Morkų auginimas: kaip išauginti skanias, tiesias ir derlingas morkas savo darže
Morkos – tai vienos populiariausių ir universaliausių daržovių, kurias lengvai galima auginti net pradedantiesiems daržininkams. Jos ne tik puikiai tinka žaliavalgiams ar sriuboms, bet ir ilgai laikosi sandėliuojamos. Šiame straipsnyje apžvelgsime viską, ką reikia žinoti apie morkų auginimą: nuo veislių pasirinkimo ir tinkamiausio sėjos laiko iki tręšimo, priežiūros, sandėliavimo ir naudingųjų savybių.
Morkų rūšys ir veislės
Norint sulaukti gero derliaus, labai svarbu pasirinkti tinkamas morkų veisles. Skirtingos rūšys skiriasi ne tik brandos laiku, bet ir šaknų forma, skonio savybėmis bei auginimo reikalavimais. Todėl prieš sėjant morkas pravartu įvertinti savo daržo dirvožemį, laikymo galimybes ir planuojamą panaudojimą.
Morkų veislės pagal ankstyvumą
- Ankstyvosios veislės („Amsterdam“, „Parmex“) – sėjamos pavasarį, subręsta per 60–70 dienų. Puikiai tinka ankstyvam vartojimui, salotoms, sulčių spaudimui, bet mažiau tinkamos ilgam sandėliavimui.
- Vidutinio ankstyvumo („Nantes“, „Berlicum“) – subręsta per 80–100 dienų. Tai universali grupė, gerai dera ir gali būti laikoma kelis mėnesius.
- Vėlyvosios veislės („Flakke“, „Chantenay“) – noksta lėčiau (120–140 dienų), tačiau yra labai tinkamos žiemojimui rūsyje, nes išlieka kietos, sultingos ir ne taip greitai pūva.
Morkų veislės pagal šaknų ilgį
Be ankstyvumo, morkos dar skirstomos pagal šaknų ilgį:
- Trumpavaisės morkos (pvz., ‘Paris Market’) – mažos, apvalios arba kūgio formos šaknys. Jos ypač tinka molingoms, sunkesnėms dirvoms, nes neužauga labai gilios. Subręsta greitai, todėl dažnai naudojamos ankstyvam vartojimui.
- Vidutinio ilgio morkos (pvz., ‘Nantes’, ‘Berlikum’) – populiariausios, nes dera daugelyje dirvožemių, yra lengvai auginamos. Tai universalios veislės, tinkamos tiek šviežiam vartojimui, tiek laikymui.
- Ilgavaisės morkos (pvz., ‘Chantenay’, ‘Flakker’) – užauga stambios, pailgos, reikalauja purios, giliai įdirbtos dirvos. Jas mėgsta sodininkai, siekiantys gausaus ir ilgai išsilaikančio derliaus.
Morkų veislių palyginimas pagal savybes
|
Kaip išsirinkti tinkamiausią morkų veislę?
Pradedantiesiems sodininkams verta rinktis universalias, vidutinio ankstyvumo veisles, nes jos nereikalauja ypatingos priežiūros ir tinka tiek šviežiam vartojimui, tiek laikymui. Patyrę daržininkai dažnai derina kelias rūšis – ankstyvąsias, kad galėtų džiaugtis derliumi vasaros pradžioje, ir vėlyvąsias, kad turėtų atsargų visai žiemai.
Jeigu planuojate savo daržą ilgesniam laikui, nepamirškite atsižvelgti ir į sėjomainą darže – tai padės išvengti ligų bei pagerins derlių.
Kada ir kur sėti morkas?
Norint užsiauginti gausų ir sveiką derlių, svarbiausia pasirūpinti tinkamu morkų sėjos laiku ir vieta. Skirtingai nei kai kurios daržovės, morkos gana atsparios, tačiau geriausi rezultatai pasiekiami laikantis kelių pagrindinių taisyklių.
Dirvos paruošimas morkų sėjai
Morkos mėgsta lengvą, purią, gerai drenuotą dirvą. Sunkiame molingame dirvožemyje šaknys dažnai išauga kreivos, šakotos arba skilinėja. Optimalus dirvos pH yra 6,0–6,8 – šiek tiek rūgšti, neutrali aplinka. Jei dirvožemis per rūgštus, rekomenduojama jį pakalkinti dar rudenį prieš pavasarinę sėją.
Taip pat svarbu:
- Dirva turi būti giliai įdirbta (20–25 cm), kad šaknys turėtų vietos augti.
- Pernelyg drėgnose vietose šaknys linkusios pūti, todėl reikėtų vengti užmirkstančių lysvių.
- Geriausia, jei dirva dar prieš sėją būna praturtinta kompostu ar perpuvusiu mėšlu, bet vengti šviežio mėšlo – jis skatina morkų šakotumą.
Vietos parinkimas darže
Morkos mėgsta šviesą – saulėta vieta padeda užtikrinti saldesnį skonį ir tvirtesnes šaknis. Pusiau pavėsis galimas, bet tuomet šaknys gali augti lėčiau ir būti smulkesnės.
Svarbus ir augalų kaimynystės principas. Geriausi morkų „kaimynai“:
- svogūnai, česnakai – atbaido morkinę musę,
- ridikėliai, salotos – greitai subręsta ir leidžia efektyviau išnaudoti lysvę.
Vengti sėti šalia:
- bulvių (traukia tas pačias ligas),
- krapų ir petražolių (gali konkuruoti dėl maisto medžiagų).
- Daugiau apie tinkamą kaimynystę rasite skyriuje augalų kaimynystė darže.
Optimalus morkų sėjos laikas Lietuvoje
- Pavasarinė sėja – balandžio pabaigoje–gegužės pradžioje, kai dirva įšyla iki +7–8 °C. Tai užtikrina ankstyvesnį derlių vasaros pabaigoje.
- Vasarinė sėja – birželio pabaigoje arba liepos pradžioje, jei planuojama turėti derliaus rudenį ar žiemai.
- Rudeninė sėja – spalio mėnesį. Tokiu atveju morkos sudygsta pavasarį anksčiau už kitas daržoves, tačiau ši praktika tinka tik lengvesnėse, neužmirkstančiose dirvose.
Patyrę sodininkai dažnai derina kelias sėjas per sezoną – taip galima mėgautis šviežiomis morkomis nuo vasaros iki pat žiemos.
Kaip sėti ir prižiūrėti morkas?
Kai pasirinkta tinkama vieta ir laikas, svarbiausia – taisyklingas morkų sodinimas ir priežiūra. Nors morkos nėra itin reiklios, keli paprasti triukai gali padėti užauginti gražias, tiesias ir saldžias šaknis.
Morkų sėklų pasirinkimas ir paruošimas
Sėklas rinkitės tik iš patikimų tiekėjų. Jei siekiate ankstyvo derliaus, galima naudoti beicuotas arba granuliuotas sėklas – jos sudygsta tolygiau. Prieš sėjant verta pamirkyti sėklas drungname vandenyje 12–24 valandoms, kad jos greičiau sudygtų.
Morkų sėjos gylis ir atstumai
- Morkų sėklos labai smulkios, todėl sėjamos negiliai – 0,5–1,5 cm gylyje.
- Tarp eilučių palikite apie 20–25 cm, kad būtų patogu ravėti ir prižiūrėti.
- Iš pradžių morkos dažnai sudygsta per tankiai, todėl vėliau jas reikės retinti, paliekant 3–5 cm tarp augalų.
Morkų laistymo režimas
Morkos mėgsta drėgmę, bet nemėgsta užmirkimo.
- Po sėjos lysvę reikia palaistyti švelnia srove, kad sėklos nepradengtų per giliai.
- Pirmomis savaitėmis svarbu nuolatinė drėgmė – jei dirva išdžiūsta, daigai gali nesudykti arba sudygti netolygiai.
- Vėliau laistoma gausiau, bet rečiau – kartą per savaitę, priklausomai nuo oro. Ypač svarbu drėkinti formuojantis šaknims.
Jeigu naudojate sodo laistymo sistemas, laistymą bus lengviau palaikyti tolygų, kas labai naudinga morkų augimui.
Morkų ravėjimas ir mulčiavimas
- Kadangi morkos sudygsta lėtai, pirmiausia lysvėje ima dygti piktžolės. Todėl būtina nuolatinė priežiūra:
- Ravėjimas turi būti reguliarus, bet atsargus, kad nepažeistumėte jaunų daigų.
- Mulčiavimas šienu, šiaudais ar nupjauta žole padeda sumažinti piktžolių augimą, palaiko dirvos drėgmę ir vėsą.
- Mulčiuoti galima tik tada, kai morkų daigai jau pakankamai sustiprėję (5–7 cm aukščio).
Morkų tręšimas ir derliaus gausinimas
Norint sulaukti gausaus ir kokybiško morkų derliaus, būtina pasirūpinti tinkamu tręšimu. Nors morkos nėra labai reiklios, jų skonį, dydį ir laikymosi trukmę stipriai lemia maisto medžiagų balansas. Ypač svarbu vengti per didelio azoto kiekio, nes tokiu atveju šaknys tampa šakotos, vandeningos ir trumpiau išsilaiko.
Organinės ir mineralinės trąšos
- Organinės trąšos (kompostas, perpuvęs mėšlas, žolės raugalas) yra geriausia išeitis morkoms, nes užtikrina natūralų maisto medžiagų pasisavinimą ir palaiko dirvos struktūrą. Tačiau šviežio mėšlo naudoti negalima – jis skatina morkų deformaciją ir ligas.
- Mineralinės trąšos tinka tada, kai dirvoje trūksta konkrečių elementų. Morkoms ypač svarbus kalis ir fosforas, nes jie padeda formuotis tvirtoms šaknims, gerina skonį ir laikymąsi. Azoto turėtų būti minimaliai – tik pavasarį, daigų augimo pradžioje.
Kada ir kaip tręšti morkas?
- Prieš sėją – rudenį arba ankstyvą pavasarį į dirvą įterpiamas kompostas ar mineralinės kompleksinės trąšos su fosforu ir kaliu.
- Vegetacijos metu – pirmą kartą morkas galima patręšti, kai daigai pasiekia 5–7 cm aukštį. Tuomet rekomenduojama kalio ir fosforo turinčios trąšos, bet ne per daug.
- Vasaros pabaigoje – papildomas tręšimas paprastai nereikalingas, nes per vėlai panaudotos trąšos gali pabloginti laikymąsi.
Natūralūs derliaus gausinimo būdai
Be trąšų, derlių galima pagerinti ir kitais metodais:
- Sėjomaina – morkas rekomenduojama sodinti po augalų, kurie mažiau alina dirvą (pvz., kopūstinių ar bulvinių daržovių). Plačiau apie tai skaitykite skyriuje sėjomaina darže.
- Kaimynystė – auginant kartu su svogūnais ar česnakais, sumažėja kenkėjų (ypač morkinės musės) žala.
- Tinkamas laistymas ir mulčiavimas – padeda išlaikyti stabilią dirvos drėgmę ir užtikrina tolygų šaknų augimą.
|
Dažniausios klaidos tręšiant morkas
Tręšiant morkas svarbiausia laikytis saiko. Viena dažniausių daržininkų klaidų – per didelis azoto trąšų kiekis. Iš pirmo žvilgsnio gali atrodyti, kad azotas daržovėms tik į naudą, nes jis spartina žaliosios masės augimą. Tačiau morkos yra šakninė daržovė, todėl perteklius jas verčia augti ne į gylį, o į šonus. Tokios šaknys tampa šakotos, vandeningos, jų skonis suprastėja, o laikymo savybės – labai ribotos.
Kita klaida – vėlyvas tręšimas, kai augalai jau būna beveik subrendę. Iš tiesų šiame etape morkoms papildomų maisto medžiagų beveik nebereikia. Atvirkščiai, vėlyvas trąšų naudojimas gali sugadinti visą darbą – šaknys tampa mažiau saldžios, praranda natūralų aromatą ir nebeišsilaiko sandėliuojamos per žiemą.
Trečiasis dažnai pasitaikantis netikslumas – per didelis organinių trąšų kiekis. Kompostas ir mėšlas yra puikūs pagalbininkai, bet tik tada, kai naudojami saikingai. Jeigu jų įterpiama per daug, dirvoje gali pradėti plisti ligų sukėlėjai, o šaknys pasidaro jautresnės kenkėjams. Be to, pertręšti augalai dažnai būna pernelyg sultingi, todėl greičiau genda.
Todėl svarbiausias patarimas – siekti balanso. Kai morkos gauna tiek maisto medžiagų, kiek joms iš tiesų reikia, jos užauga taisyklingos formos, saldžios ir traškios, o rudenį nuimtas derlius sėkmingai išsilaiko net iki pavasario.
Morkų ligos ir kenkėjai
Sveikos morkos – tai tinkamos priežiūros ir prevencijos rezultatas. Tiek kenkėjai, tiek grybelinės ligos gali greitai sunaikinti dalį derliaus. Ypač, jei problemą pastebime per vėlai. Šiame skyriuje apžvelgsime pagrindinius pavojus ir kaip su jais kovoti.
Pagrindiniai kenkėjai, pažeidžiantys morkas
Morkinė musė (Psila rosae)
Požymiai: šaknys tampa rusvos, su išraitytais tuneliais. Morkos būna kartoko skonio ir prastai laikosi.
Kada puola: pavasarį (pirmoji karta) ir rugpjūčio–rugsėjo mėn. (antroji karta).
Prevencija ir kontrolė:
- Naudokite apsauginius tinklus arba agroplėvelę, kad suaugę vabzdžiai neprieitų prie dirvos.
- Keiskite sėjimo vietą (sėjomaina).
- Nesėkite morkų šalia petražolių, salierų ar krapų – jie taip pat traukia šį kenkėją.
- Sodinkite svogūnus ar česnakus šalia – jie atbaido morkinę musę.
- Galite naudoti entomologinius spąstus (geltonas lipnias korteles).
Spragšiukai (vielagraužiai)
Požymiai: šaknyse matyti smulkios skylutės. Jauni daigai gali žūti.
Kada puola: visą sezoną, dažniau pavasarį.
Prevencija:
- Venkite sėti morkas vietose, kur anksčiau augo pieva ar žolynas. Ten dažnai būna spragšiukų lervų.
- Spęskite spąstus: įkaskite bulvę ar morką į žemę ir po kelių dienų ištraukite ją su susikaupusiais kenkėjais.
- Rudenį dirvą perkaskite giliau. Tokiu būdu suardysite lervų buveines.
Amarai
Požymiai: lapai susiraukšlėja, augimas sulėtėja, ant lapų gali būti lipnių išskyrų.
Kada puola: šiltais ir sausais orais.
Kontrolė:
- Natūralūs priešai – boružėlės, žaliaskarės, kamanės.
- Purkšti muilo tirpalu arba česnako-natūraliu nuoviru.
- Jei reikia – naudoti selektyvius insekticidus.
Kurklių lervos ir šliužai
Požymiai: nugraužti daigai, žemės paviršiuje – skylės ar seklūs tuneliai.
Sprendimai:
- Kurklius atbaido pelyno ar šalpusnių nuovirai.
- Šliužams statomi spąstai arba barstomas kalkintas smėlis aplink lysves.
Grybelinės ir bakterinės ligos
Alternariozė (lapų dėmėtligė)
Požymiai: tamsios, koncentruotų ratilų formos dėmės ant lapų ir stiebų. Gali išplisti į šaknis.
Sąlygos: drėgna aplinka, storas pasėlis, netinkama sėjomaina.
Prevencija:
- Venkite laistymo vakarais.
- Užtikrinkite pakankamą tarpų tarp augalų laikymą.
- Jei reikia – naudokite vario preparatus.
Rūdys
Požymiai: rudos-oranžinės dėmės ant lapų, lapai gali nudžiūti.
Sprendimai:
- Sėjomaina.
- Naikinkite sergančius augalus.
- Profilaktikai – fungicidai.
Šaknų puvinys
Požymiai: šaknys tampa minkštos, tamsios, ima skleisti nemalonų kvapą.
Priežastys: per daug drėgmės, blogai parinkta sėjimo vieta, bloga ventiliacija laikymo metu.
Prevencija:
- Nedrėkinkite per dažnai.
- Prieš sandėliavimą leiskite morkoms šiek tiek apdžiūti ir prisitaikyti prie žemesnės temperatūros.
- Laikykite sausai ir vėsiai, ne aukštesnėje kaip 2 °C temperatūroje.
Kaip užkirsti kelią kenkėjams ir ligoms?
- Laikykitės sėjomainos – nesėkite morkų toje pačioje vietoje bent 2–3 metus.
- Dirvos purenimas ir tarpueilių ravėjimas padeda sumažinti drėgmę ir grybelių plitimą.
- Nedelsdami retinkite per tankiai augančius daigus.
- Auginkite morkas šalia tarpusavyje derančių augalų: svogūnų, česnakų, šalavijų.
- Net ir natūrali priemonė naudojama laiku ir reguliariai veikia geriau nei vėlyva ir agresyvi chemija.
Morkų derliaus nuėmimas ir sandėliavimas
Ruduo – tai metas, kai daržo lysvės pamažu ištuštėja, o vienas svarbiausių darbų – tinkamai nuimti ir išsaugoti morkų derlių. Kadangi ši daržovė yra viena populiariausių lietuvių daržuose, svarbu žinoti ne tik, kada ir kaip kasti morkas, bet ir kaip jas paruošti ilgam saugojimui, kad žiemą jos išliktų sultingos, saldžios ir maistingos.
Kada kasti morkas?
- Morkų derlius imamas nuo rugpjūčio pabaigos iki spalio pradžios, priklausomai nuo pasirinktos veislės. Ankstyvosios veislės paprastai nuimamos anksčiau, o vėlyvosios – išlaukiant iki rugsėjo pabaigos, nes jos geriau laikosi žiemą.
- Geriausia morkas kasti sausą ir saulėtą dieną. Jei dirva drėgna, šaknys būna purvinos, sunkiau išdžiovinamos, todėl padidėja jų gedimo rizika sandėliuojant.
- Svarbu nevilkinti – pirmosios rudens šalnos gali pažeisti šaknų viršūnes. Tokios morkos tampa minkštesnės, prasčiau laikosi ir greičiau pūva.
Kaip tinkamai kasti morkas?
Morkas galima kasti kastuvu arba šakėmis. Šakės dažnai patogesnės, nes mažiau tikėtina pažeisti šaknis. Įrankiu švelniai pakelkite žemę ir atsargiai traukite morkas už lapų. Jei dirva sunkesnė, geriau iš pradžių šiek tiek papurenti. Iškart po iškasimo nukirpkite lapus, palikdami tik 1–2 cm kotelio. Tai apsaugo nuo drėgmės praradimo, vytimo ir ligų plitimo.
Morkų paruošimas sandėliavimui
- Morkų plauti nereikėtų, pakanka nuvalyti žemės likučius sausa šluotele ar rankomis. Plautos morkos greičiau genda.
- Sandėliavimui atrenkamos tik sveikos, neįtrūkusios ir ligų nepaliestos morkos. Pažeistas, skilusias ar mažas šaknis reikėtų sunaudoti pirmiausia, nes jos ilgai neišsilaikys.
Morkų laikymo sąlygos
- Temperatūra: +1–+3 °C
- Drėgmė: 90–95 %
- Tamsi, gerai vėdinama patalpa, apsaugota nuo tiesioginių saulės spindulių
Morkų sandėliavimo būdai
- Medinėse dėžėse su drėgnu smėliu – klasikinis metodas, padedantis išlaikyti tinkamą drėgmės balansą.
- Plastikinėse dėžėse ar kibiruose su pjuvenomis – pjuvenos sugeria drėgmės perteklių ir saugo nuo puvimo.
- Daržovių rūsiuose ar šaldytuvuose – tinkama išeitis, jei neturite tradicinio rūsio.
Papildomi patarimai ilgalaikiam saugojimui
- Laikykite morkas atskirai nuo obuolių ar kitų vaisių, išskiriančių etileno dujas – tai spartina daržovių senėjimą.
- Nepalikite morkų plastiko maišuose be ventiliacijos, nes juose greitai kaupiasi drėgmė, sukeldama puvimą.
- Kartą per mėnesį patikrinkite atsargas ir pašalinkite pradėjusias gesti šaknis, kad infekcija neplistų toliau.
Tinkamai nuimtos ir laikomos morkos gali išsilaikyti net iki pavasario. Jos išlieka sultingos, saldžios ir puikiai tinkančios tiek sriuboms, tiek užkandžiams.
Morkų naudingosios savybės ir panaudojimas
Morkos – ne tik viena dažniausiai auginamų daržovių Lietuvoje, bet ir tikra vitaminų bei mineralų bomba. Jos maistingos, universalios, o jų nauda sveikatai žinoma jau nuo seniausių laikų.
Vitaminai ir mineralai morkose
Morkos yra ypatingai vertinamos dėl didelio beta karoteno kiekio – šis junginys organizme virsta vitaminu A, kuris būtinas regėjimui, odai ir imuninės sistemos stiprinimui. Be to, morkose gausu vitaminų C, K, B grupės vitaminų bei mineralų, tokių kaip kalis, magnis, kalcis ir fosforas. Šie elementai padeda palaikyti normalų kraujospūdį, stiprina kaulus ir nervų sistemą. Morkose taip pat yra skaidulų, kurios gerina virškinimą ir padeda palaikyti sotumo jausmą.
Morkų nauda sveikatai
Dėl savo sudėties morkos laikomos viena naudingiausių daržovių kasdieniame racione. Vitaminas A yra gyvybiškai svarbus regėjimui – reguliariai valgant morkas, akys geriau prisitaiko prie tamsos, o tinklainė gauna reikiamą apsaugą.
Morkų sudėtyje esantys antioksidantai, ypač karotenoidai, lėtina senėjimo procesus, gerina odos būklę ir padeda apsaugoti ją nuo žalingo aplinkos poveikio. Tuo pačiu skaidulos palaiko sveiką žarnyno mikroflorą, mažina „blogojo“ cholesterolio kiekį kraujyje, o tai tiesiogiai prisideda prie širdies ir kraujagyslių sveikatos.
Be to, reguliarus morkų vartojimas stiprina imuninę sistemą – vitaminas C skatina organizmą kovoti su infekcijomis, o beta karotenas veikia kaip natūralus apsauginis skydas nuo laisvųjų radikalų.
Morkų panaudojimas virtuvėje
Virtuvėje morkos yra tikra karalienė – galima sakyti, jog nėra kitos daržovės, kuri būtų tokia universali. Šviežios, traškios morkos puikiai tinka užkandžiams, salotoms ar garnyrams. Iš jų spaudžiamos sultys ne tik gaivina, bet ir praturtina organizmą vitaminais.
Virta ar kepta morka tampa saldesnė, todėl idealiai dera sriubose, troškiniuose, apkepuose ar net desertuose. Lietuviškoje virtuvėje populiaru morkas konservuoti – rauginti, marinuoti ar džiovinti, kad jų nauda būtų prieinama ištisus metus.
Įdomu tai, kad termiškai apdorotos morkos kai kuriais atvejais net padidina naudingų medžiagų įsisavinimą, ypač beta karoteno. Todėl verta įtraukti jas į racioną tiek šviežias, tiek termiškai apdorotas.
Dažniausiai užduodami klausimai apie morkas (DUK)
Kada geriausia sėti morkas Lietuvoje?
Morkas Lietuvoje rekomenduojama sėti anksti pavasarį, kai dirva įšyla bent iki +5 °C. Paprastai tai būna balandžio pabaiga–gegužės pradžia. Taip pat galima sėti rudenį, spalio pabaigoje–lapkričio pradžioje, kad sėklos sudygtų pavasarį.
Kodėl morkos būna šakotos arba kreivos?
Kreivos, šakotos morkos dažniausiai susiformuoja dėl per daug azoto trąšų, pertręšimo mėšlu arba dėl labai sunkios, akmenuotos dirvos. Norint išauginti tiesias šaknis, reikia purios, gerai įdirbtos žemės ir saikingo tręšimo.
Kaip dažnai reikia laistyti morkas?
Morkos mėgsta vidutinę drėgmę. Jei vasara sausa, laistyti rekomenduojama kas 7–10 dienų, tačiau gausiai, kad vanduo pasiektų šaknų zoną. Dažnas, bet paviršinis laistymas gali paskatinti šaknų skilinėjimą.
Ar būtina retinti morkas?
Taip, morkų retinimas yra būtinas, jei norima gauti gražias, stambias šaknis. Pirmą kartą retinama, kai daigai turi 2–3 tikruosius lapelius, paliekant apie 2–3 cm tarp augalų. Antrą kartą – po kelių savaičių, paliekant 5–6 cm tarpelius.
Kokios ligos dažniausiai pažeidžia morkas?
Morkas dažniausiai puola morkų musės lervos, taip pat pasitaiko alternariozė (lapų dėmėtligė) ir įvairūs puviniai. Prevencijai rekomenduojama laikytis sėjomainos, vengti perteklinės drėgmės ir nepertręšti azotu.
Kaip laikyti morkas per žiemą, kad jos nesupūtų?
Morkos geriausiai laikosi +1–+3 °C temperatūroje ir 90–95 % drėgnumo patalpoje. Rūsyje ar sandėlyje jas patariama sluoksniuoti su drėgnu smėliu, pjuvenomis arba laikyti perforuotose dėžėse, kad būtų užtikrinta ventiliacija.
Ar galima morkas auginti šiltnamyje?
Taip, bet tai daroma retai, nes morkos puikiai auga atvirame grunte. Šiltnamyje jos gali greičiau sudygti pavasarį arba vėliau rudenį, tačiau svarbu pasirūpinti, kad žemė būtų puri ir neperlaistyta.
Kiek laiko dygsta morkų sėklos?
Morkų sėklos sudygsta per 2–3 savaites, priklausomai nuo oro sąlygų. Daigumas pagerėja, jei prieš sėją sėklos pamirkomos šiltame vandenyje arba naudojamos specialiai beicuotos, jau paruoštos sėklos.
Pabaigai
Morkų auginimas – tai paprastas, bet kartu ir labai įdomus procesas, suteikiantis ne tik gausų derlių, bet ir džiaugsmą matant, kaip iš mažų sėklyčių išauga ryškios, vitaminų kupinos daržovės. Pasirinkę tinkamą vietą, dirvą ir veislę, skirdami dėmesio priežiūrai bei tręšimui, galite užauginti morkas, kurios ne tik papuoš jūsų stalą vasarą, bet ir taps puikia atsarga žiemai.
Ši daržovė yra universali – ji tinka tiek sveikatai stiprinti, tiek kulinariniams atradimams. Svarbiausia yra laikytis balanso tręšiant ir nepamiršti, kad morkos mėgsta šviesą, purią žemę ir kantrų sodininko dėmesį. Jeigu suteiksite joms tinkamas sąlygas, morkos atsidėkos gausiu, skaniu ir sveiku derliumi, kuris lydės jus visus metus.