Bijūnų auginimas: nuo pirmųjų ūglių iki kvapnaus žiedyno

Bijūnai – tai vieni iš labiausiai mylimų sodo augalų, žavintys savo dideliais, kvapniais žiedais ir ilgaamžiškumu. Kartą pasodintas bijūnas gali džiuginti dešimtmečius, jei tik jam parenkama tinkama vieta ir skiriama minimali, bet kryptinga priežiūra.

Šiame puslapyje rasite išsamią informaciją apie bijūnų sodinimą, priežiūrą, žydėjimo skatinimą, dauginimą bei ligų ir kenkėjų kontrolę. Taip pat pateiksime naudingų patarimų, kaip derinti bijūnus su kitomis gėlėmis ir kur juos sodinti, kad gautumėte maksimalų estetinį ir praktinį efektą.

Bijūnų simbolika ir reikšmė

Bijūnai – tai ne tik stulbinančio grožio žiedai, bet ir gili simbolika. Rytų kultūrose, ypač Kinijoje ir Japonijoje, bijūnas laikomas sėkmės, garbės ir turto simboliu. Dažnai vadinamas „gėlių karaliumi“, jis vaizduojamas tradicinėje tapyboje, audiniuose, netgi architektūroje.

Europoje ir Lietuvoje bijūnas dažnai siejamas su meile, moteriškumu ir šeimos gausa. Ne veltui bijūnų žiedai taip dažnai puošia vestuvių puokštes ir simbolizuoja ištikimybę bei romantišką prisirišimą.

Bijūnų rūšys ir jų pasirinkimas

Bijūnai skirstomi į kelias pagrindines grupes: žolinius, medėjančiais stiebais krūminius (medėjančiais stiebais) ir hibridinius.

Žoliniai bijūnai (Paeonia lactiflora) – populiariausi mūsų soduose, žiemai nunyksta, o pavasarį atauga iš šaknų. Jie žavi dideliais, kvapniais žiedais bei ilgaamžiškumu – gali augti vienoje vietoje net kelis dešimtmečius.

Krūminiai bijūnai (Paeonia suffruticosa) – medėjančiais stiebais, aukštesni ir įspūdingesni, žydi kiek anksčiau nei žoliniai. Reikalauja daugiau priežiūros, tačiau suteikia sodui išskirtinio žavesio.

Hibridiniai bijūnai (pvz., Itoh hibridai) – jungia geriausias žolinių ir krūminių savybes: tvirti stiebai, ilgesnis žydėjimo laikas, įvairesni žiedų atspalviai.

Pasirenkant rūšį svarbu atsižvelgti į klimato zoną, dirvožemio sąlygas ir sodinimo vietą. Dauguma bijūnų mėgsta saulėtą vietą, tačiau šviesus pusiau pavėsis taip pat tinkamas.

Populiariausios bijūnų veislės

Bijūnų įvairovė – stulbinanti. Nuo klasikinės švelniai rožinės iki intensyvių raudonų ar net geltonų žiedų – kiekvienas sodininkas gali rasti sau patinkančią veislę. Skiriasi ne tik spalva, bet ir žiedo forma, augalo aukštis, žydėjimo laikas bei kvapas. Štai keletas populiariausių veislių, kurias dažnai renkasi Lietuvos sodininkai:

Sarah Bernhardt

Tikra bijūnų klasika, žinoma dėl pilnavidurių, didelių rožinių žiedų ir malonaus kvapo. Žydi birželio pradžioje, užauga iki 90–100 cm. Tinka ir puokštėms, ir kaip solinis augalas gėlyne.

Karl Rosenfield

Intensyviai raudonas žiedas su subtilia forma. Gana aukštas, iki 100 cm, tvirtas stiebas ir žiedai ilgai laikosi nuskinti. Viena iš populiaresnių veislių tarp floristų.

Duchesse de Nemours

Elegantiškai balti, šiek tiek gelsvi viduje, šie žiedai skleidžia subtilų kvapą. Tai itin puošni veislė, mėgstama dėl šviesos pojūčio ir gaivumo sode.

Festiva Maxima

Stulbinančiai balti žiedai su subtiliais raudonais taškeliais viduje. Ši sena, laiko patikrinta veislė – ne tik graži, bet ir patikima žydėjimo požiūriu.

Bartzella (Itoh bijūnas)

Ryškiai geltonas hibridinis bijūnas su dideliais, švelniai kvapniais žiedais. Puikiai tinka kaip akcentinis augalas, atsparus ligoms ir žydi ilgai.

Coral Charm

Unikali dėl savo spalvų – žiedai iš pradžių yra koralinės oranžinės, o laikui bėgant tampa šviesiai rausvi. Pasižymi itin įdomiu žydėjimo perėjimu.

Shirley Temple

Švelniai rausvi žiedai, kurie per laiką tampa beveik balti. Pavadinta garsiosios aktorės vardu. Tinka subtilioms kompozicijoms.

Red Charm

Intensyviai raudoni, beveik aksominiai žiedai. Labai tvirti stiebai ir kompaktiška forma. Tai vienas iš favoritų dėl įspūdingo kontrasto sode.

Bijūnų dauginimas

Nors bijūnus galima dauginti sėklomis, praktikoje dažniausiai taikomas šaknų dalijimo būdas, kuris leidžia išlaikyti veislės savybes.

Kada dalinti šaknis?

Geriausias laikas – rugpjūčio pabaiga arba rugsėjo pradžia. Tuomet augalas pailsėjęs po žydėjimo, o šaknys dar pakankamai aktyvios.

Kaip dalinti bijūnų šaknis?

  • Iškasamas visas augalas.
  • Šaknys atsargiai nuplaunamos, kad būtų matomos akutės (pumpurai).
  • Kiekvienoje dalyje turėtų būti bent 3–5 akutės.
  • Nauji daigai sodinami 3–5 cm gylyje, gerai laistomi ir mulčiuojami.

Tinkamai padalinti ir pasodinti bijūnai pradės žydėti jau po 1–2 metų, o laikui bėgant taps sodo pažiba.

Bijūnų sodinimas

Kur sodinti bijūnus?

Bijūnai mėgsta saulėtą, gerai vėdinamą vietą. Šešėlyje jie žydės menkai arba visai nežydės. Geriausiai jaučiasi humusingoje, gerai drenuotoje, bet neperdžiūstančioje dirvoje. Bijūnų šaknys nemėgsta stovinčio vandens – todėl žemumoje ar sunkioje molingoje dirvoje gali prireikti pakelto lysvės arba drenažo.

Kada sodinti bijūnus?

Tinkamiausias metas bijūnų sodinimui yra rugpjūčio pabaiga – rugsėjo pradžia. Tada augalas spėja įsitvirtinti iki žiemos. Pavasarinis sodinimas įmanomas, bet dažnai augalas sunkiau prigyja ir pirmais metais gali nežydėti.

Bijūnų priežiūra

Bijūnams nereikia daug dėmesio, bet kelios taisyklės yra svarbios:

  • Tręšimas – pavasarį, kai pradeda dygti, galima patręšti kompleksinėmis trąšomis. Po žydėjimo – kalio-fosforo trąšomis.
  • Laistymas – tik sausros metu. Bijūnai nemėgsta perlaistymo.
  • Atramos – dideli žiedai gali išlaužyti stiebus, tad pasirūpinkite žiedų prilaikymu.

Dažniausios klaidos auginant bijūnus

Nors bijūnai yra gana ilgaamžiai ir ištvermingi augalai, netinkama priežiūra gali lemti menką žydėjimą, ligas ar net augalo žūtį. Štai pagrindinės klaidos, kurias verta žinoti ir išvengti:

Per gilus sodinimas

Viena iš dažniausių klaidų – per gilus šaknų sodinimas. Bijūnai žydi tik tuomet, kai jų akutės (pumpurai) būna 3–5 cm gylyje nuo žemės paviršiaus. Jei pasodinsite per giliai – žaliuos, bet nežydės.

Sodinimas pavėsyje

Bijūnai mėgsta saulę – jiems reikia bent 6 valandų tiesioginės saulės per dieną. Pavėsyje žydėjimas bus menkas arba visai nevyks, o augalas taps jautresnis ligoms.

Per dažnas laistymas

Bijūnai nemėgsta užmirkimo. Perlaistymas arba sunkus, prastai drenuojamas dirvožemis gali sukelti šaknų puvinį. Geriausia laistyti retai, bet gausiai, ypač sausros metu.

Neskaldomos ar neatsargiai dalijamos šaknys

Senesni bijūnai, augantys toje pačioje vietoje 10–15 metų, dažnai prastai žydi, nes per tankiai suauga. Tačiau dalijant būtina tai daryti atsargiai – per stipriai pažeidus šaknį, nauji ūgliai gali neprigyti.

Tręšimas netinkamu metu

Bijūnams reikia maisto, bet netinkamai parinktos trąšos (ypač su daug azoto) skatina lapų augimą, bet stabdo žiedų formavimąsi. Geriausia rinktis fosforo ir kalio turtingas trąšas – ankstyvą pavasarį ir po žydėjimo.

Per ankstyvas genėjimas

Po žydėjimo nenukirpkite lapų iš karto. Jie vis dar kaupia energiją kitų metų žiedams. Palaukite, kol lapai visiškai pagels – tik tada nupjaukite juos iki žemės.

Per dažnas persodinimas

Bijūnai nemėgsta būti judinami. Kuo ilgiau augalas auga vienoje vietoje (jei nesusiformuoja per tanki kupra), tuo geriau žydi. Persodinti reikėtų tik tada, kai tikrai būtina.

Dažniausios bijūnų ligos ir kenkėjai

Ligos

Pilkasis puvinys (Botrytis) – pasireiškia drėgnu oru, ypač peržydėjus. Gydymas: pašalinti pažeistas dalis, purkšti fungicidais.
Rūdys, dėmėtligė – pasitaiko retai, bet gali paveikti lapus. Profilaktika – tinkamas atstumas tarp augalų ir vėdinimas.

Kenkėjai

Skruzdėlės ir amarai – dažnai aptinkami ant žiedpumpurių. Naudojamos ekologiškos priemonės arba insekticidai.

Bijūnai gėlyne – su kuo derinti?

Bijūnai puikiai dera įvairiuose gėlynuose. Jų tvirti stiebai, tankūs lapai ir stambūs žiedai gali būti tiek fokalinis centras, tiek harmoninga dalis mišriose kompozicijose.

Derinimo idėjos:

  • Su vilkdalgiais (irisais) – jie žydi anksčiau, tad neužgoš bijūnų.
  • Su daugiamečiais šalavijais – kontrastingi lapai ir vertikali forma puikiai papildo bijūno apvalumą.
  • Su snapučiais ar katilėliais – švelni foninė tekstūra išryškina bijūnų žiedų masyvumą.
  • Su vasarinėmis vienmetėmis gėlėmis – pvz., su žemė dengiančiomis lobelijomis ar verbenomis, kurios papildo spalvų paletę.

Svarbiausia – parinkti kaimynus, kurie neužgoš bijūno, bet išryškins jo žavesį.

Bijūnai puokštėse – ką verta žinoti?

SBijūnų žiedai yra vieni mėgstamiausių floristų tarpe, ypač pavasario ir vasaros vestuvėms. Jie puikiai tinka tiek romantiškoms, švelnioms kompozicijoms, tiek prabangiems, klasikinio stiliaus puokščių deriniams.

Svarbu žinoti:

  • Skinkite bijūnus anksti ryte, kai žiedai tik pradeda skleistis – taip jie ilgiau laikysis vazoje.
  • Nuimkite apatinius lapus, kad jie nesiliestų su vandeniu.
  • Kasdien keiskite vandenį ir patrumpinkite kotelius kampu.
  • Bijūnai puikiai dera su rožėmis, hortenzijomis, levandomis ar net eukaliptu.

Bijūnų puokštė – tai ne tik gėlės, bet ir emocija, kuri perteikia švelnumą, iškilmingumą ir natūralų grožį.

Pabaigai

Bijūnai – tikra sodo puošmena, kuri ne tik džiugina žiedų grožiu ir kvapu, bet ir simbolizuoja ilgaamžiškumą bei sodininko meilę augalams. Rožiniai klasikiniai žiedai ar išskirtiniai „Itoh“ hibridai – kiekvienas bijūnas į sodą atneša solidumo, spalvinės elegancijos ir tikros vasaros šventės nuotaiką.
Tinkamai pasirinkta vieta, kantrybė sodinant, šiek tiek priežiūros ir žinių – ir kasmet galėsite mėgautis vis vešlesniu, stipresniu žydėjimu. O išvengus dažniausių klaidų, bijūnai taps patikimais, mažai priežiūros reikalaujančiais gėlyno senbuviais.