Petunijų auginimas: ryški žiedų puošmena jūsų sode

Petunijos (lot. Petunia) – vienmetės gėlės, kurios neatsiejamos nuo vasaros spalvų ir gausaus žydėjimo. Jas mėgsta tiek pradedantieji sodininkai, tiek patyrę gėlių augintojai, nes petunijos yra lengvai prižiūrimos, tačiau tuo pačiu jos gali tapti išskirtiniu sodo, balkono ar terasos akcentu. Šios gėlės puošia gėlynus, lovelius ir kabinamus krepšius, suteikdamos aplinkai jaukumo bei gyvybingumo.

Šiame gide aptarsime, ką simbolizuoja petunijos ir kodėl jos tapo tokios mėgstamos, kokias veisles verta rinktis skirtingoms erdvėms, kaip ir kada jas sodinti bei kokios priežiūros reikia viso sezono metu. Taip pat sužinosite, kaip petunijas derinti su kitais augalais, apsaugoti nuo ligų ir kenkėjų bei išsaugoti jų dekoratyvumą iki pat rudens.

Pagrindinės petunijų grupės

Petunijų veislės paprastai skirstomos į kelias pagrindines grupes pagal augimo formą ir žiedų dydį. Tokia klasifikacija padeda lengviau suprasti, kokį rezultatą galima pasiekti pasirinkus vieną ar kitą grupę. Vienos petunijos labiau tinka sodams ar gėlynams, kitos – balkonams ar kabančioms kompozicijoms. Toliau apžvelgsime svarbiausias petunijų grupes, kurios yra sodininkų mėgstamiausios.

Krūminės petunijos (Petunia x hybrida multiflora)

Tai viena atspariausių petunijų grupių, žydinti gausiai, bet smulkesniais žiedais. Augalai formuoja tankius kupstus, todėl ypač tinka gėlynų pakraščiams, mišrioms lysvėms ar didesniems plotams užpildyti. Krūminės petunijos atlaiko lietų ir vėją, todėl yra geras pasirinkimas mažiau prižiūrimose vietose.

Didžiažiedės petunijos (Grandiflora)

Didžiažiedės petunijos išsiskiria įspūdingais, kartais net 8–10 cm skersmens žiedais. Tai vienos dekoratyviausių petunijų, puikiai tinkančių sodinimui vazonuose ar loveliuose. Vis dėlto jos yra kiek jautresnės lietui ir karštam orui, todėl geriausia jas auginti apsaugotose vietose, kur galima užtikrinti tinkamą priežiūrą.

Svyrančios petunijos (Surfinia, Cascadia, Tumbelina ir kt.)

Svyrančios petunijos yra tikros balkonų karalienės. Jų šakos gali siekti 1–1,5 m, o žydėjimas tęsiasi nuo pavasario iki pirmųjų šalnų. Svyrančios petunijos suteikia gausybę spalvų ir gali sukurti žydinčią uždangą ar įspūdingas kompozicijas kabinamuose krepšiuose.

Miniatiūrinės petunijos (Calibrachoa)

Miniatiūrinės petunijos dar vadinamos „milijono varpelių gėlėmis“. Jų smulkūs, bet itin gausūs žiedeliai dengia visą augalą. Šios gėlės puikiai tinka balkonams, bet yra šiek tiek reiklesnės priežiūrai, ypač laistymui ir tręšimui.

Populiariausios petunijų veislės

Be pagrindinių grupių, petunijos turi daugybę išvestinių veislių, kurios išsiskiria žiedų spalvomis, forma, atsparumu oro sąlygoms ir žydėjimo gausa. Kai kurios jų, pavyzdžiui, surfinijos ar tumbelinos, tapo tikromis balkonų ir terasų puošmenomis, o kitos yra labiau mėgstamos gėlynuose dėl ypatingo dekoratyvumo. Renkantis konkrečią veislę verta įvertinti ne tik estetiką, bet ir praktinius dalykus – ar žiedai ištvers lietingą vasarą, ar reikės dažnos priežiūros, ar geriau tiks saulėtai, ar pusiau pavėsio vietai. Toliau apžvelgsime plačiau populiariausias petunijų veisles, kurios dažniausiai auginamos soduose ir balkonuose.

Surfijos (Surfinia)

Surfinija – populiariausia svyrančių petunijų veislė, tapusi beveik sinonimu kabančių krepšių gėlėms. Ji pasižymi ypatingu atsparumu oro sąlygoms, gausiu žydėjimu ir plačiu spalvų pasirinkimu. Surfinijos greitai suformuoja ilgas, tankiai žydinčias šakas, kurios sukuria žiedų kaskadas. Dėl savo patikimumo ir grožio jos neatsiejamos nuo balkonų ir terasų apželdinimo.

Tumbelina petunijos

Tumbelina petunijos yra išskirtinės dėl pilnavidurių, frotinių žiedų, primenančių mažas rožes. Jos žydi kiek trumpiau nei surfinijos, tačiau suteikia nepakartojamo prabangos įspūdžio. Dėl savo dekoratyvumo tumbelinos dažnai sodinamos į pavienius vazonus kaip akcentiniai augalai.

Cascadia petunijos

Cascadia pasižymi intensyviomis spalvomis ir ypatingais spalvų deriniais. Viena žinomiausių veislių – „Cascadia Rim Magenta“, kurios ryškiai violetiniai žiedai su baltais krašteliais suteikia augalui unikalų įvaizdį. Šios petunijos idealiai tinka tiems, kas nori sukurti modernų ir ryškų balkono dizainą.

Calibrachoa (mini petunijos)

Calibrachoa dažnai vadinamos mini petunijomis. Jos nepaprastai gausiai žydi smulkiais žiedeliais, kurie primena mažus varpelius. Calibrachoa reikalauja daugiau priežiūros – reguliaraus tręšimo ir kokybiško drenažo – tačiau atsidėkoja neįtikėtinu žiedų kiekiu.

Kaip išsirinkti tinkamą petunijų veislę?

Tinkamos petunijų veislės pasirinkimas priklauso nuo to, kur planuojate jas auginti ir kokio efekto siekiate. Kadangi petunijos siūlo didžiulę įvairovę – nuo smulkių, atsparių iki įspūdingų, bet lepesnių – svarbu iš anksto įvertinti savo sąlygas ir priežiūros galimybes.

Norint gausiai žydinčių balkonų ir kabančių krepšių – rinkitės surfinijas ar Cascadia veisles. Jos ilgos, svyrančios ir tankiai žydi, todėl suteikia „žydinčios užuolaidos“ efektą.
Ieškantiems prabangos ir išskirtinumo – puikus pasirinkimas Tumbelina petunijos su pilnaviduriais žiedais. Jos ypatingai dekoratyvios ir puikiai atrodo pavieniuose vazonuose.
Kompaktiškiems gėlynams ar mažiau prižiūrimoms vietoms – labiausiai tiks krūminės Multiflora petunijos, kurios būna atsparesnės lietui ir vėjui, bei gausiai žydi.
Norintiems spalvingo akcento apsaugotose vietose – rinkitės Grandiflora veisles. Jų žiedai itin dideli, tačiau lietus gali juos pažeisti, todėl geriau auginti po stogeliu ar verandoje.
Mėgstantiems smulkius, bet labai gausius žiedus – tiks Calibrachoa (mini petunijos). Jos ypač gražiai atrodo mišriose kompozicijose ir balkonų dėžutėse, tačiau reikalauja daugiau priežiūros.

Patarimas: renkantis petunijas, visada pagalvokite apie savo laiką priežiūrai. Surfinijos ir Multiflora tinka, jei norite daug žiedų su mažiau rūpesčių, o Grandiflora ar Tumbelina reikalaus daugiau dėmesio, bet atsilygins ypatingu dekoratyvumu.

Kada ir kaip sodinti petunijas?

Petunijos – šilumą mėgstantys augalai, todėl svarbiausia taisyklė sodinant yra vengti šalnų. Tinkamai pasodintos jos greitai įsišaknija, o vasarą atsidėkoja gausiu ir ilgu žydėjimu.

Sėja ir daiginimas

Petunijų sėklos labai smulkios, todėl daiginimui reikia kruopštumo.

Sėja atliekama vasario–kovo mėnesiais, nes daigai vystosi lėtai.
Sėklos beriamos ant drėgnos, lengvos žemės paviršiaus, neužberiamos dirva, tik lengvai prispaudžiamos.
Indeliai pridengiami plėvele ar stiklu, kad būtų palaikoma drėgmė.
Daigai sudygsta per 7–14 dienų, jiems būtina daug šviesos ir 18–22 °C temperatūra.

Daigų persodinimas

Kai daigai išaugina 2–3 tikruosius lapelius, juos galima pikuoti į atskirus indelius.
Persodinti į lauką rekomenduojama tik pasibaigus pavasario šalnoms – dažniausiai nuo gegužės pabaigos iki birželio pradžios.

Sodinimo vieta ir dirvožemis

Petunijos mėgsta saulėtą vietą, kurioje žydės gausiausiai. Pavėsyje žydėjimas bus skurdesnis.
Dirva turi būti lengva, derlinga, gerai praleidžianti vandenį. Sunkesnę žemę rekomenduojama pagerinti smėliu ar kompostu.
Į sodinimo duobutes galima įmaišyti ilgai veikiančių trąšų – tai užtikrins tolygesnį žydėjimą.

Atstumai sodinant

Krūminėms petunijoms paliekama 20–30 cm tarp augalų.
Svyrančioms ir Calibrachoa reikia šiek tiek daugiau vietos, nes jos sparčiai plečiasi.
Vazonuose ar kabamuose krepšiuose petunijas galima sodinti tankiau, bet svarbu užtikrinti pakankamą maisto medžiagų kiekį ir reguliarų laistymą.

Tinkamai pasodintos petunijos pradeda žydėti jau birželio pradžioje ir džiugina spalvomis iki pat pirmųjų rudens šalnų.

Petunijų laistymas

Petunijos yra gana atsparios, tačiau jų gausus ir ilgas žydėjimas priklauso nuo tinkamo drėgmės kiekio. Šios spalvingos gėlės nemėgsta nei perdžiūvusios, nei peršlapusios žemės, todėl svarbu rasti balansą.

Laistymo dažnumas

Atvirame grunte petunijas pakanka palaistyti 2–3 kartus per savaitę, priklausomai nuo oro sąlygų. Karštomis, sausomis dienomis laistymas gali būti reikalingas kasdien.
Vazonuose ir kabamuose krepšiuose augančios petunijos išdžiūsta žymiai greičiau, todėl jas tenka laistyti beveik kasdien.

Laistymo būdas

Geriausia laistyti ties šaknimis, vengiant užpilti vandenį ant lapų ir žiedų – taip sumažinsite grybelinių ligų riziką.
Laistyti rekomenduojama ryte arba vakare, kai saulė ne tokia aktyvi. Tai padeda vandeniui ilgiau išlikti dirvoje.

Papildomi patarimai

Jei dirva linkusi greitai džiūti, naudokite mulčią (smulkintą žievę, durpes) – jis sulaikys drėgmę.
Laistymą patogu derinti su trąšų tirpalu, nes petunijos ypač gerai reaguoja į maisto medžiagas per šaknis.

Nuoseklus ir subalansuotas laistymas – vienas pagrindinių žingsnių, norint, kad petunijos nuolat puoštų sodą ryškių žiedų gausa.

Petunijų tręšimas

Kad petunijos žydėtų gausiai ir ilgai, joms reikia reguliaraus tręšimo. Tai vienos iš tų gėlių, kurios labai greitai išnaudoja dirvos maistines medžiagas, todėl be papildomo tręšimo jų žiedai gali tapti smulkesni, o augalas – mažiau dekoratyvus.

Pagrindinės trąšų rūšys petunijoms

Universalios žydinčioms gėlėms skirtos trąšos – suteikia subalansuotą mitybą.
Kalio ir fosforo turtingos trąšos – skatina žydėjimą ir ryškesnes spalvas.
Skystos trąšos – patogiausios vazonuose auginamoms petunijoms, nes veikia greičiau.

Petunijų tręšimo dažnumas

Atvirame grunte augančias petunijas pakanka tręšti kas 10–14 dienų.
Vazonuose ir kabamuose krepšiuose – kas 7 dienas, nes maisto medžiagos išplaunamos daug greičiau.

Papildomi patarimai

Pavasarį, sodinant daigus, į dirvą galima įterpti ilgai veikiančių trąšų granulių.
Vengti azoto pertekliaus – jis skatina lapų augimą, bet stabdo žiedų formavimąsi.
Kartais naudinga petunijas patręšti ir per lapus – trąšų tirpalu nupurkšti augalus vakarais.

Tinkamai tręšiamos petunijos atsidėkoja ištisiniu žydėjimu nuo vasaros pradžios iki pat šalnų.

Petunijų genėjimas

Nors petunijos yra vienmečiai augalai, genėjimas joms būtinas – tai padeda išlaikyti tvarkingą formą ir užtikrina gausesnį žydėjimą. Be priežiūros petunijos gali ištįsti, nuplikti apačioje, o žiedai pasidaro smulkesni.

Kada genėti petunijas?

Sezono pradžioje – kai daigai dar jauni, galima nugnybti viršūnėlę, kad petunija šakotųsi.
Vasarą – kai stiebai per daug ištįsta arba augalas pradeda prarasti formą.
Po gausaus žydėjimo – patrumpinus stiebus, petunija greitai atželia ir vėl pražysta.

Kaip genėti petunijas?

Svyrančias petunijas patrumpinti maždaug trečdaliu, kad krūmas sutankėtų.
Pašalinti nudžiūvusius, silpnus ar pažeistus ūglius.
Reguliariai šalinti nužydėjusius žiedus – tai skatina naujų pumpurų formavimąsi.

Patarimas: Po genėjimo petunijas verta patręšti kalio turinčiomis trąšomis ir gausiai palaistyti – taip augalai greičiau atsinaujins.

Petunijų ligos ir kenkėjai

Nors petunijos laikomos gana atspariais augalais, netinkamos sąlygos ar nepakankama priežiūra gali paskatinti ligas ir kenkėjų atsiradimą. Laiku pastebėjus pirmuosius požymius, galima išvengti didesnių nuostolių ir užtikrinti, kad augalai žydėtų visą sezoną.

Dažniausios petunijų ligos

Šaknų puvinys – dažniausiai pasitaiko dėl perlaistymo ar prasto drenažo. Augalai pradeda vysti, stiebai suminkštėja. Prevencija: sodinti laidžioje dirvoje, laistyti saikingai.
Miltligė – pasireiškia baltomis, miltus primenančiomis apnašomis ant lapų. Reikia užtikrinti gerą oro cirkuliaciją, esant poreikiui naudoti fungicidus.
Pilkasis puvinys (botritas) – ant lapų ir žiedų atsiranda pilkos dėmės, augalas pradeda pūti. Padeda saikingas laistymas ir užkrėstų dalių pašalinimas.

Pavojingiausi petunijų kenkėjai

Amarai – smulkūs žali ar juodi vabzdžiai, siurbiantys augalo sultis. Palieka lipčius, dėl kurių atsiranda suodligė. Padeda purškimas insekticidais ar natūraliais preparatais (pvz., muilo tirpalu).
Baltasparniai – smulkūs baltos spalvos vabzdžiai, dažnai slepiasi lapų apačioje. Sukelia augalo nusilpimą.
Tripsai – labai maži, bet pavojingi kenkėjai, kurie pažeidžia žiedus ir lapus, gali pernešti virusines ligas.
Šliužai ir sraigės – dažniau puola drėgnoje aplinkoje, graužia lapus ir jaunas atžalas.

Ligų ir kenkėjų prevencija

Vengti perteklinės drėgmės ir užtikrinti gerą oro cirkuliaciją.
Laiku šalinti nuvytusias ar pažeistas gėlės dalis.
Naudoti natūralias ar chemines priemones tik prireikus, kad nepažeistų augalo.

Tinkamai prižiūrimos petunijos retai serga ir džiugina sveikais, ryškiais žiedais iki pat rudens.

Petunijų dauginimas

Petunijos – vienos iš tų gėlių, kurias galima dauginti tiek sėklomis, tiek auginiais. Kiekvienas būdas turi savų privalumų, tad sodininkai renkasi pagal savo patirtį ir norimą rezultatą.

Petunijų dauginimas sėklomis

Dauginimo laikas – sėklos sėjamos nuo vasario pabaigos iki kovo pradžios, kad iki sodinimo į lauką spėtų užaugti tvirti daigai.
Substratas – naudojamas lengvas, purus, gerai drenuotas žemės mišinys.
Sėklų sėjimas – petunijų sėklos labai smulkios, todėl jos tik paberiamos ant paviršiaus, neuždengiamos storu žemės sluoksniu. Galima užberti ploną vermikulito ar smėlio sluoksnį.
Dygimas – optimali temperatūra 20–22 °C, šviesa būtina, todėl daigai laikomi ant palangės arba papildomai apšviečiami. Daigai pasirodo po 7–14 dienų.
Pikuotė – kai daigeliai turi 2–3 tikruosius lapelius, jie persodinami į atskirus vazonėlius, kad sustiprėtų šaknų sistema.

Petunijų dauginimas auginiais

Dauginimo laikas – geriausia imti auginius rudenį, kai petunijos dar auga, arba pavasarį iš peržiemojusių augalų.
Auginio paruošimas – nupjaunami 5–7 cm ilgio ūgliai, pašalinami apatiniai lapai.
Įsišaknijimas – auginius reikia sodinti į lengvą substratą (smėlio ir durpių mišinį) ir laikyti šiltoje, šviesioje vietoje. Galima uždengti plėvele ar mini šiltnamiu, kad išliktų drėgmė.
Priežiūra – įsišakniję augalai laistomi saikingai, vėliau persodinami į vazonus.

Kuriam dauginimo būdui teikti pirmenybę?

Sėklos – leidžia užauginti daug augalų vienu metu, tačiau jų spalvos ar forma gali skirtis nuo motininio augalo.
Auginiai – užtikrina, kad augalas bus identiškas motininiam, todėl šis metodas ypač tinkamas retesnėms veislėms.

Patarimas: jei neturite daug patirties, pirmiausia išbandykite sėklų sėją – taip išmoksite pagrindinių petunijų auginimo subtilybių. Vėliau, įgiję daugiau praktikos, galite bandyti dauginti ir auginiais.

Su kuo derinti petunijas gėlyne ir vazone?

Petunijos – universalios gėlės, kurios dera su daugybe kitų augalų. Tinkamai parinkti kaimynai ne tik sustiprina jų spalvinį įspūdį, bet ir padeda sukurti harmoningą, visą sezoną žydintį gėlyną ar balkonų kompozicijas.

Petunijų derinimas gėlyne

Lobelijos – jų smulkūs, mėlyni ar balti žiedai puikiai kontrastuoja su ryškiomis petunijomis, sukurdami lengvumo ir gaivumo įspūdį.
Ciniškės (Zinnia) – sodrios spalvos ir stambesni žiedai gražiai dera šalia petunijų, prailgindami spalvingą vasaros akcentą.
Verbenos – panašus žydėjimo laikotarpis užtikrina, kad gėlynas bus margaspalvis nuo vasaros pradžios iki rudens.
Medetkos – oranžiniai ir geltoni žiedai suteikia šiltų tonų kontrastą, be to, padeda atbaidyti kai kuriuos kenkėjus.

Petunijų derinimas vazonuose ir kabamuose krepšiuose

Svyrančios petunijos (surfinijos) su dichondromis (Dichondra „Silver Falls“) – ši sidabrinė svyranti lapija sukuria įspūdingą foną ryškioms petunijų spalvoms.
Begonijos – tinka pusiau pavėsingoms vietoms, suteikia daugiau žiedų formų.
Impatiens (balzamės) – suteikia spalvų įvairovę šešėlingose vietose, kur petunijoms gali būti per mažai saulės.
Geraniumai (pelargonijos) – klasikinis derinys balkonuose: abu augalai gausiai žydi ir sustiprina vienas kito dekoratyvumą.

Spalviniai deriniai

Ryškus kontrastas – raudonos petunijos su mėlynomis lobelijomis ar baltomis verbenomis.
Romantiškas efektas – pastelinių rožinių, violetinių ir baltų petunijų mišinys.
Monochrominis stilius – keli tos pačios spalvos atspalviai (pvz., violetinės ir alyvinės petunijos).

Patarimas: petunijos mėgsta saulę ir erdvę, todėl kompozicijose jas sodinkite priekyje ar viršuje, o kitus augalus rinkitės pagal aukštį ir šviesos poreikį. Jei auginamos vazonuose, būtina užtikrinti, kad visi augalai turėtų panašų laistymo režimą.

DUK – Dažniausiai užduodami klausimai apie petunijas

1. Kada geriausia sėti petunijas?

Petunijų sėklos sėjamos nuo vasario pabaigos iki kovo pabaigos. Kadangi jos dygsta lėtai, reikalinga šviesa ir šiluma, svarbu užtikrinti 20–22 °C temperatūrą ir pakankamą apšvietimą.

2. Kodėl petunijos neauga arba silpnai žydi?

Dažniausiai tai nutinka dėl:

per mažai saulės (joms reikia bent 6 val. šviesos per dieną),
nepakankamo tręšimo (ypač žydinčioms gėlėms skirtų trąšų),
nuolat drėgno arba sunkaus dirvožemio.

3. Kaip dažnai reikia laistyti petunijas?

Petunijas reikia laistyti reguliariai, tačiau svarbu vengti vandens užsistovėjimo. Vazonuose augančias petunijas vasarą gali tekti laistyti net kasdien, ypač karštesnėmis dienomis.

4. Ar reikia šalinti nužydėjusius žiedus?

Taip – nužydėjusių žiedų pašalinimas skatina naujų pumpurų formavimąsi ir prailgina žydėjimo laikotarpį.

5. Ar petunijos gali daugintis sėklomis?

Taip, bet dauguma hibridinių petunijų iš sėklų neišlaiko tėvinių savybių, todėl dažniausiai perkami daigai arba sėklos iš patikimų augintojų.

6. Kiek laiko žydi petunijos?

Tinkamai prižiūrimos petunijos žydi nuo birželio pradžios iki pirmųjų rudens šalnų.

7. Kokios petunijos tinkamiausios balkonui?

Kabamuose krepšiuose ir loveliuose geriausiai tinka svyrančios petunijos (surfinijos), kurios suformuoja vešlius žiedų kaskadų „vandens krioklius“.

8. Ar petunijos žiemoja?

Dauguma petunijų yra vienmetės, todėl Lietuvos klimato sąlygomis per žiemą neišsilaiko. Tačiau galima rinkti sėklas arba bandyti peržiemoti vazonuose laikant jas šviesioje, vėsioje patalpoje.

9. Kaip apsaugoti petunijas nuo ligų ir kenkėjų?

Kad apsaugoti petunijas nuo ligų ir kenkėjų, yra varbu užtikrinti gerą oro cirkuliaciją, vengti perteklinės drėgmės ir reguliariai tikrinti lapus. Esant miltligei ar amarams, taikomi specialūs fungicidai ir insekticidai arba ekologiškos priemonės (pvz., muilo tirpalas).

10. Ar galima petunijas auginti kambaryje?

Petunijas galima auginti kambaryje, ypač mažesnes veisles arba Calibrachoa. Svarbiausia – užtikrinti daug šviesos ir reguliariai tręšti.

Pabaigai

Petunijos – tai nuostabios vienmetės gėlės, kurios kiekvieną vasarą paverčia sodą, balkoną ar terasą spalvų ir aromatų švente. Jos žavi savo universalumu: gali puošti gėlynus, kabamus krepšius, lovelius ar vazonus, derėti su kitomis gėlėmis ir kurti įspūdingas kompozicijas. Nors petunijų gyvavimo ciklas trumpas, jos kompensuoja tai spalvingu ir intensyviu žydėjimu, suteikiančiu kiekvienai erdvei ypatingo jaukumo.

Jeigu norite sukurti įspūdingą sodo derinį, verta kartu sodinti ir daugiametes gėles, kurios kasmet sugrįžta dar stipresnės. Puikiai su petunijomis dera tokios populiarios gėlės kaip bijūnai, rožės ar jurginai, suteikiančios sodui papildomo žavesio ir prabangos.