Abrikosų auginimas: kaip išauginti gausų ir saldų derlių Lietuvos sode
Abrikosai (lot. Prunus armeniaca) – vieni ankstyviausių kaulavaisių, vertinami dėl saldžių, aromatingų vaisių bei gražaus žydėjimo pavasarį. Nors jie labiau paplitę šiltesniuose kraštuose, atrinktos veislės sėkmingai auginamos ir Lietuvoje. Abrikosai suteikia sodui egzotikos prieskonį ir džiugina tiek šviežiais vaisiais, tiek įvairiais desertais ar uogienėmis.
Šiame straipsnyje rasite viską, ką reikia žinoti apie abrikosų sodinimą, auginimą, priežiūrą, genėjimą, ligas ir derinimą sode. Taip pat aptarsime tinkamiausias abrikosų veisles Lietuvos klimatui, kurios užtikrina ne tik išlikimą mūsų žiemomis, bet ir stabilų derlių.
Tinkamiausios abrikosų veislės Lietuvoje
Abrikosai Lietuvoje nėra tokie paplitę kaip obelys ar vyšnios, tačiau atrinktos veislės gali sėkmingai augti ir mūsų klimato sąlygomis. Daugiausia dėmesio verta skirti atsparumui šalčiui ir ligoms, taip pat nokimo laikui – kad vaisiai spėtų sunokti iki rudens šalnų.
Populiariausios abrikosų veislės
- ‘Hargrand’ – Kanados selekcininkų išvesta veislė, garsėjanti dideliais oranžiniais vaisiais. Nors jautresnė šalčiams nei kai kurios kitos veislės, tačiau šiltesniuose Lietuvos regionuose dera itin gausiai.
- ‘Early Orange’ – amerikietiškos kilmės veislė, pasižyminti itin ankstyvu derliumi. Ji puikiai tinka šiauriniams Lietuvos regionams, nes spėja sunokti dar prieš rudens šalnas.
- ‘Goldrich’ – viena populiariausių pramoninių veislių pasaulyje, išvesta JAV. Vertinama dėl labai stambių vaisių ir išskirtinio skonio. Reikalauja daugiau šilumos, todėl geriausiai tinka pietų Lietuvoje.
- ‘Pioneer’ – selekcinė veislė, sukurta kaip atspari šalnoms ir ligoms, todėl idealiai tinka pradedantiesiems sodininkams. Dera reguliariai, vaisiai vidutinio dydžio, bet patikimi.
- ‘Triumf’ – Rusijos selekcijos veislė, sukurta specialiai šaltam klimatui. Nors vaisiai kiek mažesni, ši veislė vertinama už ištvermingumą ir stabilų derlių net po atšiaurių žiemų.
Abrikosų veislių palyginimo lentelė
|
Patarimas: renkantis veislę Lietuvoje, verta sodinti bent dvi skirtingas abrikosų veisles, nes jos dažnai dera geriau, kai yra kryžmadulkės. Taip užtikrinamas stabilesnis derlius net nepalankiomis oro sąlygomis.
Abrikosų sodinimas
Abrikosų sodinimas Lietuvoje reikalauja daugiau dėmesio nei tradicinių vaismedžių, nes šie kaulavaisiai yra jautresni šalčiui ir staigiems oro pokyčiams. Tinkamai pasirinkta vieta, sodinimo laikas ir priežiūra ankstyvuoju laikotarpiu nulemia, ar medis sėkmingai prigis bei duos derlių.
Kada sodinti abrikosus
Abrikosus galima sodinti tiek pavasarį, tiek rudenį, tačiau mūsų klimato sąlygomis patikimiausia – pavasarinis sodinimas (balandžio pradžioje–viduryje), kai dirva jau atitirpusi, bet pumpurai dar neišsprogę. Taip medelis spėja sustiprėti iki pirmųjų šalnų. Rudenį sodinti galima tik pietiniuose Lietuvos regionuose ir tik rugsėjo pabaigoje – spalį, pasirūpinant tinkama apsauga žiemai.
Vietos parinkimas abrikosų sodinimui
Abrikosai mėgsta saulėtą, nuo vėjų apsaugotą vietą, geriausia – pietinę ar pietvakarių sodo pusę. Jie blogai auga žemumose, kur kaupiasi šaltas oras, todėl sodinti reikėtų aukštesnėje vietoje arba šlaite. Dirva turi būti pralaidi, lengva priemolio ar priesmėlio, nepakenčianti ilgalaikio užmirkimo.
Jei planuojate sodą iš kelių medžių, rekomenduojama pasisodinti bent dvi skirtingas veisles – tai pagerina apdulkinimą ir užtikrina gausesnį derlių.
Kaip sodinti abrikosus
- Duobės paruošimas: iškaskite ~60–80 cm pločio ir 50–60 cm gylio duobę.
- Dirvos pagerinimas: į dugną įberkite komposto arba perpuvusio mėšlo, sumaišyto su derlinga žeme.
- Sodinimas: sodinukas dedamas taip, kad skiepijimo vieta liktų 5–7 cm virš žemės paviršiaus.
- Laistymas: pasodinus reikia gausiai palaistyti (10–15 l vandens).
- Atrama: jauni sodinukai pririšami prie kuolo, kad būtų apsaugoti nuo vėjo.
Abrikosų priežiūra viso sezono metu
Abrikosų priežiūra nėra sudėtinga, tačiau reikalauja nuoseklumo. Kiekviename metų sezone reikia atlikti tam tikrus darbus, kurie padeda išsaugoti medžio sveikatą, užtikrinti žydėjimą ir gausų derlių. Žemiau pateikti pagrindiniai darbai pavasarį, vasarą ir rudenį.
Abrikosų priežiūra pavasarį
- Apsauga nuo šalnų: balandžio–gegužės mėnesiais abrikosų žiedai ypač jautrūs šalnoms. Juos galima apsaugoti agroplėvele arba laistymo sistemos migla.
- Kamieno balinimas: kalkių mišinys apsaugo nuo ankstyvo pavasario saulės nudegimų ir kenkėjų.
- Mulčiavimas: dirvos mulčiavimas kompostu ar šiaudais padeda išlaikyti drėgmę ir šilumą.
- Jaunų ūglių tikrinimas: pavasarį dažnai pastebimi pažeisti ar apšalę ūgliai – juos reikia pašalinti.
Abrikosų priežiūra vasarą
- Dirvos priežiūra: svarbu palaikyti dirvos purumą ir neleisti žolei užgožti jauno medelio.
- Šoninių ūglių ribojimas: jei medis per tankiai auga, vasarą galima švelniai patrumpinti dalį jaunų ūglių, kad pagerėtų apšvietimas.
- Atramos tikrinimas: vasarą stipresni vėjai gali palaužti jaunuosius abrikosus – būtina peržiūrėti ir, jei reikia, pritvirtinti prie kuolo.
- Apsauga nuo vaisių byrėjimo: jei vaisių mezgasi per daug, dalį jų verta pašalinti – taip išsaugomas derliaus dydis ir kokybė.
Abrikosų priežiūra rudenį
- Lapų surinkimas: būtina surinkti nukritusius lapus ir vaisių likučius, kad neplistų ligos.
- Žievės patikrinimas: rudenį galima pastebėti įtrūkimus ar kenkėjų pažeidimus, kuriuos pravartu laiku užgydyti sodo tepalu.
- Apsauga žiemai: jaunus medelius rekomenduojama apvynioti eglišakėmis ar specialia medžiaga nuo graužikų ir šalčio.
- Šaknų zona: prieš žiemą naudinga pamulčiuoti šaknų zoną 5–10 cm sluoksniu, kad apsaugotų šaknyną nuo gilių šalčių.
Abrikosų laistymas
Abrikosai – šilumą mėgstantys vaismedžiai, todėl jų šaknynui labai svarbu gauti pakankamai drėgmės. Tinkamas laistymas padeda ne tik greičiau augti jaunam medeliui, bet ir užtikrina gausesnį vaisių mezgimą bei kokybę. Skirtinguose augimo etapuose abrikosai turi skirtingus vandens poreikius.
Laistymo poreikis pagal metų laikus
- Pavasarį abrikosai laistomi tuomet, kai žemė po žiemos yra išdžiūvusi. Jauniems sodinukams reikia bent 1–2 kartus per savaitę po 10–15 l vandens.
- Vasarą, ypač sausros metu, būtinas reguliarus ir gausus laistymas – suaugusiems abrikosams po 30–40 l vienam laistymui, kartą per 10–14 dienų.
- Rudenį laistoma saikingiau, tačiau rugsėjo pabaigoje atliekamas gausus drėgmės įsotinimas, kuris padeda medžiui pasiruošti žiemai.
Praktiniai laistymo patarimai abrikosams
- Geriausia laistyti ryte arba vakare, kad vanduo nespėtų greitai išgaruoti.
- Laistoma ne prie pat kamieno, o aplink šaknų zoną (30–50 cm nuo kamieno).
- Naudinga mulčiuoti dirvą aplink medį – tai sumažina drėgmės išgaravimą.
- Dideliuose soduose verta įsirengti sodo laistymo sistemas, kurios užtikrina vienodą drėgmę be didelių pastangų.
Abrikosų tręšimas
Kad abrikosai kasmet duotų kokybišką derlių, jiems reikia tinkamų maistinių medžiagų. Skirtingais augimo tarpsniais jie turi skirtingus poreikius, todėl svarbu pasirinkti tinkamą tręšimo laiką ir būdą.
Kada tręšti abrikosus
- Pavasarį – anksti pavasarį, prieš pumpurų brinkimą, rekomenduojamos azoto trąšos (amonio salietra, karbamidas), kurios skatina ūglių augimą.
- Žydėjimo metu – galima papildomai naudoti kompleksines NPK trąšas.
- Po derliaus – rugpjūčio pabaigoje–rugsėjį azoto trąšų vengti, nes jos stabdo pasiruošimą žiemai. Tinka kalio ir fosforo trąšos, kurios stiprina šaknis ir padeda sukaupti atsargas kitam sezonui.
Kokiomis trąšomis tręšti abrikosus
- Organinės trąšos – kompostas, perpuvęs mėšlas, paukščių išmatos. Jos pagerina dirvos struktūrą ir natūraliai praturtina ją mikroelementais.
- Mineralinės trąšos – NPK, kalio sulfatas, superfosfatas. Rinkitės trąšas be chloro, nes jis kenkia kaulavaisiams.
- Ekologiškos priemonės – žolių raugalai ar pelenai, kurie ne tik maitina, bet ir šiek tiek apsaugo nuo dirvos rūgštėjimo.
Papildomi tręšimo patarimai
- Trąšos barstomos aplink lajos kraštą, o ne prie pat kamieno, nes ten yra daugiausia aktyvių šaknų.
- Geriausia tręšti po lietaus arba prieš laistymą, kad maisto medžiagos greičiau pasiektų šaknis.
- Kartą per 2–3 metus rekomenduojama atlikti dirvos tyrimą – tai padeda tiksliai žinoti, kokių medžiagų trūksta.
Abrikosų genėjimas
Tinkamas abrikosų genėjimas padeda išlaikyti medžio formą, skatina gausesnį žydėjimą ir vaisių derėjimą, taip pat sumažina ligų riziką. Abrikosai auga sparčiai, todėl jų genėjimas yra vienas svarbiausių darbų kiekvienais metais.
Kada genėti abrikosų medžius
Pavasarinis genėjimas – atliekamas prieš pumpurų brinkimą (kovo–balandžio mėn.). Tai pagrindinis genėjimo laikas, kai pašalinamos pažeistos, per ilgos ar netinkamai augančios šakos.
Vasaros genėjimas – birželio–liepos mėn. galima šiek tiek patrumpinti naujus ūglius, kad medis geriau apšvistų ir subalansuotų augimą.
Rudeninis genėjimas – dažniausiai Lietuvoje nerekomenduojamas, nes šakos nespėja užgyti iki šalčių.
Jaunų abrikosų medelių formavimas
Pirmuosius 3–4 metus svarbiausia tinkamai suformuoti medžio lają.
Pasirenkami 3–4 stipriausi šoniniai ūgliai, kurie augs kaip pagrindinės šakos.
Centrinis kamienas patrumpinamas, kad medis nebūtų per aukštas.
Šakos turi būti išdėstytos tolygiai aplink kamieną – taip užtikrinamas geresnis šviesos patekimas.
Kaip genėti derančius abrikosų medžius
Pašalinkite sausas, pažeistas ar kryžmai besikertančias šakas.
Derančius ūglius patrumpinkite trečdaliu – tai paskatins naujų vaisinių šakučių formavimąsi.
Jei medis per tankus, išretinkite vidinę lajos dalį, kad pagerintumėte oro cirkuliaciją.
Dažniausios genėjimo klaidos
Per didelis šakų šalinimas – medis patiria stresą ir sunkiau žiemoja.
Genėjimas rudenį – padidina šalčio pažeidimų riziką.
Netinkamas įrankių naudojimas – nešvarūs arba atšipę įrankiai sužaloja žievę, palikdami vartus ligoms.
Tam, kad darbas būtų kokybiškas, būtina naudoti tinkamus genėjimo įrankius. Rekomenduojame naudoti ir šakų smulkintuvus, kurie padeda saugiai sutvarkyti medžio atliekas po genėjimo.
Abrikosų ligos ir kenkėjai
Abrikosai, kaip ir kiti kaulavaisiai, yra jautrūs įvairioms ligoms bei kenkėjams. Laiku pastebėjus pirmuosius požymius galima išvengti didelių nuostolių. Svarbiausia – tinkama profilaktika, reguliarus stebėjimas ir subalansuota priežiūra.
Dažniausios abrikosų ligos
- Moniliozė (vaisių puvinys) – viena pavojingiausių ligų, pažeidžianti žiedus, jaunus ūglius ir vaisius. Vaisiai ruduoja, ant jų atsiranda pilkai gelsvos apnašos. Profilaktikai svarbu išgenėti užsikrėtusias šakas ir nenaudoti pažeistų vaisių.
- Lapų dėmėtligė – ant lapų atsiranda rudai raudonos dėmės, kurios vėliau skylinėja. Lapai anksčiau laiko nukrenta, silpnindami medį. Prevencija – lapų surinkimas rudenį ir profilaktinis purškimas vario preparatais.
- Bakterinis vėžys – žievėje susidaro žaizdos ir įtrūkimai, iš kurių išsiskiria derva. Ligos pažeistos vietos turi būti išpjaunamos ir patepamos sodo tepalu.
Abrikosų kenkėjai
- Amarai – siurbia lapų sultis, todėl lapai garbanojasi ir gelsta. Kovai tinka insekticidai arba ekologiškos priemonės – česnakų, dilgėlių nuovirai.
- Vaisių kandys – kenkėjų vikšrai graužia vaisių vidų, todėl jie anksti nukrenta. Profilaktikai svarbu surinkti nukritusius vaisius.
- Žievės graužikai (peliukai, zuikiai) – žiemą gali pažeisti kamienus. Apsaugai naudojami kamieno aptvarai ar eglišakės.
Ekologiški sprendimai abrikosų apsaugai
- Dirvos mulčiavimas pjuvenomis ar šiaudais sumažina kenkėjų plitimą.
- Paukščių pritraukimas į sodą (inkilų kėlimas) padeda natūraliai mažinti vabzdžių kiekį.
- Profilaktinis purškimas natūraliomis priemonėmis – dilgėlių raugalu, česnakų ar svogūnų nuoviru – padeda stiprinti augalo atsparumą.
Abrikosų derliaus nuėmimas ir laikymas
Abrikosų derliaus laikas Lietuvoje priklauso nuo veislės ir oro sąlygų. Dažniausiai vaisiai prinoksta liepos pabaigoje – rugpjūčio pradžioje. Abrikosai skinami keliais etapais, nes vaisiai sunoksta nevienodai.
Kaip atpažinti sunokusius abrikosus
- Vaisiai tampa ryškiai oranžiniai arba oranžiniai su rausvu atspalviu.
- Minkštimas pasidaro sultingas ir lengvai atsiskiria nuo kauliuko.
- Prinokęs vaisius lengvai nuskynus atsiskiria nuo šakelės.
Abrikosų derliaus nuėmimo patarimai
- Vaisius skinkite atsargiai, rankomis, kad nesuspaustumėte minkštimo.
- Geriausia rinkti ryte ar vakare, kai vaisiai atvėsę.
- Abrikosai linkę greitai pernokti, todėl svarbu juos rinkti laiku.
Abrikosų laikymas
- Švieži abrikosai laikosi trumpai – 3–5 dienas kambario temperatūroje.
- Šaldytuve, 0–2 °C temperatūroje, galima laikyti iki 2 savaičių.
- Ilgesniam laikymui vaisiai gali būti šaldomi, džiovinami ar konservuojami uogienėms, sultims, kompotams.
- Transportavimui rekomenduojama rinkti dar šiek tiek neprinokusius vaisius.
Abrikosų dauginimas
Abrikosų dauginimas gali būti atliekamas keliais būdais – nuo paprastesnių (sėklomis ar auginiais) iki sudėtingesnių (skiepijimas). Kiekvienas metodas turi savo privalumų ir trūkumų, todėl verta pasirinkti tinkamiausią pagal tikslą: ar norima išauginti stiprų poskiepį, ar išsaugoti konkrečią veislę.
Abrikosų dauginimas sėklomis
- Abrikosų dauginimas sėklomis dažniausiai naudojamas poskiepių auginimui.
- Sėklos imamos iš visiškai prinokusių, sveikų vaisių.
- Prieš sėją jos turi praeiti stratifikaciją – 2–3 mėn. laikomos drėgname smėlyje ar durpėse 0–5 °C temperatūroje.
- Pasėjus daigai dažniausiai nebūna identiški motininiam augalui, todėl iš jų gaunami tik poskiepiai.
Abrikosų dauginimas auginiais
- Vasarą galima imti žalius auginius (birželį–liepą), kurie įšaknijami šiltnamyje ar dėžutėse.
- Norint sėkmingo įsišaknijimo, svarbu palaikyti didelę drėgmę ir pastovią temperatūrą.
- Šis metodas gana sudėtingas ir pasiteisina tik daliai sodininkų, todėl dažniau naudojamas mokslinei selekcijai ar entuziastų bandymams.
Abrikosų dauginimas skiepijant
- Skiepijimas – patikimiausias ir plačiausiai naudojamas abrikosų dauginimo būdas.
- Dažniausiai skiepijama ant slyvų, trešnių slyvų ar poskiepinių abrikosų.
- Skiepijimo būdai: akiuotė, įskiepimas, šoninis įskiepis.
- Geriausias metas – pavasarį (balandžio pradžioje), kai prasideda aktyvus sulčių tekėjimas.
- Skiepyti verta tik sveikus, stiprius sodinukus.
Praktiniai patarimai
- Sodininkams mėgėjams rekomenduojama rinktis skiepytus sodinukus iš medelynų – taip išsaugomos visos veislės savybės.
- Jei norite išbandyti patys, svarbiausia – naudoti švarius, aštrius įrankius ir apsaugoti skiepijimo vietą specialia juosta ar sodo vašku.
Abrikosų kaimynystė ir derinimas sode
Tinkamai parinkta augalų kaimynystė turi didelę įtaką abrikosų derlingumui, augalo sveikatai ir ilgaamžiškumui. Kai kurie augalai padeda apsaugoti abrikosus nuo ligų ar kenkėjų, o netinkami kaimynai gali silpninti medį. Skaitykite daugiau apie augalų kaimynystę.
Tinkami kaimynai abrikosams
- Vaismedžiai – slyvos, vyšnios, kriaušės ar kiti vaismedžiai sudaro gerą mikroklimatą ir neužgožia abrikosų.
- Uogakrūmiai – serbentai, agrastai ar avietės gali augti šalia, jei paliekama pakankamai vietos saulės patekimui.
- Vaistiniai ir prieskoniniai augalai – medetkos, česnakai ar krapai padeda atbaidyti kai kuriuos kenkėjus.
Netinkami kaimynai abrikosams
- Obelys – nors tai populiarus sodų augalas, obelys dažnai serga panašiomis ligomis kaip ir abrikosai, todėl gali būti infekcijos šaltinis.
- Dideli riešutmedžiai (pvz., graikinis riešutmedis) – užstoja saulę ir išskiria medžiagas, stabdančias kitų augalų augimą.
- Tankūs krūmai – gali konkuruoti dėl maisto medžiagų ir drėgmės.
Patarimai abrikosų derinimui sode
- Abrikosai mėgsta atviras, saulėtas vietas, todėl sodinkite juos ne per arti kitų didelių medžių.
- Laikykitės bent 4–5 m atstumo nuo kitų vaismedžių, kad būtų pakankamai šviesos ir oro cirkuliacijos.
- Jei planuojate mišrų sodą, daržo planavimas padės išvengti dažniausių klaidų.
Abrikosų naudingosios savybės ir panaudojimas
Abrikosai – ne tik gardūs, bet ir itin naudingi vaisiai žmogaus organizmui. Juose gausu vitaminų, mineralų ir antioksidantų, kurie stiprina sveikatą, gerina savijautą bei praturtina kasdienę mitybą. Be to, šie vaisiai plačiai naudojami kulinarijoje – nuo šviežių desertų iki džiovintų užkandžių.
Abrikosų nauda sveikatai
Abrikosai aprūpina organizmą vitaminu A, svarbiu regai ir odai, bei vitaminu C, kuris stiprina imunitetą. Juose taip pat yra vitamino E, K, kalio, geležies ir gausybė antioksidantų. Šių vaisių vartojimas padeda palaikyti širdies veiklą, mažina uždegimus ir švelniai veikia virškinimo sistemą.
- Kalis padeda reguliuoti kraujo spaudimą.
- Skaidulos gerina žarnyno veiklą ir padeda palaikyti sotumo jausmą.
- Antioksidantai kovoja su laisvaisiais radikalais ir lėtina senėjimo procesus.
Džiovintų abrikosų nauda
Džiovinti abrikosai yra koncentruotas energijos ir maistinių medžiagų šaltinis. Jie ypač naudingi sportuojantiems ir fiziškai aktyviems žmonėms, nes suteikia energijos ir padeda greičiau atsistatyti organizmui. Be to, jie rekomenduojami kovojant su mažakraujyste, nes skatina geresnį geležies pasisavinimą.
Abrikosų panaudojimas kulinarijoje
Abrikosai plačiai naudojami tiek švieži, tiek perdirbti:
- Švieži vaisiai tinka desertams, salotoms, kepiniams.
- Džiovinti abrikosai – puikus užkandis arba ingredientas košėse, pyraguose, granolose.
- Uogienės, džemai, sultys – populiarus būdas mėgautis abrikosais ištisus metus.
- Abrikosai dera prie mėsos patiekalų, ypač paukštienos.
Dažniausiai užduodami klausimai apie abrikosus (DUK)
Kada geriausia sodinti abrikosus?
Abrikosus rekomenduojama sodinti pavasarį (balandžio pradžioje), kai dirva jau įšilusi, bet pumpurai dar neišsprogę. Pietiniuose regionuose galima sodinti ir rudenį – rugsėjo pabaigoje ar spalio pradžioje.
Kokį atstumą reikia palikti sodinant abrikosus?
Tarp medelių palikite bent 4–5 metrų atstumą, nes abrikosai sparčiai auga ir mėgsta saulę bei gerą oro cirkuliaciją.
Kaip prižiūrėti jaunus abrikosus pirmus metus po pasodinimo?
Jauni abrikosai reikalauja reguliaraus laistymo (ypač sausros metu) ir apsaugos nuo šalnų. Taip pat būtina pamaitinti trąšomis su fosforu ir kaliu, kad stiprėtų šaknys.
Kada reikia genėti abrikosus?
Abrikosų genėjimas atliekamas ankstyvą pavasarį, dar nepradėjus sprogti pumpurams. Vasarą galima atlikti lengvą formuojantį genėjimą, o rudenį pašalinti nudžiūvusias ar ligotas šakas.
Kokios dažniausios abrikosų ligos?
Abrikosus dažniausiai puola moniliozė (vaisių puvinys), lapų dėmėtligė ir šratligė. Kenkėjai – amarai ir vaisėdžiai. Svarbi prevencija: tinkamas atstumas tarp medžių, reguliarus genėjimas ir natūralios apsaugos priemonės.
Kada abrikosai pradeda derėti?
Abrikosai paprastai pradeda derėti 3–4 metais po pasodinimo, o didesnį derlių duoda nuo 5–6 metų.
Kaip tinkamai laikyti abrikosų derlių?
Švieži abrikosai yra gana trumpai laikomi – iki 1 savaitės kambario temperatūroje arba iki 2–3 savaičių šaldytuve. Norint juos ilgiau išsaugoti, verta džiovinti arba perdirbti į uogienes, džemus ar sultis.
Pabaigai
Abrikosų auginimas Lietuvoje – tai iššūkis, kuris atsidėkoja ne tik skaniu derliumi, bet ir žydinčiu, estetišku vaismedžiu jūsų sode. Pasirinkus tinkamą vietą, veislę ir pasirūpinus nuolatine priežiūra, net mūsų klimato sąlygomis galima mėgautis saldžiais, sultingais vaisiais. Tinkama apsauga nuo šalnų, laiku atliekamas genėjimas ir reguliarus tręšimas – visa tai padės jums turėti sveiką ir derlingą abrikosų medį daugelį metų.