auginimas apima kelis sezono etapus: sėją daigams, persodinimą, priežiūrą ir pirmuosius prinokusius vaisius. Pasirinkus skirtingo ankstyvumo ir paskirties veisles, vieni vaisiai skinami pirmosioms salotoms, kiti tinka padažams, sriuboms ar konservavimui, o sezono pabaigoje dalį dar nevisiškai sunokusių pomidorų galima nokinti patalpoje. Šiltnamyje, lysvėje ar vazonuose galima derinti ankstyvesnius, stambiavaisius, vyšninius ir konservavimui tinkamus pomidorus.
Pomidorai dažnai auginami salotoms, padažams ar konservavimui, prie jų natūraliai dera ir kitos daržovės. Šviežiam derliui tinka agurkai ir salotos, ilgesniam šiltnamio sezonui – paprikos, o šiltesnėms vietoms ir sotesniems patiekalams galima rinktis baklažanus. Kadangi visos šios kultūros naudoja panašius dirvos išteklius, iš anksto apgalvotas tinkamų kaimynų parinkimas padeda protingai sugrupuoti skirtingas lysves ir apsaugo bulvinių šeimos daržoves nuo kryžminio maro plitimo.
Atnaujinta: 2026-09-15